Kailiniai – pirkinys, į kurį dažniausiai reikia nemažai investuoti. Nors drabužis paprastai tarnauja ne vienerius metus, už jį taip pat tenka sumokėti daugiau nei mokama už apdarą vienam sezonui. DELFI teiravosi specialistų, kur ir kada reikėtų ieškoti kailinių, norint šiuos įsigyti pigiau. Paaiškėjo, kad taupiausiems derėtų palaukti šiltojo sezono, įsigyti dirbtinio kailio drabužį ar ieškoti nebrangių kailių ir gero kailininko.
Kainos įkandamos ne visiems
Parduotuvėse ir specialiuose salonuose tikrų kailinių kainos gali siekti didžiules sumas – už juos tenka sumokėti, pavyzdžiui, 10 – 12 tūkst. litų. Pigesni atsieis apie 2 – 6 tūkst. litų. Bendrovėje „Kailių mitas“, siuvančioje kailinius drabužius parduotuvėms, vieno modelio kaina siekia apie 3 – 15 tūkst. litų. Bendrovės buhalterė Lina Gelžinienė neslepia, jog individualių modelių pas juos siūtis neverta – tai atsieitų dar trečdaliu brangiau. „Jeigu tinkamas modelis, žmogus gali iš mūsų įsigyti tiesiogiai specialiai nedarome, tačiau jei randa dydį, tai gali (nusipirkti – DELFI)“, - sakė ji.
Kiek pigiau kailiniai parduodami kailinių ir odinių drabužių bei aksesuarų parduotuvėje „Jakas“. „Nesakyčiau, kad kailiniai kainuoja nuo 3 tūkst. litų. Gražių gerų kailinukų kaina prasideda nuo – 2,5 tūkst. litų. Tai labai priklauso nuo pačios gamybos ir gamintojo, taigi įsivaizduokite - jeigu kitur atveža šimtą vieno modelio, šimtą kito, tai aišku automatiškai kaina turėtų būti gerokai mažesnė. Pavyzdžiui, pas mus modelių nedaug – iki dešimt, o daugiausiai vienetiniai“, - sakė bendrovės direktorė Irma Gilienė.
Jos teigimu, kaina parduotuvėse priklauso ir nuo kitų veiksnių – to, kiek darbo buvo atlikta rankomis, kokia buvo naudojama žaliava, darbo kokybės. Moteris sakė, kad jų salone individualus pasiuvimas kainuoja tiek pat, kiek ir modeliai vitrinose. „Pas mus įmonėje apskritai viskas yra gamintojo kainomis: ar siuvantis, ar parduotuvėje. Jei žmogus ateina ir nori tam tikro modelio, mes galime pasiūlyti apie porą šimtų įvairiausių modelių – galim pasirinkti gaminio ilgį, dydį, spalvą“, - teigė I. Gilienė.
Siūtis pigiau, bet kailių reiks rasti patiems
Tuo metu kailinių siuvimo Rusijoje keletą metų mokiusis Miranda (pavardės atskleisti nenorėjo – DELFI) sakė, jog siūtis kailinius pigiau nei pirkti, tačiau meistrų, galinčių kokybiškai atlikti šį darbą, nėra daug.
„Lietuvoje tikrų kailininkų su patirtimi yra labai mažai, mes vieni kitus žinome. Visoje Lietuvoje jų yra apie dešimt ar penkiolika. Aš, pavyzdžiui, mokslus baigiau Rusijoje ir turiu diplomą. Mokiausi penkerius metus ir patirtį atsivežiau į Lietuvą. O Lietuvoje kailininkų beveik nėra – suprantate, kai kurie elgiasi taip, jog darbuojasi, pavyzdžiui, pas Nijolę Veličkienę tris mėnesius ar pusę metų, o tuomet jaučiasi esą kailininkai. O patirtis turėtų būti mažiausiai treji metai“, - sakė ji.
Moteris sakė, kad pas meistrą pasisiūti kailininkus kainuoja apie 800 – 2000 litų. „Aš jums pasakysiu ne brangiakailių, o elementarių kailinių kainą, tai - nuo 800 iki 2000 litų. Jeigu jūs norėsite pasisiūti bebro kailinukus iki klubų, pigiau Jums niekas nesius“, -sakė ji.
Moters teigimu, susimokėjus 800 litų, šis mokestis bus skirtas siuvėjo darbui, žaliavas pirkėjas turi atsinešti pats, o nuo kailinių įmantrumo jų kaina gali ir stipriai pasikeisti. „Asmeniškai aš siuvu iš žmogaus atneštų kailių, aš tuo nesirūpinu, nes neturiu laiko. - sakė kailininkė. - Žmogus, kuris ateina pas mane su tais kailiais, juos arba susimedžioja, arba būna nusipirkęs ir perka iš specialistų, kad žaliava tikrai būtų šviežia, kokybiška, gerai išdirbta“. Jos teigimu, paprastai kailių galima įsigyti pas juos individualiai internetu parduodančius žmones, kai kurie žmonės atsineša rastus namuose.
