Tuo tarpu turistams dėl puodelio kavos ar pietų teks leistis į kitą gyvenvietę, nes pavienių lankytojų kaimo kavinėms aptarnauti finansiškai tiesiog neapsimoka.
Dviejose iš trijų kavinių – gedulingi pietūs
Skaitytoja Natalija (vardas pakeistas – DELFI) pasakojo, kad jai į nemalonią situaciją teko pakliūti Švenčionyse. Pasivaikščiojusi po miestą, moteris tuščiu skrandžiu galiausiai išvyko namo, nes aplankiusi tris miesto kavines nerado nei vienos, kur galėtų papietauti. „Grįždamos į Vilnių su dukra užsukome į Švenčionis. Tikėjomės pietums suvalgyti sriubos, išgerti po puodelį kavos ir traukti namo“, - pasakojo ji. Deja, to padaryti nepavyko. Moteris pakliuvo į nestandartinę situaciją – dviejose iš trijų miesto kavinių vyko gedulingi pietūs, užsukus į trečiąją paaiškėjo, kad kavos čia išgerti galima, tačiau ji patiekiama tiesiog ją užplikius, ne iš aparato, o už tokią skaitytoja mokėti nebuvo pasirengusi.
Ši situacija – ne vienintelis problemos, su kuria galima susidurti nusprendus pavalgyti mažesniuose Lietuvos miestuose ar miesteliuose, pavyzdys. Nors didesnių miestų atstovai teigia, kad maitinimo įstaigų juose – pakankamai, viena po kitos tik išankstinius užsakymus priimančios ar į turistus nesiorientuojančios kaimų ir miestelių kavinės rodo, kad čia padėtis kitokia. Pasak jų atstovų, problema – nedidelis lankytojų srautas ir lengvatų trūkumas, užsiimantiems verslu kaime. Tuo tarpu į tokią situaciją patekusiems turistams tenka maitinimo įstaigų ieškoti kituose miesteliuose ar tenkintis maisto prekių parduotuvės asortimentu.
Verslo modelis – tik išankstiniai užsakymai
Puikiu kraštovaizdžio galinčios pasigirti Lietuvos apylinkės svetingesnės akis, o ne skrandžius džiuginti norintiems turistams. Daugai, Obeliai, Punia – turistams įdomūs miesteliai, išsiskiriantys ir tuo, jog kiekviename iš jų veikia bent po kavinę, priimančią tik išankstinius užsakymus. Tokį verslo modelį savininkams teko pasirinkti todėl, kad sudėtinga išsilaikyti, kai nėra didelio nuolatinio lankytojų srauto.
Informacinių turizmo portalų pateiktuose maitinimo įstaigų sąrašuose iš tiesų galima rasti ir daugiau tokiu pat principu veikiančių kavinių. Vienos jų - Linkmenų kaime įsikūrusios kavinės „Laiko ratas“ savininkė Meilutė Šerėnienė sakė, kad taip darbuotis tenka, nes šis verslas reikalauja didelių investicijų.
„Nėra lengva – pavyzdžiui, užvažiuos grupė, o reikia pasiruošti, nėra taip paprasta išsilaikyti kaime“, - kalbėjo ji. M. Šerėnienės manymu, norint veikti nuolatos reiktų atnaujinti sodybos vidų, sutvarkyti aplinką, reklamuoti paslaugas, o tai – kainuoja. Pačių lankytojų, moters teigimu, pakaktų. „Nuolatos dirbome anksčiau, prieš kelis metus. Turėjome klientų, tačiau buvo krizės bangų, jų vis „užeina“, galbūt pabijojome ir užsidarėme“, - sakė ji.
Kavinė „Nemuno vingis“ Punioje prieš septynerius metus taip pat aptarnaudavo visus klientus. Dabar į kaimą atvykę miesto svečiai kavos puodelio čia išgerti nebegali – dėl mažo lankytojų srauto pradėti priiminėti tik išankstiniai užsakymai. „Tai – mūsų pasirinkimas. Jei neišsilaikome dėl srauto, dėl to ir nedirbame. Aišku, žmonės čia nekalti – jiems patogiau, kai atvažiuoja ir turi kur sustoti, išgerti kavos. Aš skaičiuoju taip, kad žmonės išsilaikytų, uždirbtų atlyginimus“, - sakė kavinės savininkė Daiva Žilionienė.
