Vienas iš būdų žmones paskatinti įsigyti prekes ar paslaugas yra pasiūlymas jas nusipirkti išsimokėtinai, patrauklumo suteikia ir papildomos sąlygos – kai neimamas sutarties sudarymo ar administravimo mokestis. Finansinių konsultacijų įmonės "M Capital" direktorius Arnas Markevičius dėsto, jog svarbiausia, svarstant, ar įsigyti prekių ar paslaugų lizingu „be pabrangimo“ yra jų reikalingumas žmogui apskritai.

„Jeigu kalbant vien apie pasiūlymą sportuoti, manau, klientams nauda yra, nes žmonės yra linkę po mėnesio nebesportuoti, o tai nėra sveika, - juokiasi A. Markevičius. - Bet apskritai lizingo naudą reikia labai pragmatiškai skaičiuoti, nes vien vadovaujantis emocijomis galima priimti ir finansiškai nepalankų sprendimą. Aišku, jeigu yra būtina operacija, o ją galima įsigyti lizingu, akivaizdu, kad paslauga naudinga, tačiau jeigu produktas ar paslauga nėra būtina, o žmogus susigundo reklama, tai realiai žmogus praranda pinigų, ir pakankamai nemažai.“

Jis pateikia pavyzdį, jog svarbu ir kokiam tikslui perkama išsimokėtinai – esą įmonėms yra naudinga įsigyti automobilį su išperkamąją nuoma, o fiziniams asmenims – ne.

Ernestas Daraška
„Kalbant apie automobilio lizingus, fiziniams asmenims jie labai retai apsimoka, dažnai tai yra emocinis pirkinys. Įmonėms, tuo tarpu, lizingas yra vienas efektyviausių būdų pirkti automobilį, nes uždirbama jo ekonominė nauda yra didesnė nei lizingo įmokos. Jei perkamas senesnis automobilis, jį gali tekti taisyti, yra prastovos ir pinigai yra vis tiek prarandami, tad labiau apsimoka sumokėti bankui, nei vėliau remontuojančioms taisykloms bei pakenkti įmonės reputacijai“, - paaiškina A. Markevičius.

Lizingu parduodamas paslaugas jis sieja su įmonių rinkodaros tikslais ir siekiu ilgesnį laiką išlaikyti klientą.

„Vertinant iš finansinės pusės, kai perkamas produktas ir sumokama visa kaina iškart, nusiperkama prekė, tačiau kai žmogui reikia paslaugos, pavyzdžiui pervežimo, jam nebūtina įsigyti automobilio, pakanka jį nuomotis. Lizingas yra vidurkis tarp prekės ir paslaugos: tu perki paslaugą, bet galiausiai turi prekę, - sako A. Markevičius. - Kalbant vien apie paslaugų lizingą, situacija yra šiek tiek kitokia, nes tai glaudžiau galima sieti su rinkodara, siekiu išlaikyti klientą ilgesnį laiką. Tokio įsipareigojimo vaidmuo įmonei yra mažiau finansinis ir daugiau rinkodaros, nes bendrovė, teikianti paslaugas, greičiausiai bankui įsipareigoja sumokėti mokesčius arba mainais atsiskaityti paslaugomis, bet užsitikrina pajamas ir pastovumą – klientai, galėję po mėnesio ar dviejų, neturėdami pinigų, nepratęsti sutarties, įsipareigoja ją tęsti.“

Pataria paskaičiuoti, kada bus gaunama nauda

Arnas Markevičius
Finansininkai pataria paskaičiuoti, kada iš ilgalaikio įsipareigojimo vartotojas gauna naudą, ir jei pavyks paslaugomis ir prekėmis naudotis tol, kol jos atsipirks, tada pirkimą išsimokėtinai „be pabrangimo“ vadina naudingu.

„Sutinku, kad dažnai ilgalaikė sutartis yra naudinga pardavėjui, nepaisant to, kad jis yra sumažinęs kainą. Pavyzdžiui, kai žmogus susiruošia sportuoti, entuziazmas po kelių mėnesių gali ir nusilpti, o po pusės metų ir apskritai dingti, tačiau pardavėjas vis dar gauna įmokas ir turi klientą. Tačiau svarbu ir kaip elgiasi sutartį pasirašęs asmuo - jei žmogus planuoja pasinaudoti paslaugomis tiek, kiek jų yra nusipirkęs, tokiu atveju nauda vartotojui yra. Jei vartotojo elgesys nuo to laiko, kai jis įsigijo paslaugą, nesikeičia, tuomet jis su ilgalaike sutartimi pardavėjo sąskaita laimi: jis sumokėjo pigiau už ilgą laikotarpį nei būtų mokėjęs už tą laikotarpį atsiskaitydamas kas mėnesį. Tačiau jei pirkėjo elgsena keičiasi, reikia įvertinti kada naudą gauną pardavėjas, o kada – jau pirkėjas“, - sako „Finastos“ vyresnysis finansų makleris Ernestas Daraška.

