Vagysčių bijantys verslininkai apklotus ženklina ir prašo užstatų

Nors ruduo jau atėjo, miestų gyventojai vis dar siekia pasidžiaugti paskutiniais šilto oro gūsiais ir vakarus leidžia prie stalelių lauko kavinėse. Jų komfortu besirūpinantys maitinimo įstaigų savininkai siūlo apklotus, tačiau ne visuomet pasitiki savo klientais – už juos prašo užstato ar jiems priklausančius pledus žymi specialiais ženklais. Taip elgiamasi baiminantis apklotus pasisavinančių žmonių, kurie šiuos ne tik pasiima namo, bet ir neša į kitas kavines.

Pasak Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentės Evaldos Šiškauskienės, apklotų naudojimą lauko kavinėse paskatino šalies klimatas. „Klientai labai greit priprato prie šios paslaugos ir, manau, nustebtų vėsų vakarą negavę pledo“, - kalbėjo ji. Visgi, maitinimo įstaigų savininkų teigimu, lankytojai ne visuomet saugo kavinės nuosavybę – užsimiršę pledus išsineša kartu su savimi.

Apie 15 – 30 litų kainuojančius apklotus siekiama apsaugoti skirtingais būdais. Kol kai kurie verslininkai tikina jokių priemonių nepasitelkiantys, kiti sako, jog jos – tik būdas sustabdyti apklotų „migraciją“ tarp kavinių.

Pledų „migracijai“ sustabdyti – ženklinimas

Vienas iš būdų apsaugoti pledus nuo nesąžiningų klientų – jų ženklinimas. Taip elgtis nusprendė Vilniaus centre esančios kavinės „Balti drambliai“ vadovai. Įstaigos direktorius Aivaras Cibulskas sakė, kad tokiu atveju paprasčiau atskirti, kurie kavinėje esantys pledai iš tiesų priklauso jai, o kurie – ne. „Jie (pledai – DELFI) „vaikšto“ po visas kavines, pas mus „ateina“ iš kitų kavinių ir taip toliau. O kitame gale esančioje Vilniaus kavinėje teko rasti ir mūsų pledą, - pasakojo kavinės vadovas. - Tuomet mūsų nuolatiniai klientai ten buvo, jį paėmė ir pasakė - „taigi čia iš „Dramblių“. Tokių atvejų yra buvę“.

Kavinei „Balti drambliai“ priklausantys apklotai turi dažais nupurkštą apskritimą, iš kurio galima atskirti, kad tai – kavinės nuosavybė. Tokiu atveju kitos kavinės pledą lengviau atskirti ir patiems padavėjams.

„Tiesiog pastebime, kad pas mus irgi ateina žmonių su pledais iš kitų kavinių. Kai juos sukrauname, apžiūrime, randame ir kitų. Tiesiog pamatome, kad tai yra kitas pledas, o iš kur jis – nežinome“, - pasakojo A. Cibulskas. Jis sakė nežinantis, ar kai kurie žmonės pledus pasiima ar iš kitų maitinimo įstaigų atsineša specialiai. Visgi, joks mokestis ar užstatas už apklotus neimamas – klientams tereikia jo paprašyti. Jo vertė kavinėje siekia apie 15 litų, bet klientui jį apgadinus – apipylus gėrimu ar pradeginus cigarete – vertės atlyginti nereikia.

Už pledą – užstatas

„Čili“ tinklo picerijose situacija kiek kitokia. Vienoje iš šio tinklo picerijų iš klientų už pledą sėdint lauke prašoma 20 litų užstato. Bent jau apie tokį vėliau grąžinamą mokestį DELFI informavo picerijos Fabijoniškių g. darbuotojas. Pasiteiravus, ar užstatas reikalingas ir Gedimino pr. esančioje picerijoje buvo pasakyta, kad pledų šioje picerijoje kol kas apskritai nebesiūloma, nes po klientų pasisavinimų jų neliko.

Olga Belova, „Čili Holdings” marketingo departamento direktorė, paklausta apie užstatą už pledą vienoje iš picerijų, atsakė, jog tai – tik vienkartinis atvejis. „Kurį laiką svarstėme, ar nereikėtų už pledus imti užstato, tačiau apsisprendėme, kad mūsų klientų šiluma - svarbiau, tad užstato - neimsime. Visgi su DELFI žurnalistų pagalba užfiksavome atvejį, kai viename restorane buvo prašoma užstato - tai įvyko dėl to, kad informacija apie kompanijos sprendimą nespėjo pasiekti to restorano vadovų. Už tai nuoširdžiai atsiprašome klientų“, - kalbėjo ji.

