Daiktų grąžinimo ir keitimo taisyklės nurodo, kad netinkamos kokybės ne maisto prekę įsigijęs pirkėjas, prieš pirkimą neaptaręs jos trūkumų su pardavėju, gali iš šio reikalauti kelių dalykų – prekę pakeisti, sumažinti jos kainą, ją pataisyti, atlyginti už taisymą patirtas išlaidas bei apskritai atgauti prekei išleistus pinigus. Realybėje situacija kiek kitokia - ne visi pardavėjai nusiteikę leisti vartotojui rinktis.

Įmonės pasiūlymai keičiasi

Su tuo susidūrė ir iš „Gintaro baldų“ padalinio Kuršėnuose svetainės baldus įsigijęs Tomas. Jis sakė, jog nors baldų kokybės trūkumus pastebėjo dar pavasarį, iki šiol negali atgauti už juos sumokėtų pinigų. Būtent šią alternatyvą jis pasirinkęs iš galimų, įsigijus brokuotą prekę. Pardavėjai Tomui siūlė baldus tik remontuoti, tačiau vyriškis teigia jau pamatęs produkto kokybę ir to daryti nenorįs.

„Kadangi odiniais baldais, kainavusiais apie 4 – 6 tūkst. litų normaliai teko pasinaudoti porą mėnesių, o po to prasidėjo „cirkai“, manau, jog visiška nesąmonė juos remontuoti ir vėl turėti prastą daiktą“, - sakė jis.

Tomas pasakojo baldus įsigijęs dar vasario mėnesį. „Po maždaug dviejų mėnesių vienam foteliui sukrito nugaros paminkštinimai, nugara pradėjo trintis į metalo konstrukcijas. Kitam foteliui pradėjo irti ir šviesėti oda per siūles. Darosi sunkiau užlenkti kojų atlošą, sukrypo foteliai“, - laiške skundėsi pašnekovas. Iš pradžių vyriškis kreipėsi į parduotuvę, kur jam baldus pasiūlė atvežti apžiūrai. Nenorėjęs papildomų išlaidų, jis dėl laiko trūkumo į prekybininkus vėl kreipėsi vasaros pabaigoje.

„Nenorėdamas bylinėtis pasiūliau pakeisti baldų komplektą į analogišką suteikiant vienerių metų garantiją. Tačiau iš regiono vadybininkės telefonu išgirdau kategorišką atsakymą: „Atvežk baldus, aš jų negaminu, niekas čia tau nieko nekeis“, - tikino Tomas.

Kadangi vyriškio toks ginčo sprendimo būdas netenkino, jis sakė pardavėjui surašęs pretenziją.

„Joje surašiau defektus ir prašymą grąžinti pinigus už nekokybišką prekę. Po keleto dienų į namus atvyko pardavėja-vedėja, kuri surašė prekės broko-aktą. Po septynių dienų gavau atsakymą į pretenziją, kurioje pardavėjas pripažįsta defektą ir siūlosi jį pašalinti. Vėliau - kaltinimai dėl pinigų reikalavimo, piktnaudžiavimo savo teisėmis, neleidimo remontuoti“, - pasakojo Tomas.

Ginčą padėjo nagrinėti ir Valstybinė ne maisto produktų inspekcija (VNMPI). „Buvo atvykę ekspertas iš VNMPI ir „Gintaro baldų“ regiono vadovė. Surašytas aktas. „Gintaro baldų“ atstovė pareiškė, kad kreivos grindys. Aš abejonėms panaikinti atnešiau 3 m gulsčiuką. Vėl buvau kaltinamas „principais“, piktnaudžiavimu dėl pinigų grąžinimo“, - piktinosi vyriškis.

Praėjus kuriam laikui, Tomui atsiųstame VNMPI laiške patvirtinta, kad pirkėjo pretenzija yra pagrįsta, tačiau gautame dokumente jis sakė radęs naujų pasiūlymų. Nors, Tomo teigimu, brokuotų baldų į naują komplektą su vienerių metų garantija įmonės atstovai pakeisti anksčiau nesutiko, VNMPI atsiųstame laiške teigiama kitaip.

„Dabar gamintojai jau siūlo pagaminti kitą komplektą pagal išsirinktas medžiagas ir modelius, keisti juos į bet kokio modelio baldus, atitinkančius sumokėtą kainą“, - sakė jis. Šiuo metu jis sakė tokį pasiūlymą svarstysiąs, nors anksčiau gamintojai, jo teigimu, taip tartis nenorėjo.