Jis mano, kad apskritai įsigyti prekes ir paslaugas išsimokėtinai gali būti naudinga ir abiems pusėms: tiek pirkėjui, tiek pardavėjui.

Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto docentas Teodoras Medaiskis atkreipia dėmesį, kad visuomet, kai pasiūlymas iš pirmo žvilgsnio atrodo patrauklus, vartotojai turėtų būti itin atidūs.

„Manyčiau, kad vartotojui visada reikia labai labai ir dar kartą labai atidžiai įvertinti visas papildomas sąlygas. Manyčiau, kad nieko už dyką nebūna, tik sūris spąstuose, todėl reikėtų visada atidžiai vertinti prieš galutinai apsisprendžiant, ar pirkti“, - pataria T. Medaiskis.

Vartoti į skolą nepataria

Odeta Bložienė
Swedbank” asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė – kategoriška, ji sako, jog vartoti skolinantis yra prasta asmeninių finansų valdymo praktika.

„Pasiūlymus reikia vertinti atsargiai - pardavėjas nori paskatinti savo pardavimus, todėl ieško įvairiausių būdų kaip finansuoti savo paslaugas, o pasiūlymų dabar atsiranda vis daugiau. Bet vartojimas iš skolintų pinigų nėra geriausias asmeninių finansų valdymo bruožas – jis sukuria iliuziją, kad tu gali dabar gyventi geriau, pavyzdžiui, dabar pasidaryti plastinę operaciją, prabangiai atostogauti, o susimokėti per artimiausius kelerius metus. Mano nuomone, jog jei piniginė tokių išlaidų negali „pakelti“, vartojimui skolintis yra negerai, todėl rekomenduočiau vartojimo paslaugas pirkti iš savo pinigų, o skolintis tik tam, kas kuria vertę – nekilnojamam turtui, verslui“, - sako ji.

O. Bložienė skaičiuoja, jog prekės ar paslaugos, kurios bus įsigytos iš skolintų lėšų, ištikus sunkumams, galės būti parduotos geriausiu atveju už pusę jų vertės.

„Pasiseks, jei iš skolintų lėšų pirktus batus pavyks parduoti už 30-40 proc. jų vertės, o kalbant apie atostogas – jei grįžus netektumėte darbo, tai nebus gerų atostogų prisiminimų, o tik galvos skausmas, kaip grąžinti paskolas. Be to, ne visi gali įsipareigoti metus lankyti sporto klubą – gali pasikeisti gyvenamoji vieta, darbas, galų gale žmogus gali aptingti ir tuomet ilgalaikė narystė nebus pigesnė, nei atsiskaitant kas mėnesį“, - dėsto O. Bložienė.

Išsimokėtinai be pabrangimo siūlo ir prekių, ir paslaugų

Šiuo metu lizingo bendrovės klientams be pabrangimo siūlo įsigyti įvairios technikos, statybinių medžiagų, namų apyvokos daiktų, taip pat kelionių, susimokėti už estetinės chirurgijos ar stomatologų paslaugas, įsigyti išsimokėtinai metinius sporto klubo abonentus. Tačiau pardavimo išsimokėtinai bendrovė skelbia, kad tokių paskolų sąnaudas kompensuoja bankai ir prekes ar paslaugas parduodančios bendrovės.

„Šiuo atveju palūkanas kompensuoja „Ūkio banko lizingas“ bei verslo partneris, atsisakydami dalies pajamų, nes tokie patrauklūs pasiūlymai padeda pritraukti klientų ir suteikia jiems didelę naudą, t.y. galimybę ne tik įsigyti norimą pirkinį dabar, bet ir nieko papildomai už tai nemokėti. Specialių pasiūlymų ir akcijų padaugėja šventiniu periodu ar tam tikrais laikotarpiais, priklausomai nuo įmonės, kuri siūlo tokią akciją, veiklos“, - sako „Ūkio banko lizingo“ generalinis direktorius Mindaugas Valančius.

„Tokiomis sąlygomis įsigyti prekes ar susimokėti už paslaugas dažniausiai siūlome specialių akcijų metu, jos yra trumpalaikės, - dėsto "Šiaulių banko lizingas" rinkodaros skyriaus vadovė Henrieta Siliuvienė. - Tokių akcijų tikslas yra pritraukti kuo daugiau klientų, juos sudominti mūsų teikiamomis paslaugomis bei parodyti, kaip greitai ir lengvai galima įsigyti prekes išsimokėtinai.“

Pasak jos, nuolaidas ir specialius pasiūlymus paprastai lemia prekių pardavimo sezoniškumas, pardavėjų organizuojamos akcijos savo produktų pardavimo skatinimui.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (13)