Būdas taupyti skaitantiems – knygos užsienio kalba

Ieškant naujų knygų kartais pravartu užmesti akį į užsienio kalbomis siūlomų knygų lentynas – ten sudėti leidimai minkštais viršeliais kartais gali kainuoti ir pigiau nei romanai, parengti lietuviškai. Užsienio kalba knygas skaitantys pirkėjai taip gali ne tik sutaupyti bei lavinti kalbos supratimo įgūdžius, bet ir išvengti problemų, kai kūrinys išverstas netinkamai ar į lietuvių kalbą verčiamas apskritai nebus.

Aukštos naujų knygų kainos – ne paslaptis knygynuose apsilankantiems skaitytojams. Nors pigesnius leidinius siūlo skaitytų knygų knygynai, sendaikčių turgūs, o nemokamus – bibliotekos, norintys juos turėti savo lentynoje turėtų žinoti, jog kartais sutaupyti pavyksta ieškant norimų knygų užsienio kalba. Ja ne tik paprasčiau gauti dar į lietuvių kalbą neišverstus leidinius, bet ir iš anksto apsisaugoti nuo nekokybiškų vertimų, kurių, pasak Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos svetainėje nurodyto nerekomenduojamų knygų sąrašo, šalyje išleidžiama ne taip jau mažai.

„Skundų dėl blogos vertimų kokybės gauname daug, juos registruojame, kaupiame ir veikiausiai vėl teiksime Antipremiją arba rengsime kokią kitą akciją. Blogi vertimai Lietuvoje tampa daugelio leidyklų tradicija. Jei blogai išverstas menkavertės literatūros kūrinys, kuris jokios šviečiamosios kultūrinės funkcijos neatlieka, tuomet mūsų sąjunga nesikiša, nes menkavertės literatūros srautas dabar ypač gausus ir blogų vertimų ypač daug, reikėtų antipremijuoti kone visas tokias knygas. Sykiu gauname skundų dėl gerų knygų prasto vertimo. Šiuo atveju nevykę vertimai tikrai neretai išvysta dienos šviesą dėl to, kad geram ir sudėtingam kūriniui išversti samdomi neprofesionalūs vertėjai ir redaktoriai, nes gailima pinigų pasamdyti patyrusius ir profesionalius“, - pasakojo Lietuvių literatūros vertėjų sąjungos (LLVS) pirmininkė Rasa Matulevičienė ir LLVS valdybos narė Rūta Jonynaitė.

DELFI lygino, kiek skiriasi anglų, rusų ir lietuvių kalbomis parengtų kūrinių kaina bei domėjosi, ar iš tiesų verta pirkti originalo kalba išleistus kūrinius.

Knygos anglų kalba - pigesnės

Palyginus keletą anglų ir lietuvių kalbomis išleistų knygų kainų paaiškėjo, kad skaityti užsienio kalba gali būti ir pigiau - ši tendencija nepasikeitė dar nuo 2010 m., kai DELFI atliko panašų tyrimą. Pavyzdžiui, Lietuvoje populiaraus rašytojo Džono Irvingo romanai, paprastai leidžiami kietais viršeliais, gimtąja rašytojo kalba kainuos pigiau už lietuviškus – 2008 m. Lietuvoje išleista autoriaus knyga „Kol rasiu tave“ kainuos apie 70 litų, o angliška – bene perpus pigiau, nuo 33 litų. Keliais litais pigiau galima įsigyti ir Dano Brauno knygą „Prarastas simbolis“ - lietuvių kalba ji atsieis beveik 28 litus, anglų – apie 24 litus. Net keliomis dešimtimis litų skiriasi lietuviškų ir angliškų virtuvės šefo Džeimio Oliverio receptų knygų kainos. Pavyzdžiui, leidinys „Mano Italija“ originalo kalba kainuoja 70 litų, o lietuviškai - apie 94 litus. Tiesa, norint iš tiesų sutaupyti vertėtų iš pradžių kainas palyginti – pasitaiko atvejų, kai angliška knyga gali būti ir brangesnė.

