Taupyti pramogaujant – įmanoma

Atėjus darganai ir jau pradėjus taupyti žiemos švenčių maratonui, atsisakyti pramogų nereikėtų – jos praskaidrina vis labiau trumpėjančias rudens dienas. Išlaidas pasitelkus fantaziją apkarpyti galima ir kitais būdais, pavyzdžiui, atidžiau patyrinėjus renginių programas ar atsisakius kavos puodelio per spektaklio pertrauką teatre.

Pramogos – viena iš sričių, kurioms skiriamus pinigus žmonės į šalį atideda dažniausiai. Rugpjūtį atliktais „Spinter“ tyrimo duomenimis, išaugus maisto kainoms daugiau nei pusė apklaustų respondentų pirmiausiai imasi taupyti būtent jų sąskaita. Nors tai – natūralu, galima išvengti drastiškų būdų ir neatsisakyti to, kas praskaidrina nuotaiką po darbo. Su tuo sutiko ir SEB banko šeimos finansų ekspertės Julita Varanauskienė.

„Kai kalbame apie taupymą, ne kiekvienu atveju tai reiškia prekės ar paslaugos atsisakymą. Su tuo susiduriame ne tik kalbėdami apie pramogas, bet ir apskritai apie visų ne pirmo būtinumo prekių ir paslaugų vartojimo įpročius. Tai tas pats, kai žmonės neperka pyrago parduotuvėje, o kepa jį namuose, patys sumokėdami mažiau, tačiau pajusdami tą patį malonumą“, - kalbėjo ekspertė.

Pasak „Swedbank“ asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovės Odetos Bložienės, nemažai pinigų lietuviai galėtų sutaupyti pramogaudami kūrybiškiau. „Pas mus dar kartais neblėsta įsivaizdavimas, kad laisvalaikis gali būti leidžiamas tik prekybos centruose, šie – dideli, o juose gausu galimybių išleisti pinigus. Tikrai yra žmonių, kurie galbūt nėra tokie organizuoti, iniciatyvūs, kūrybingi ir tam jie renkasi tokį banalų laisvalaikio praleidimo būdą. Vis tik, tų būdų yra labai daug ir jie visi tikrai nėra labai brangūs“, - kalbėjo ji.

Būdas sutaupyti pramogaujant – į įvairiausius renginius vaikščioti pigiau, nei nurodo pradinė bilieto kaina. Tai galima padaryti įvairiai: dalyvauti ir bilietus gauti įvairių konkursų metu, rinktis nemokamus renginius, ten eiti netradiciniu laiku ar iškeisti komfortą į mažesnę kainą.

Svarbiausia – pasirinkti tinkamą laiką

Bene labiausiai sekasi tiems, kurie pramoga laiko muziejų lankymą – šių bilietų kainos nedidelės, juose eksponatus dažnai galima apžiūrėti ir nemokamai. Pavyzdžiui, trečiadieniai kai kuriose muziejuose – nemokama lankymo diena: šią akciją šiuo metu taiko vienintelis pasaulyje Velnių muziejus Kaune, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Šiuolaikinis meno centras Vilniuje. Tą sakė ir O. Bložienė: „Svarbiausia pasidomėti. Pavyzdžiui, daugelis Lietuvos muziejų yra išlaikę tradiciją trečiadieniais lankytojus priimti nemokamai“.

Pasitikslinti, ar įėjimas į muziejų kainuoja kitomis dienomis, taip pat reikėtų – pavyzdžiui, laisvai apžiūrėti Kauno pilį ar Kauno muziejų galima paskutinį mėnesio penktadienį. Kai kur užsukti apskritai nieko nekainuoja – be jokio mokesčio eksponatus kviečia apžiūrėti ir Gintaro galerija - muziejus Nidoje, Zarasų krašto muziejus. Specialiai muziejų mylėtojams pavasarį rengiama ir „Muziejų naktis“ - jos metu prie akcijos prisidedančiuose muziejuose lankytojai gali jų rengiamuose renginiuose lankytis nemokamai.

