Nė žodelio japoniškai ar kiniškai nemokantiems žmonėms naudojantis tik kalbų mainais, išmokti užsienio kalbą bus sudėtinga, tačiau tiems, kurie nori prisiminti kažkada mokykloje, universitete ar užsienio šalyje pradėtą mokytis, bet taip niekad ir neišmoktą užsienio kalbą, tai – ne tik nebrangus, bet ir įdomus bei naudingas kalbos mokymosi būdas. Tam pritaria ir Vilniaus Goethe´s instituto Kalbos skyriaus vadovė Nijolia Buinovskaja.

„Toks bendravimas interneto bendruomenėse yra puikus dalykas, nes jis yra gyvas: žmogus vartoja tikrą, o ne pagal pratimo struktūrą iš tam tikrų žodžių sudėliotą kalbą. Tai vertingas dalykas, nes kalbos mokymasis yra gimtakalbių imitavimas – toks yra teisingiausias būdas“, – kalbėjo ji.

Tampama ne mokytoju, o draugu

Internetinių svetainių, skirtų kalbos mainams yra daugybė, tad kiekvienas gali pasirinkti jam tinkamiausią alternatyvą – Sharedtalk.com, Conversationexchange.com, Languageexchange.com ar kitą svetainę. Tiesa, reiktų būti atidiems, nes ne visos iš jų yra nemokamos – pavyzdžiui, portalas Mylanguageexchange.com galimybę vartotojui pačiam parašyti kitiems suteikia tik užsiregistravus už tam tikrą mokestį. Lietuviai šiomis svetainėmis naudojasi visai aktyviai – vienoje iš jų galima rasti per 30, kitoje – per 100 lietuviškai šnekančių žmonių.

Tokių internetinių portalų principas – į vieną bendruomenę suburti skirtingas kalbas norinčius išmokti žmonės. Svetainėje jie gali užsiregistruoti ir susirasti bendraminčių, kurie nori mokytis jų gimtosios kalbos, o patys juos mokyti savosios. Tuo atveju, jei ši – retesnė kaip, pavyzdžiui, lietuvių, žmonių, su kuriais galima mokytis kartu, rasti bus sunkiau. Tuomet mokymosi partnerio paieškoms teks pasitelkti bent kelias internetinės svetaines – pavyzdžiui, vienoje iš jų pavyks rasti lietuviškai išmokti norinčių japonų, kinų ar rumunų, kitoje - prancūzų.

Net ir neradus tų, kurie pasirengę prabilti vartotojo gimtąja kalba, galima pasinaudoti kai kuriose svetainėse siūloma virtualių pokalbių kambarių paslauga. Ten vartotojas gali jo norima kalba bendrauti ar stebėti, kaip bendrauja kiti, net ir savos kalbos nemokydamas kitų. Visgi, pasak Sharedtalk.com paslaugomis prieš keletą metų besinaudojusios Lauros, taip mokantis kalbos pats tampi visai ne mokytoju ar mokiniu, o susirašinėjimo draugu iš užsienio.

Mokytis nori studijuojantys kalbas

Italų ir lietuvių kalbas studijavusi mergina sakė, kad išbandyti kalbų mainus nusprendė dar pirmame kurse, kai norėjo įgyti papildomų kalbos vartojimo įgūdžių. „Tada neturėjau italų draugų ir labai norėjau su kuo nors praktikuotis, kuo toliau, tuo labiau mačiau, kad vis tiek labai noriu išmokti kalbą ir reikia kažką daryti“, –sakė ji. Nors Lauros teigimu, atrasti, pavyzdžiui, italų, norinčių išmokti lietuvių kalbą, nebuvo paprasta, ji bendraminčių sutiko, o vėliau tokiu pat būdu mokėsi ir prancūziškai. „Tai tikrai buvo labai įdomu. Dažniausiai pasitaikydavo, kad žmonės, kurie nori mokytis lietuviškai, arba yra lituanistai, studijuoja kalbas, filologiją, arba yra išeiviai iš Lietuvos, arba draugauja su lietuviais arba lietuvėmis“, – kalbėjo mergina.

Laura pasakojo, kad keistuolių, kuriuos į kalbų mainų internetines svetainės užsiregistruoti paskatino ne noras mokytis kalbos, o kitos priežastys, ji nesutiko. „Keistuolių nėra, visi – labai motyvuoti, – sakė ji. – Galbūt todėl, kad čia yra mokymosi bendruomenė, nebūna ne tik keistuolių, bet ir temų, kuriomis nenorėtum kalbėtis“. Mergina pasakojo, kad bene geriausiai jai sekėsi mokytis prancūzų kalbos bendraujant su lietuvių kalbą išmokti norinčiu prancūzu.

„Pasitaikė vienas pagyvenęs vyriškis, kuris buvo labai užsidegęs išmokti lietuviškai. Mes su juo susirašinėjome ilgais laiškais, kuriuos jis man rašydavo lietuviškai, o aš jam – prancūziškai. Tuomet jis į laiškus ne tik atrašydavo, bet ir ištaisydavo maniškius, tad bendravimas buvo labai produktyvus, – pasakojo ji. – Tas prancūzas norėjo mokytis lietuviškai todėl, kad Lietuvoje jis turėjo draugų ir čia gana dažnai atvažiuodavo. Šaunu buvo tai, kad nors jis buvo už mane vyresnis gal trisdešimt ar daugiau metų, bendravome tikrai draugiškai – gal tiesiog nepažįstant žmogaus, kurio niekada ir nesutiksi, gana drąsiai pasakoji, kas esi ir ką veiki“.