Vienos pavadinimo atskleisti nenorėjusios kavinės, priimančios tik išankstinius užsakymus, nedideliame miestelyje savininkė DELFI sakė, kad pagrindinė bėda – lengvatų tokiu verslu užsiimantiems trūkumas. Jos manymu, kaimuose ir miesteliuose atidarytoms kavinėms sudėtinga konkuruoti su esančiomis didmiesčiuose, nes reikalavimai tie patys, o sąlygos – ne. Moteris kalbėjo, kad bent jau vasarą gražiu kraštovaizdžiu pasižyminčiame miestelyje lankytojų pakaktų, tačiau dirbti nuolatos kavinei trukdo dideli mokesčiai, kvalifikuotų darbuotojų stygius. Jos manymu, panašioje situacijoje yra ir kituose miesteliuose veikiančios maitinimo įstaigos.
Trūksta reklamos, bet ne kavinių
DELFI apie galimybę papietauti pasiteiravus didesnių miestų turizmo informacijos centrų atstovų, šie sakė, jog trūksta ne pačių kavinių, o reklamos ir kartais – turistų atidumo. Sklandantys gandai, kad mažesniuose miestuose savaitgalį sunku rasti laisvą vietą kavinėje, jų teigimu, gali atsirasti nebent todėl, kad miesto svečiai apsilanko tik centrinėje žymiausioje maitinimo įstaigoje mieste.
„Galbūt pačios kavinės save reklamuoja ne taip, jog būtų galima jas lengvai rasti. Kitas dalykas – pas mus ši situacija mieste yra išspręsta taip, kad yra informacinės lentos, kuriose nurodyta, kur yra šios kavinės. O žmonės nepasižiūri, nepasidomi, kur yra daugiau galimybių papietauti“, - sakė Zarasų turizmo informacijos centro vadybininkas Evaldas Dumbravas.
Panašiai situaciją įvertino ir Švenčionių verslo ir turizmo informacijos centro metodininkė verslui Tatjana Kuznecova. Jos teigimu, mieste maitinimo įstaigų – pakankamai: jų mieste yra trys, kiek tolėliau – dar dvi. Visgi, jas rasti miesto nepažįstančiam žmogui ne taip paprasta.
„Atvažiuojantys žmonės dažnai užsuka į centrą pasiteirauti, kur galima pavalgyti. Vaikščiojantys po miestą nesunkiai rastų pagrindinę kavinę centre, šalia savivaldybės. Kitos dvi kavinės nėra užkampiuose, tačiau ir – ne matomose vietose“, - kalbėjo ji. Pasiteiravus T. Kuznecovos apie tai, ar dažnai pasitaiko situacijų, jog mieste esančios kavinės – iš anksto užsakomos, ji sakė, kad taip būna, tačiau tokių situacijų pasitaiko ir kituose miestuose, o apylinkėse yra ir daugiau kavinių, kur galima užsukti.
Problemų kyla ne visiems
Visgi, situacija vienoda ne visur. Apie panašias bėdas paklausus Anykščių turizmo informacijos centro vadybininkės Jurgos Žemaitienės, ji sakė, kad atvykėliai tikrai gali rasti vietą pavalgyti. „Anykščių mieste ir apylinkėse kavinių yra gana daug ir visos jos turi savo klientų ratą. Kavinukės besiorientuojančios į miesto svečius – miesto centre, šalia atokiau esančių lankomų objektų, kaip Arklio muziejus, Rubikių ežeras ar Vaižganto gimtosios apylinkės Svėdasuose, savo darbo laiką derina prie lankytojų srauto ir savaitgaliais dirba ir iki 23, ir iki 24 val.“, - kalbėjo moteris.
„Kiekvienas verslininkas jautriai reaguoja į vartotojų poreikį, tad jei būtų norinčių ryte anksti pusryčiauti ar ilgai vakaroti kavinėje, neabejoju, jog darbo laikas būtų pakeistas. Tenka dažnai diskutuoti dėl aptarnavimo kokybės, kaip vieną iš priežasčių, manau, yra netinkamai suformuotas svetingumo kriterijus, nekeliamas reikalavimas siekti, kad lankytojas vėl sugrįžtų naudotis paslaugomis ne kartą. Pastebiu, jog smulkios maitinimo įmonės reklamą palieka patiems lankytojams "aš buvau..." tik, deja, ji nėra efektyvi, kai svetingumo kriterijus žemas. Turizmo bendrovės pirmiausia pastebi tuos, kurie nori būti matomi rinkoje, tad reklama yra svarbi. Kadangi kelionių paketai parduodami iš anksto, tad ir atvykimo laikas, bei meniu derinami iš anksto“, - sakė ji.
D. Mažeikaitė sakė, kad jautriai į užsidarančias kavines reaguoti nereikėtų. „Restoranų ar kavinių atidarymas ar uždarymas yra normalus verslo reiškinys. Prieš pradedant maitinimo verslą reikėtų įvertinti paklausos intensyvumą. Galimai, sudėtingiau yra maitinimo įmonėms, kurios paslaugas teikia vietovėje, kurioje nėra arba veikia smulkūs turizmo traukos objektai“, - kalbėjo LTA prezidentė.
