Tapti skolininku vilioja dovanomis

„Mainais už skolinimąsi – dovanos“ - tokiu principu greitųjų kreditų bendrovės vilioja savo klientus naudotis jų paslaugomis. Nors nuo lapkričio 1 d. ir įsigalioja finansinių paslaugų reklamos gairės, greitųjų kreditų teikėjai ir toliau galės savo klientams už naudojimąsi paslaugomis siūlyti apdovanojimus. Pasak šių įmonių veiklą reguliuojančio Lietuvos banko, teisės aktai jokių apribojimų siūlyti su vartojimo kreditu nesusijusią naudą nenumato, tačiau ateityje iniciatyvos, kad situacija pasikeistų, bus.

Už skolas – apdovanojimai

Jei anksčiau greitųjų kreditų įmonės vartotojus viliojo tik lengvai gaunamomis didelėmis pinigų sumomis, dabar už naudojimąsi įmonių paslaugomis šie gali gauti dar daugiau. Bendrovės imasi klientus pritraukti naujais būdais – jie gali gauti specialių apdovanojimų, jei ima kreditus ar laiku grąžina skolas.

Pavyzdžiui, „Moment credit“ savo klientams už ištikimą bendradarbiavimą siūlo ir „Akropolio“ dovanų čekius – juos galima iškeisti į „Moment credit“ litus, kurie klientui skiriami, kai jis grąžina kreditą, skolinasi pirmą kartą, rekomenduoja paslaugas draugams. Taip įmonės paslaugų naudotojai gali „užsidirbti“ net 1,5 tūkst. litų dydžio atlyginimą.

„Sms credit“ savo klientams taip pat siūlo jų paslaugomis pakviesti naudotis draugus – tokiu būdu vienas žmogus gali gauti 30 litų. „Vivus“ klientai tokiu pačiu principu gali pretenduoti į 40 litų atlygį, besiskolinantys iš „Sms pinigai“ - 50 litų.

Lietuvos bankas žada griežtinti tvarką

Pasiteiravus Lietuvos banko, ar greitųjų kreditų įmonės gali siūlyti papildomą naudą kreditus imantiems vartotojams, paaiškėjo, kad tokios reklamos niekas nereguliuoja, tačiau ateityje situacija turėtų pasikeisti. „Šiuo metu teisės aktai, reguliuojantys vartojimo kreditų reklamą, nenustato jokių apribojimų siūlyti kitokią, su vartojimo kreditu nesusijusią naudą, tačiau jau artimiausiu metu Lietuvos bankas pristatys iniciatyvas, kad situacija pasikeistų“, - sakė Mindaugas Milieška, Lietuvos banko viešųjų ryšių atstovas.

Pirmąją šio mėnesio dieną jau įsigaliojo Finansinių paslaugų reklamos gairės, detalizuojančios visoms finansinėms paslaugoms, tarp jų ir vartojimo kreditams, taikomus reikalavimus reklamos turiniui ir formai.

„Lietuvos bankui perėmus visos finansų rinkos priežiūros funkcijas, tapo akivaizdu, kad būtina išsamiau paaiškinti Vartojimo kredito įstatyme nustatytus reikalavimus, taikomus vartojimo kredito sutarties reklamos turiniui ir formai“, - paaiškino Lietuvos banko atstovas. Vis tik, jose nėra užsiminta, ar vartotojams už skolinimąsi gali būti teikiami apdovanojimai.

„Išanalizavus esamą praktiką, identifikavus problemines vietas, jau artimiausiu metu bus pristatyti pasiūlymai, padėsiantys įtvirtinti atsakingą skolinimą išduodant greituosius kreditus“, - kalbėdamas apie vartojimo kredito įstatymą sakė M. Milieška.