Tai, kad norintiems nemokamai, tačiau įdomiai praleisti vakarą, galimybių vis daugėja, pritarė ir J. Varanauskienė. „Pramogų pasiūla orientuojama į pirkėjų pinigines, ir jei matoma, kad į brangų koncertą pakankamai žmonių nesusirinks, pramogų ir verslo atstovai patys orientuojasi į iš dalies nemokamus ar visai nemokamus renginius, galbūt – net keičia savo veiklos modelį. Kiek tenka pastebėti, daugėja koncertų atvirame ore, net jei ir nėra didelės progos. Jei pasižiūrėsime, pavyzdžiui, vasarą koncertuoja vaikų liaudies kolektyvai, ir, kad ir vyresnio amžiaus žmonės, atėję gerai jaučiasi ir prisėdę ant suoliuko pramogauja“ , - apie alternatyvas ir vyresniesiems užsiminė J. Varanauskienė.

Komfortą iškeisti į mažesnę kainą

Sutaupyti galima ir einant į teatrą ar kiną. Pigesnių bilietų galima rasti, pavyzdžiui, apsilankius teatre Teatro dienos proga ar per savo paties gimtadienį. Nacionaliniame operos ir baleto teatre šią dieną solenizantui dovanojamas bilietas į tos dienos spektaklį, o jo svečiams – bilietus su 20 proc. nuolaida. Be to, valandą prieš spektaklį dieninio skyriaus studentams, moksleiviams ir mokytojams po vieną bilietą į tos dienos spektaklį parduodama su 70 proc. nuolaida. Bilietus taip pat pigiau įsigyti tiesiogiai, o ne užsisakant internetu bei vėliau juos atsiimant specialiuose punktuose. Taip nereikės mokėti papildomo tarpininkavimo mokesčio, kuris siekia 3 litus. Be to, stovimų vietų bilietai gali būti ir keliskart pigesni. Pavyzdžiui, Nacionaliniame operos ir baleto teatre tokie bilietai kainuoja 10 litų, kai už sėdimą vietą balkone nusprendus apsilankyti balete „Žydrasis Dunojus“ reikėtų sumokėti 25 litus.

Filmų mėgėjai gali naudotis nuolat vykstančiomis akcijomis – specialių dienų proga kino centrai teikia pasiūlymus bilietus įsigyti keliskart pigiau. Be to, sutaupyti galima ir apsilankius kino teatre ne vėlų vakarą: tuomet į 15 val. rodomą filmą įsigytas bilietas bus keliais litais pigesnis už pirktą į seansą 18 val. Bilietas į filmą vėlų penktadienio vakarą kai kuriuose kino teatruose taip pat kainuos pigiau, nei einant žiūrėti filmo šeštadienį ryte. Kitur – atvirkščiai. „Pirmiausiai žmonės neturėtų visko nukelti į savaitgalį, nes savaitgalį, be abejo, ir bilietai brangesni. Paprastą savaitės dieną į kiną galima gauti pigesnį bilietą“, - sakė O. Bložienė.

Dažnai lankantis renginiuose gali praversti ir įvairios nuolaidų kortelės. Jas piniginėje nešiojasi daugelis, tačiau ne visuomet siūlomais pasiūlymais pasinaudoja – kai kurios jų bilietui į teatrą suteikia net 10 – 30 proc. nuolaidą. „Padeda sutaupyti ir abonementai į teatrą ar kiną. Jie sumažina vieno bilieto kainą. Bet aišku, reikia planuoti, ar tuo metu galėsi nueiti“, - kalbėjo O. Bložienė.