Paklaustas apie to paties kūrinio angliško ir lietuviško leidimo kainų skirtumą, Jonas Ramanavičius, įmonės „Humanitas“ atstovas, atsakingas už eksportą bei elektroninę prekybą, nenustebo ir sakė, kad kartais jis iš tiesų egzistuoja. „Pagrindinis dalykas – tai, kad knygos anglų kalba skaitomos visame pasaulyje ir jų tiražai gali būti bene milijoniniai, o tai daro didelę įtaką knygos leidybos kainai. Tai pagrindinis dalykas, tačiau ten taip pat didesnė rinka, didesnės galimybės, todėl kaina gali būti ir mažesnė. - kalbėjo jis. - Lietuvoje rinka ir tiražas mažesni, todėl išauga leidybos kaštai. Įtaką kainai daro ir vertimo į lietuvių kalbą kaštai“.

Jam pritarė ir leidyklos „Baltų lankų“ rinkodaros projektų vadovė Ieva Bluvštein: „Romanai originalo kalba dažnai leidžiami dideliais tiražais, tai nulemia mažesnę knygos savikainą. Į lietuvių kalbą išverstas užsienio romanas gali būti brangesnis dėl mažesnio tiražo ir papildomai patiriamų vertimo išlaidų“. Moteris sakė, jog knygą išversti visada siekiama iš originalo kalbos. „Kartais būna nelengva surasti gerą vertėją, taip pat ir atlikti vertimo patikrą. Tokiais atvejais papildomai kreipiamės į specialistus“, - sakė ji.

J. Ramanavičiaus manymu, tai, jog knygos lietuvių kalba dažnai leidžiamos kietais viršeliais, didelės reikšmės knygos kainai neturi. „Tai įtakos turi, bet mažiau. Kartais pastebiu, kad ir knygos minkštais viršeliais kainuoja tiek pat“, - sakė jis.

Danguolė Viliūnienė, leidyklos „Alma littera“ direktorė, paaiškino, kad knygos kaina iš tiesų priklauso ir nuo spausdinamų knygų kiekio. „Knygos kainą lemia tiražas. Lietuviški tiražai su anglų kalba leistų knygų tiražais nepalyginami. Kaip nepalyginamas lietuviškos ir angliškos knygos pasaulinis poreikis“, - teigė ji. Nors knygos savikainą lemia ir vertimo kaštai, ji sakė, kad jų leidykloje taip pat siekiama versti iš originalo kalbos. „Kiek įmanoma, stengiamės versti iš originalo kalbos. Nebent tai reta kalba ir neturime vertėjų. Tokiu atveju dažnai pats autorius būna aprobavęs vertimą į vieną iš populiaresnių kalbų ir rekomenduoja, iš kurios kalbos geriau versti“, - sakė ji.

Rusų klasika originalo kalba ne visada pigesnė

Nors knygos anglų kalba gali būti ir keliomis dešimtimis litų pigesnės už lietuviškas, pasak rusų knygomis prekiaujančio knygyno „Homo sapiens“ vadybininkės Žanos Pinčiuk, knygos rusų kalba nebūtinai kainuos mažiau. „Rusiški leidimai gali būti brangesni ir netgi stipriai. Taip yra todėl kad juos reikia iš toli atvežti, sumokėti muitus. O Lietuvoje yra leidyklos, todėl ir kainos visai kitos. Mes knygas perkame iš Rusijos ir nieko neišleidžiame, - sakė moteris. - Sunku pasakyti, kiek skiriasi kaina – skirtumas gali būti ir nuo 10 iki 20 litų, priklausomai nuo knygos. Jei tai enciklopedija, labai spalvotas, gražus leidinys skirtumas gali būti ir 40 litų, bet kalbant apie vidutines grožinės literatūros knygas – nuo 10 iki 20 litų“.

Lietuviškų ir rusiškų knygų kainos iš tiesų skiriasi. Palyginus keletą rusų autorių knygų su lietuviškais leidimais, paaiškėjo, kad jos gali būti ir brangesnės, ir pigesnės, priklausomai nuo pardavimo vietos.