Moters teigimu, apie tai, ar vertėtų prašyti užstato, buvo galvojama atsižvelgus į tai, jog kavinių pledai iš tiesų dingsta. „Savo klientų paprašome, kad pledai nebūtų išnešami už restoranų ribų. Visgi, kartais atsitinka taip, kad pledus pasiskolina ir pamiršta grąžinti. Ypatingai tokio „skolinimosi“ tendencija pastebima per naktį dirbančiuose restoranuose. Pavyzdžiui, vasaros pradžioje per kelias savaitės iš vieno pajūryje esančio „Čili” restorano buvo išnešti visi pledai - matyt, saulės vonių mėgėjai dar nebuvo pasiruošę staiga užklupusiai vasarai“, - juokavo pašnekovė.

Užstato prašoma kitoje Vilniuje esančioje kavinėje „Alaus studija“. Telefonu atsiliepusi kavinės darbuotoja Agnė sakė, kad šio dydis siekia 20 litų. Mergina sakė, kad pledų niekada nesisavina nuolatiniai klientai, tačiau kartais per savaitę jų gali dingti net keli. Jos manymu, taip įvyksta dėl pačių klientų užmaršumo. Visgi, tuo atveju, jei klientas, pavyzdžiui, atsiskaito kortele ir neturi grynųjų, randama ir kitų būdų kaip palikti užstatą. „Sutariame kažką – palieka mašinos raktelius, arba išvis nieko nepaimame, jei labai nori jo“, - sakė pašnekovė.

Pledų „skolinimasis“ - kliento sąžinės reikalas

Kai kuriose maitinimo įstaigose jokių priemonių apsaugoti apklotams nesiimama. „Vičiūnai“ įmonių grupės atstovė Indrė Tamašauskaitė sakė, kad įmonei priklausančiuose restoranuose joks mokestis ar užstatas už apklotus netaikomas. „Svečiui asmeniškai duodamas pledas, o vėliau padavėjas juos atsiima“, - teigė atstovė. I. Tamašauskaitė sakė, jog apklotai kavinėse siūlomi siekiant labiau rūpintis klientais: „Mums svarbu, kad mūsų svečiams būtų jauku ir šilta sėdėti lauko kavinėse, todėl atvėsus orams pasiūlome pledus”.

Restoranų grupės „Fortas“ rinkodaros vadovas Kęstutis Markevičius kalbėjo, kad jie užstato prašymu ar pledų ženklinimų taip pat neužsiima. „Galbūt mūsų restoranų vartotojai yra šiek tiek inteligentiškesni ar šiek tiek turtingesni ir jokių problemų nėra. - apie restoraną „Terazza“ kalbėjo K. Markevičius. - Turbūt arčiau Senamiesčio ar ten esančiose kavinėse tie pledai ir gali truputį labiau „paemigruoti“, bet pas mus tai nėra masinis reiškinys“. Jo manymu, net kai pledai dingsta, jie nebūtinai paimami tyčia. „Nemanome, kad taip elgiamasi piktybiškai. Yra buvę tokių atvejų (kai pasiima netyčia – DELFI), paskui atneša ir grąžina“, - teigė K. Markevičius.

Jis neslėpė, kad pledais apsigobti panorus visiems prie lauko stalelių sėdintiems klientams, kartais šių gali ir nepakakti. „Visų pirma, kai prastas oras, ne visi nori sėdėti lauke. - kalbėjo K. Markevičius. - Nėra taip, kad mes specialiai darytume tokių pledų trūkumą, tačiau jų yra šiek tiek mažiau, nei kavinėse vietų“. Jo teigimu, lietuviai jau įgudo panorę paprašyti pledo. „Mes, reaguodami į svečius, jei manoma, kad jų reikia daugiau, tai ir perkame daugiau. Žmonės yra linkę jų (apklotų – DELFI) ieškoti. Jeigu tu matai, kad tavo svečias ieško ir yra nepatenkintas, vadinasi, imamasi priemonių, kad jis būtų patenkintas“, - kalbėjo jis.