J. Varanauskienė norintiems sutaupyti pataria bilietą pirkti ne vienam. „Tai ir grupiniai bilietų pirkimai, kai, pavyzdžiui, surinkus į kelionę dešimt žmonių, vienuoliktasis važiuoja nemokamai. Manau, jog tokius būdus tiek, studentai, tiek jauni ir vyresni žmonės jau yra išbandę ir tuo naudojasi“, - sakė ji. Moteris teigia, kad norint sutaupyti gali pakakti ir fantazijos: „Kas nori sutaupyti, tas tikrai gali rasti ką veikti – tai gal ir nebus tai, ko jis labiausiai nori, tačiau tai bus pakaitalas. Netgi ir kalbant apie brangius koncertus, yra išradingų žmonių, kurie sugeba tą patį gauti – ir už tvoros pastovėti, ar didelę grupę bilietams susiorganizuoti“.

Atsisakyti kavos per spektaklio pertrauką

Viena didžiausių vilionių dalyvaujant renginyje – papildomi skanėstai, gėrimai ar kitos nedidelės išlaidos, vėliau sudarančios nemenką skylę mėnesio biudžete. Koncertuose papildomai gali tekti išleisti norint įsigyti firminę atributiką, kine – perkant spragintus kukurūzus ir gaiviuosius gėrimus.

J. Varanauskienė taip taupyti neragina. „Sunku būtų žmogau įrodyti – nepirk kavos, ir už tai galėsi nueiti į du koncertus. Galbūt jam taip geriau praleisti koncertą. Juk kalbama ne apie finansinę naudą, sutaupytus pinigus, o apie tai, kodėl žmonės eina pramogauti: tas, kuris eina į koncertą, finansinės naudos negauna – gauna emocinę, socialinę. - kalbėjo pašnekovė. - Žinoma, tiems, kurie nori skaičiuoti ir eiti į filmą per mėnesį ne keturis, o penkis kartus, tai irgi būdas pasižiūrėti, kiek išleidžiama spragėsiams, traškučiams“.

O. Bložienė kalba kiek kitaip: „Aš nemanau, kad pagrindinis akstinas eiti į Operos ir baleto teatrą yra suvalgyti karšto šokolado. Aišku, tai yra tradicija, bet einant į kultūrinį renginį nemanau, kad kava yra pagrindinis dalykas – taip susidaro ir nemaža pinigų suma. Siūlyčiau geriau iš namų eiti pavalgius ir atsigėrus kavos, kad nepradėtų kamuoti alkio kirminas. Jei žmogus skaičiuoja, yra racionalus, jis gali atsisakyti tokių smulkmenų, o jei visgi tenka sumažinti išlaidas, manau, kad dažnai jų neįvertiname. Kavos puodelis, mineralinis vanduo degalinėje ar kioske, o ne parduotuvėje – tokios smulkmenos neatrodo reikšmingos biudžetui. O iš tiesų, jei mes paskaičiuotume, kokią dalį jos sudaro per metus, tai galėtų būti ir neblogos atostogos“.

Pramogauti galima ir namuose

Išradingiausi pramogas gali susikurti ir namuose. Pasak J. Varanauskienės, tai ekonominiu sunkmečiu išpopuliarėjo ir Lietuvoje. „Viena iš pramogos formų, pastebėta sunkmečiu, ne tik Lietuvoje, yra tai, jog daugelis pramogų persikėlė į namus. - sakė ji. - Gal Lietuvoje ir per anksti daryti tyrimą, tačiau, pavyzdžiui, JAV žmonės perka karaoke įrangą, žaidžia įvairius žaidimus, neišeidami iš namų ir pasikviesdami draugų“.

O. Bložienės manymu, tendencija leisti laiką namuose iš tiesų po truputį ryškėja. „Mažmenininkai pastebi, kad įsigyjama daugiau produktų, iš kurių gaminamas maistas namuose. Tai signalas, kad žmonės daugiau kuria galimybę pabūti namuose, o ne maitintis mieste, kas kainuoja pakankamai nemažai. Manau, jog tai ženklas, jog ir kitose srityse – žaidimų pirkime, užsiėmimų namuose organizavime – bus teigiamų tendencijų“, - sakė ji.