Pavyzdžiui, lyginant vieno tinklalapio kainas, lietuviški rusų literatūros klasiko Michailo Bulgakovo kūriniai „Meistras ir Margarita“ bei „Šuns širdis“ už rusiškus egzempliorius kainavo 11 – 14 litų pigiau. Tuo tarpu kreipusis į vieną knygyną, tos pačios pardavėjų pasiūlytos knygos kainavo nuo 3 iki 20 litų pigiau už lietuviškas.

Ž. Pinčiuk sakė, kad daugiausiai rusiškas knygas Lietuvoje skaito rusakalbiai gyventojai. „Pirmiausiai, jas perka rusakalbiai, kurie kalba ir nori skaityti rusiškai. Knygas taip pat perka daug lietuvių, kadangi turime daug verstų leidinių iš anglų kalbos. - sakė ji. - Originalo kalba nori skaityti rusakalbiai, bet yra ir tokių lietuvių inteligentų“. Moters teigimu, į knygyną ateina įvairaus amžiaus žmonių – ir vyresni, ir jaunimas.

Skaitančiųjų rusų kalba mažėja

Pasak J. Ramanavičiaus nors nemažai žmonių angliškų knygų knygyne dairosi norėdami sutaupyti, knygas originalo kalba dažnai perka tie, kurie nori perskaityti naujausius kūrinius. „Dabar angliškų knygų perkama daugiau, ypač tų jaunų žmonių, kurie moka kalbą. Daugiau knygų, didesnės galimybės, yra ką daugiau perskaityti“, - sakė jis. D. Viliūnienės manymu, daugiausiai knygų originalo kalba skaito jaunimas ir specialistai: „Kadangi jaunimas mokosi užsienio kalbų, skaitančių knygas originalo kalba daugėja. Skaitomos elektroninės knygos, parsisiunčiamos iš internetinių parduotuvių, kartais teiraujasi ir mūsų. Originalo kalba dažniausiai skaito verslo, profesinę literatūrą, tokią, kuri Lietuvoje būtų išleista labai mažais tiražais, todėl leidėjai jos ir neleidžia“.

J. Ramanavičiaus sakė, jog knygą originalo kalba skaityti geriau todėl, kad kūriniui jokios įtakos nepadaro vertėjas. „Grožinėje literatūroje yra niuansų, kurių neįmanoma išversti. Be to, tokios knygos tinka kalbai mokytis. Vertimas ir redagavimas gali būti prasti, jį bus sunku suprasti. Gerų vertėjų yra, bet kadangi verčiama labai daug...“, - paaiškino specialistas. Jam pritarė ir Ž. Pinčiuk. „Manau, kad skirtumas yra, vertimas daug ko neduoda, jis nėra originalas. Man asmeniškai atrodo, kad vertimas – paties vertėjo, o ne autoriaus kūrinys“, - kalbėjo ji. Tiesa, pasak Ž. Pinčiuk, skaitančių rusiškas knygas, sumažėjo: „Skaitytojų sumažėjo, nes prasidėjo krizė, apskritai sumažėjo žmonių, jie išvažiuoja į Airiją ar Angliją“.

Visgi, nederėtų pamiršti ir į gimtąją kalbą išverstų knygų. „Jeigu leidinys išverstas į lietuvių kalbą, kodėl gi ne? Vis tik maloniau, patogiau, ne visi užsienio kalbą moka“, - sakė J. Ramanavičius. Gabrielė Gailiūtė, LLVS valdybos narė, sakė, kad lietuviškas knygas reikia rinktis tuomet, kai su užsienio kalbos mokėjimu kyla sunkumų. „Paprastų ir ypač labai įtraukiančių knygų - detektyvų ar pan. - skaitymas yra geras būdas tobulinti užsienio kalbų įgūdžius. Bet norint iki galo įvertinti rimtesnę, meniškesnę, subtilesnę knygą, reikia jau labai gerai mokėti kalbą, išsiversti kas trečią žodį su žodynu nepadės. Todėl patarčiau deramai įvertinti savo jėgas: nors vertimas, be abejo, neišvengiamai yra blausesnė originalo kopija, kartais jį skaityti vis tiek prasmingiau, negu originalo, kurio gerai nesupranti“, - sakė ji.