Dirbtiniai kailiai – pigesni
Nusprendus netikro kailio kailinius pasisiūti, tai padaryti taip pat bus paprasčiau – šį darbą atlikti gali ir paprastas paltus siuvantis siuvėjas. Individualiai kailinius siuvanti kailininkė Miranda sakė, jog tokiu atveju nesvarbūs niuansai, kuriuos reikia žinoti siuvant tikrus kailinius. Pačius dirbtinius kailius galima įsigyti medžiagų parduotuvėse.
Kainą lemia sezonas ir skonis
Tikrų kailinių kainos labai priklauso ir nuo pirkėjo įnorių – tą patvirtino tiek siuvantys individualiai, tiek užsiimantys masine gamyba.
„Siuvimo kaina gali būti labai įvairi – paaiškinsiu kodėl. Yra įvairios siuvimo technologijos, yra brangiakailiai, yra avikailiai, kur oda yra viršuje ir panašiai. Nuo to priklauso kaina. Kailiai yra pjaustomi eglute, juostelėmis - tai labai brangus siuvimas, brangu siūti ir iš smulkių detalių. Brangiausias siuvimas yra iš šinšilų, voverių, kitų smulkių gyvūnų kailio, nes ten labai plona oda, - sakė individualius modelius siuvanti moteris. - Kaina priklauso ir nuo modelio, to, koks jo sudėtingumas. Jeigu man atnešė maišą smulkių detalių ir reikia jas sujungti kaip žaliavą kailiniams, tai labai brangu. Jeigu man atnešė bebrų kailius, nesvarbu, kirptus ar nekirptus, tai yra lengvesnis ir pigesnis siuvimas“.
Jai pritarė ir L. Gelžinienė. „Mes specializuojamės bebro kailių siuvime, bet priklauso nuo kurios vietos kailis imtas. - kalbėjo moteris. - Ta kaina ir skiriasi dėl to, kad kailio pati kokybė lemia“.
Norintys įsigyti pigesnius kailinius turėtų galvoti ir apie laiką, kada juos įsigyja. „Darome šiokias tokias nuolaidas. Žinoma, bet kokiu atveju, nežinau kaip kitur, bet jeigu vasara, tai iš tikrųjų padarome vos ne trečdaliu pigiau“, - sakė I. Gilienė. Tą patvirtino ir L. Gelžinienė.
„Kaina skiriasi trisdešimt procentų. Geriau galvoti apie tai pavasarį, nes pavasarį yra išpardavimai, parduodami senesni modeliai“, - metą, kada ieškoti nuolaidų, nurodė kailių žinovė. L. Gelžinienė sakė, kad per metus kailinių kaina pakilo apie 5 – 10 proc.
Reikėtų ieškoti tik patikimų siuvėjų
Vis dėlto, kreiptis į paprastus siuvėjus, norint pasisiūti kailinius iš tikro kailio, nepataria nei pardavėjai, nei kailininkai. „Pas paprastą siuvėją – nei pro kur. Yra tam tikra technologija, tai yra visiškai skirtingi dalykai, atskiri mokslai ir nereikia jų lipdyti kartu. Netgi odininko negalima lipdyti prie kailininko. Kailiadirbiai yra atskira profesija, atskiras amatas ir jį reikia labai gerai žinoti: nuo A iki Z. - sakė kailininkė Miranda. - Negali paprasta siuvėja, kuri nesusidūrusi, nebaigusi mokslo arba nestovėjusi bent kelis metus šalia meistro kailininko arba kailiadirbio, kokybiškai pasiūti kailinių“.
Kailininkė sakė, jog nevertėtų pasitikėti ir užsiimančiais masine gamyba. „Pavyzdžiui, pas mane atėjo klientė, kuri du sezonus nešiojo garsios firmos pasiūtus nutrijos kailinius. - pasakojo kailininkė. - Ji parduotuvėje prieš du metus už juos su nuolaida sumokėjo 3,7 tūkst. litų ir atėjo su tokia problema – išplyšusia nugara. Aš, kaip specialistė ir meistrė, atidariau pamušalą ir ką ten radau? Aš radau tai, kad jie jau siuvo nugaroje būtent tą detalę, kur kailį reikėtų išbrokuoti. Jis yra nusidėvėjęs, blogai išdirbtas ir jau turi plyšimo požymių. Moteriai garantiją davė tik vienam sezonui, o ji juos buvo nešiojusi jau du sezonus ir nebegalėjo kreiptis į tą firmą, kad juos pakeistų ar suremontuotų nemokamai“.
Individualiai dirbančios kailininkės teigimu, kai kurios parduotuvėse apskritai tiesiog pasisavina kitų firmų gaminius, pakeičia etiketę bei pamušalus ir parduoda kaip savus.
Neigiamai nusiteikusi savamokslių kailininkų atžvilgiu yra ir L. Gelžinienė. „Aš neičiau pas siuvėją, kuris nesispecializuoja kailinių siuvime, nes yra didesnės įmonės, kurios gamina didesniais kiekiais, atsako už gamybą ir turi didesnius įrenginius. - kalbėjo ji. - Čia nėra nei ko lyginti. Labai mažai siuvėjų gali sau leisti turėti tokius įrenginius, kokius turi įmonės gamindamas tokiais kiekiais“.