Jo teigimu, kartais skolindamiesi neatsakingai elgiasi ir patys vartotojai. „Deja, ir patys asmenys, imantys kreditus, dažnai neįvertina savo galimybių ir neatsakingai skolinasi, neskaičiuoja, kiek jiems tai kainuos. Nors Vartojimo kredito įstatymas nustato standartinę ikisutartinės informacijos formą ir, kaip parodė atliktų patikrinimų rezultatai, ji teisės aktų nustatyta tvarka yra pateikiama vartojimo kredito gavėjui, tačiau, tikėtina, pastarieji ne visada supranta informaciją, kuri pateikiama standartinėje formoje, bei savo sprendimų pasekmes. Vienas iš galimų sprendimų – į greitųjų kreditų gavėjus orientuotos finansinio švietimo kampanijos“, - sakė M. Milieška.

Asociacija: tai – rinkodaros priemonė

Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos (LSVKA) valdybos pirmininkas Liutauras Valickas DELFI sakė, kad jis, jei įmonė elgiasi sąžiningai ir pateikia visą reikiamą informaciją, apdovanojimų siūlyme vartotojams nieko blogo nemato.

„Tai rinkodaros priemonė, kurią aš esu matęs, naudoja įmonės. Tos priemonės (pavyzdžiui, pelnas už prisijungusius klientus ar už pirmą paimtą paskolą – DELFI) skirtos tik pirmai paskolai ir ta paskola yra neįpareigojanti, ji yra įpareigojanti grąžinti tik tiek, kiek pasiskolinai ir jeigu įmonės leidžia sau išmesti pinigus tokiems dalykams, tai tiesiog rinkodara“, - sakė jis.

L. Valicko teigimu, kai kurie žmonės tuo net naudojasi. „Esu girdėjęs, kad kai kurie jaunuoliai netgi yra tapę tokiais „satelitiniais“ atskirų įmonių vadybininkais, siūlydami savo draugams, pažįstamiems šią paslaugą, kuri nekainuoja, ir gaudami tam tikrą atlygį“, - pasakojo L. Valickas.

LSVKA atstovas įžvelgė ir teigiamų tokių rinkodaros priemonių pusių. „Tas žmogus, pasiskolinęs ir gavęs tūkstantį ar kitą sumą litų, grąžina tą paskolą ir už nieką daugiau nemoka. O jei jo kolega gavo kažkiek tai litų ir nori atšvęsti - tebūnie, jei įmonės sau leidžia taip remti žmones, kurie nei turi darbą, nei nieko“, - kalbėjo jis.

L. Valicko nuomone, toks vartotojų viliojimas skolintis vėliau jiems skiriant tam tikrus apdovanojimus, neskatina jų paslauga naudotis dažniau nei įprastai. „Taigi jeigu įmonės sau leidžia tokias rinkodaros priemones, tai kodėl gi ne? Pavyzdžiui taip - jeigu žmogus mane pavežtų iš taško A į tašką B nemokamai, tai tikrai netaptų man paskata mokėti po du litus už kilometrą ir naudotis tomis paslaugomis kasdien“, - palygino specialistas. „Kažkokie privalumai, pinigai, picos, vaišės ar panašiai žmogui, kuriam pinigų nereikia tikrai, nepaskatins to daryti (skolintis – DELFI)“, - kalbėjo vyriškis.

L. Valicko manymu, žmonėms nereikėtų į skolinimąsi žvelgti kaip į priklausomybę. „Skolinimasis kaip reiškinys negali būti lyginamas su kažkokiomis priklausomybėmis, nes žmogus tą pasitenkinimą patiria ne nuo skolinimosi. Skolinimasis nėra laimėjimas loterijoje. Kiekvienas iš žmonių, netgi labai atsainiai žiūrinčių į gyvenimą, suvokia, kad tai yra paskola, tai yra tam tikras įsipareigojimas. Ir aš sutikčiau, kad remiantis psichologų pasakojimais, pasitenkinimą teikia vartojimas ir skolintis nėra privalumas - privalumas yra išleisti. Tai, kad įmonės pasitelkia tokias priemones, tai yra rinkodaros veiksmai“, - sakė jis.