Įmonės atstovė: pinigų grąžinti neprivalome

Pasak įmonės "Gintaro baldai" kokybės vadovės Aušros Smulkienės, nors pirkėjai ir turi teisę reikalauti grąžinti pinigus, to turi būti imamasi tik tuomet, kai kitų priemonių nepakanka pažeistoms pirkėjo teisėms apginti. „Pirkėjas turi teisę rinktis, tačiau vadovaujantis tuo, kad sutartinių teisinių santykių šalims yra keliamas reikalavimas elgtis sąžiningai ir siekti teisinių santykių stabilumo, reikalavimas nutraukti sutartį gali būti taikomas tada, kai kitų priemonių nepakanka pažeistoms pirkėjo teisėms apginti“, - sakė ji.

A. Smulkienės teigimu, remiantis Civiliniu kodeksu, būdai, kaip pardavėjas turi elgtis pirkėjui įsigijus prekę, yra alternatyvūs. „Galimybė pasinaudoti kiekvienu iš jų priklauso nuo tam tikrų sąlygų. Tai reiškia, kad pirkėjo teisė reikalauti sutarties nutraukimo yra paskutinė teisių gynimo priemonė, kai kitų teisių gynimo būdų - pakeitimo tinkamos kokybės daiktu, pirkimo kainos sumažinimo, trūkumų pašalinimo ar pirkėjo išlaidų trūkumams ištaisyti atlyginimo, įskaitant nuostolių atlyginimą - nepakanka apginti pažeistų pirkėjo teisių ir kai sutarties pažeidimas yra esminis“, - pabrėžė ji.

Jos teigimu, vyriškiui, pirkusiam svetainės baldus, jie pinigų grąžinti neprivalo. „Šis pirkėjas įsigijo prekę, kuriai yra taikomas garantinis baldų aptarnavimas. Kadangi yra brokas, o mes tą pripažįstame, jis kreipėsi į mus. Mes nuvažiavome, padarėme baldų apžiūrą ir patys pasiūlėme baldus taisyti pagal visus įstatymus“, - sakė ji. A. Smulkienė nurodė, kad tai – pakankamas pasiūlymas, atsižvelgiant į Civilinį kodeksą.

„Pinigai yra grąžinami tokiu atveju, kai yra prekė, turinti defektą ir tie defektai yra nepašalinami. Jūs galite išsiaiškinti su juristais, kad būtent šitas straipsnis (CK 6.379 straipsnis - DELFI) apriboja pinigų grąžinimą. Jeigu yra defektai, tai pinigai už prekę nėra grąžinami, išskyrus tuos atvejus, kai defektų pašalinti neįmanoma“, - kalbėjo įmonės atstovė.

Moteris pabrėžė, kad ginamos ne tik pirkėjų, bet ir pardavėjų teisės. „Pirkėjai negali piktnaudžiauti savo padėtimi, nes visi santykiai tarp vartotojo ir pardavėjo turi būti proporcingi, sąžiningi. Yra sąžiningumo principai, kurių mes pagal įstatymą visi privalome laikytis“, - sakė ji. A. Smulkienė pabrėžė, kad šiuo atveju derasi su labai principingu pirkėju.

„Tai yra principingas klientas, mes jam siūlome labai gerą variantą – už sumokėtą kainą pasirinkti bet kokį kitą modelį, jis gali pirkti ne tik minkštus baldus, bet ir sekcijas ar kažką kitą“, - sakė moteris. Pats pirkėjas tikina tokio pasiūlymo sulaukęs tik dabar, kai pateikė pardavėjui pretenziją bei gavo VNMPI specialistų laišką.

Benas Poderis
Advokatų kontoros „Tark, Grunte, Sutkienė ir partneriai“ teisininkas Benas Poderis DELFI patikino, kad A. Smulkienės paminėtas straipsnis (CK 6.379 straipsnis – DELFI) vartotojams neaktualus. „Jis yra taikomas didmeninio pirkimo – pardavimo sutartims, iš principo – verslo poreikiais sudaromoms sutartims, todėl vartotojams šis CK straipsnis nėra aktualus“, - sakė teisininkas.