Visgi, Laura sakė, kad tokiam bendravimui reiktų ryžtis tuomet, jei žmogus bent minimalius užsienio kalbos pagrindus jau turi. „Netikiu, jog įmanoma kalbą išmokti neturint visiškai jokių pagrindų, nes ja jau turi susirašinėti. Aišku, jeigu kažkas nori išmokti lietuviškai, jis pirmąjį laišką parašo angliškai, o vėliau įterpia ir lietuviškų sakinių, bet tam, kad šis mokymo būdas veiktų, kalbą reikia bent šiek tiek mokėti. – sakė ji. – Manau, kad tokios pokalbių bendruomenės ar programėlės tau gali padėti kaip vienas iš būdų mokytis kalbą, bet tu turi arba lankyti kursus arba mokytis pats. Geriausia būtų šia kalba ir skaityti ar žiūrėti kokius nors filmus, žinias. Tuomet čia būtų kaip paskutinis būdas pačiam praktikuotis, pačiam rašyti. Bet tikrai nemanau, kad tik to pakanka“.

Užsienio kalbą galima išmokti ir bendraujant

Nijolia Buinovskaja B.Ludewig nuotr.

N. Buinovskaja sakė, kad kartais internetu bendraujant su puikiai užsienio kalbą mokančiais žmonėmis, galima įgyti išties daug žinių. „Tai priklauso nuo tikslų. Kai žmogus mokosi kalbos, paprastai jis turi tam tikrą tikslą. Tarkim, jeigu jis yra sugebėti bendrauti su žmonėmis nuvažiavus į užsienio šalį, geriau ją pažinti ar kalbėtis su draugais, kalbos mokytis be gyvo bendravimo būtų labai sunku. Labai dažnai mokantis tik iš vadovėlio, žmogus, nuvažiavęs į tą šalį tiesiog bijo prabilti. Kalbėjimas, kalbos mokymasis yra panašus į mokymąsi plaukti – reikia pulti į vandenį. – kalbėjo specialistė. – Kitaip yra, jeigu, pavyzdžiui mokslininkui reikia išmokti užsienio kalbą, kuria skaitytų. Tada jam reikia lavinti skaitymo įgūdžius, o kalbėjimo ir rašymo įgūdžiai – ne tokie svarbūs“.

N. Buinovskajos manymu, norintiems užsienio kalba išmokti tik kalbėti, gali pakakti ir bendravimo internetu. „Jeigu žmogus nori tik bendrauti ir kalbėtis, to jam visiškai užtenka. Žinoma, jis daro klaidų, tačiau mokantis kalbos, tai – geras dalykas, nes per klaidas mes ir mokomės“, – kalbėjo ji. Moters teigimu, taip ypač naudinga tiems, kurie nelanko kalbos kursų ir kalbos mokosi savarankiškai. Ji sakė, kad nevertėtų galvoti, jog mokymo praktikos neturintys žmonės gali kaip nors pakenkti kalbos mokymosi procesui. „Tai tikrai nėra blogai. Dabar žmonės norėdami bendrauti mokosi „gyvosios“ kalbos tam, kad galėtų ja susikalbėti gatvėje, parduotuvėje ar kavinėje. Manau, kad labai naudinga, jei bendraudamas žmogus dar ir sužinos, kaip, pavyzdžiui, keikiamasi, nes visą tai reikia žinoti. Jeigu kažkas tave pavadins negražiu žodžiu, tai visai neblogai tai suprasti“, – paaiškino specialistė.

Lietuvių kalbos mokyti sudėtinga

Irena Kruopienė
Foto: Asmeninio archyvo nuotr.

Jai pritaria ir Kalbos praktikos centro „Lingua Lituanica" direktorė Irena Kruopienė. Jos nuomone, tai, kokiu būdu žmogus mokosi kalbos, priklauso nuo jo siekiamo tikslo. „Jeigu norima išmokti gatvės kalbą, tai jį tenkins ir kalbos klaidos, ir žargonas. Tai irgi yra kalbos atmaina“, – sakė ji. Vis dėlto I. Kruopienės manymu, kalbos mainuose dalyvaujantys lietuviai savo gimtosios kalbos užsieniečius turėtų mokyti atsargiai – tai nėra taip paprasta kaip galėtų pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

„Užsieniečiui, kuris mokosi lietuvių kalbos, kalbos sistema atrodo kitaip nei lietuviui, kuris nuo gimimo kalba lietuviškai ir apie ją net nesusimąsto. Ir labai vaizdingai lietuviškai kalbantis žmogus gali nežinoti ir nemokėti paaiškinti, kokia yra kalbos sandara, kodėl tokios konstrukcijos vartojamos“, – paaiškino I. Kruopienė.

Jos manymu, patiems lietuviams išmokti modernių užsienio kalbų, pavyzdžiui, ispanų ar italų, yra lengviau. Dar paprasčiau jų internetu mokytis tuomet, kai vieną iš šių kalbų žmogus jau moka. Tiesa, I. Kruopienė pataria visiems, norintiems prabilti kita kalba, vien internetu nesinaudoti – jos teigimu, geriau šį būdą derinti su kitais, pavyzdžiui, kalbos kursais ar vadovėlių studijavimu.