Jis patvirtino, kad vartotojas gali reikalauti grąžinti sumokėtą sumą ir grąžinti netinkamos kokybės daiktą. „Svarbu tai, kad brangūs ir techniškai sudėtingi daiktai gali būti keičiami tik tai tuo atveju, jeigu jie yra iš esmės pažeisti“, - pridūrė jis.

Reikia atsižvelgti į broko mastą

VNMPI atstovas Šiaulių skyriaus vyriausiasis valstybinis inspektorius Arvydas Augustinas sakė, kad pirkėjui iš VNMPI dabar yra pateikti pasiūlymai ir paprašyta atsakyti. „Jei jis nesutinka, mes perduodame patikrinimo aktą Valstybinei vartotojų apsaugos tarnybai, ir ji toliau svarsto ir sprendžia tuos reikalus. Jeigu ne, toliau yra teismas“, - paaiškino specialistas.

Jo teigimu, pagal įstatymą prašyti grąžinti pinigus vartotojui galima ir šiuo atveju. „Pagal įstatymą jis teisę turi, bet reikia žiūrėti proporcingumo ir protingumo kriterijus, pavyzdžiui, varžtelis atsisukęs ir jis nori atsiimti pinigus, tad koks čia gali būti protingumas? - sakė A. Augustinas. - Jeigu nesusitaria, eis į teismą, o teismas spręs, žiūrės, visas aplinkybes išnagrinės ir spręs kaip ką daryti, bet gamintojas jam yra pateikęs pasiūlymus, o jei jis nesutinka, tai nesutinka“, - sakė A. Augustinas.

Pasak VNMPI Gaminių kontrolės skyriaus vyriausiosios valstybinės inspektorės Liubovos Grabusovos, daugiau nei septyni iš dešimties pirkėjų skundų dėl baldų išsprendžiami jų naudai.

„Dažniausiai vartotojai skundžiasi dėl sėdimųjų minkštų baldų – ypač sofų-lovų ir čiužinių kokybės, pagal individualius projektus pagamintų virtuvės bei korpusinių baldų ir jų montavimo kokybės. Vartotojai turėjo problemų dėl minkštųjų baldų transformavimo mechanizmų, minkštųjų dalių deformacijos, netinkamo komplektavimo ir lūžių, čiužinių deformacijos, girgždėjimo, korpusinių ir virtuvės baldų saugos, funkcionalumo, sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo, nepašalintų trūkumų ir neužbaigtų montavimo darbų“, - sakė ji.

Moteris kalbėjo, kad dėl baldų kokybės skundžiasi vis daugiau žmonių. „Analizuojant skundų dėl baldų dinamiką 2011-2012 m., galima matyti gautų ir pagrįstų skundų pokyčius ir prognozuoti, kad 2012 m. skundų skaičius gali viršyti 2011 m. ar net 2010 m. lygį. Tai nebūtinai reiškia, kad daugėja nekokybiškų baldų. Inspekcijos nuomone, vis daugiau vartotojų žino savo teises ir ryžtasi jas ginti, dažniau konsultuojasi ir, vadovaudamiesi teisės aktais, savarankiškai apgina savo teises, kartais nevengdami teismo. Pastebime, kad ir vis daugiau verslininkų, norėdami taikiai išspręsti ginčus su vartotojais dėl baldų, kreipiasi konsultacijos į Inspekciją. Inspekcijos konsultacijos tiek verslininkams, tiek vartotojams padeda greičiau išspręsti ginčus“, - teigė L. Grabusova.

Specialistė paaiškino, kad dažnai vartotojai konfliktų išvengtų tuo atvejų, jei atidžiau pasirašinėtų pirkimo-pardavimo sutartis. „Tiriant skundus baldų pagal individualius užsakymus ar projektus, valstybiniai inspektoriai dažnai pastebi, kad vartotojai pasirašo parengtas trafaretines sutartis, kuriose surašyti tik piniginiai įsipareigojimai, o kartais ir sąlygos nesąžiningos vartotojo atžvilgiu. Tokiose sutartyse nėra aptarta jokių baldų kokybės reikalavimų, nepateikiamos sudedamųjų dalių bei medžiagų specifikacijos, nepateikiami baldų projektai ar eskizai bei surinkimo brėžiniai, patvirtinti užsakovo parašu“, - kalbėjo L. Grabusova.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (160)