Beveik 60 tūkst. litų siekiančios studijos – už dyką
Vieno semestro bakalauro studijų kaina viename aukščiausiai vertinamų universitetų - Masačusetso technologijos institute JAV - gali kainuoti beveik 56 tūkst. litų. Tai – puspenkto karto brangiau nei metinės studijos Vilniaus universitete, studijuojant brangiausiai jame kainuojančią discipliną – odontologiją. Šios studijos, pavyzdžiui, privačiame Harvardo universitete vieneriems metams kainuotų dar daugiau – apie 126 tūkst. litų. Tai, kad tokios sumos įkandamos ne kiekvienam studentui, niekam ne paslaptis, tačiau iš tiesų norintiems pasisemti žinių, bet neišgalintiems už jų pateikimą susimokėti, sudarytos puikios sąlygos bent dalį jų gauti nemokamai.
Pavyzdžiui, Masačusetso technologijos institutas siūlo studentams dalį arba visą anksčiau vykusių kursų medžiagą gauti nemokamai ir ją studijuoti savarankiškai, patiems įsigijus tik nurodytus vadovėlius ar knygas. Interneto puslapyje priklausomai nuo pasirinkto dalyko pateikiamos skaidrės, nuorodos į svarbiausius tekstus ar dėstytojo pastabos. Tiesa, nors studijuojančiojo mokymosi tempo bei žinių niekas kitas neprižiūri, taip galima papildomai daugiau išmokti apie jau studijuojamus dalykus arba plėsti akiratį pasineriant į visai naują discipliną. Galimybę susipažinti su tuo, kaip medžiagą studentams dėsto Harvardo, Jeilio ar Berklio profesoriai suteikia ir šie universitetai. Nors pasirinkti galima ne iš visų universitete dėstomų dalykų, studentai gali pateiktas paskaitas peržvelgti video formatu, kai kuriais atvejais – gauti ir tekstinę paskaitų medžiagą. Visgi, šiuo atveju norint visiškai įsisavinti pateikiamą medžiagą taip pat teks papildomai įsigyti ir dėstytojų siūlomus vadovėlius.
Virtualiai tikrinami ir namų darbai
Nors papildomų kreditų ar diplomų studijuojantys nurodytuose universitetuose siūlomus dalykus virtualiu būdu negauna, norintys gauti įrodymą, kad žinių bagažą iš tiesų įgijo, gali užsiregistruoti portale „Coursera“. Tai – virtuali mokymosi aplinka, kur studijuojančiam ne tik suteikiama galimybė klausytis Stanfordo, Prinstono, Pensilvanijos ar Mičigano universiteto dėstytojų skaitomų paskaitų, bet ir studijuoti realiu laiku, gauti ir atlikti namų darbus. Sėkmingai baigus kai kuriuos pasirinktus dalykus, studentui gali būti suteikiamas pažymėjimas, kuriame nurodoma, kad žmogus išklausė ir įsisavino kurso medžiagą. Jo pasiekimai, pavyzdžiui studijuojant Prinstono universiteto kursus, taip pat gali būti išsaugoti ir pateikti kitoms institucijoms su studijavusiojo leidimu. Tai, kad virtualios studijos iš tiesų pretenduoja tapti dar populiaresnėmis, rodo ir tai, jog gegužės pradžioje apie bendrą nuotolinių virtualių studijų projektą „edX“ paskelbė ir Harvardo universitetas bei Masačusetso technologijų institutas. Teigiama, kad šios studijos bus nemokamos ir prasidės nuo rudens semestro.
Virtualiai du specifinius dalykus – informatiką (Computer science) ir besimokančias sistemas (Machine learning) – studijuojanti Akvilė pasakojo, kad pagrindinė priežastis, paskatinusi ją išbandyti mokymąsi nuotoliniu būdų – noras įgauti papildomų žinių, praversiančių dabartiniame darbe. Vis dar universitete studijuojanti mergina sakė, jog kursai nesukelia didelio papildomo krūvio. „Studijuoti gana paprasta, viskas sklandžiai paaiškinama - sakė ji. - Kursai tęsiasi 2 mėnesius. Kas savaitę pateikiamos video paskaitos bei užduotys. Norint išklausyti paskaitas ir atlikti užduotis rekomenduojama skirti bent vieną valandą per dieną, įskaitant savaitgalį. Visą kursų medžiagą leidžiama parsisiųsti į kompiuterį, ją galima peržiūrėti neribotą kiekį kartų“.
Akvilė pasakojo, jog jai studijuojant labiausiai patinka tai, kad už pateikiamą medžiagą nereikia mokėti: „Visa medžiaga pateikiama nemokamai internete, visas užduotis, bent jau tų kursų, kuriuos pasiėmiau aš, galima atlikti naudojantis atviro kodo (open source) įvairioms operacinėms sistemoms tinkančiomis programomis, taigi kursai nereikalauja absoliučiai jokių piniginių investicijų“. Ateityje ji sakė tokiu būdu planuojanti studijuoti ir daugiau dalykų. Merginos manymu, inovatyvioje bendrovėje sertifikatas, gautas sėkmingai atlikus „Coursera“ programos pateiktas užduotis, turėtų būti privalumas siekiant įsidarbinti. „Jis ne tik parodo, kad asmuo įgijęs tam tikrų žinių, bet taip pat parodo žmogaus iniciatyvą mokytis ir tobulėti“, - sakė ji.
Tam, kad ieškant darbo informacija apie papildomai internetu įgytas žinias gali praversti, pritaria ir įdarbinimo agentūros UAB „Starjobs“ personalo atrankos konsultantė Rita Sokolovienė. Pasak jos, darbdaviai daugeliu atveju kreipia dėmesį į kandidatų išsilavinimą ir į iniciatyvą mokytis savarankiškai. „Aš patarčiau tai paminėti gyvenimo aprašyme, nes tokių kursų metu vis tiek yra registruojamos valandos, renkamas tam tikras jų skaičius, kad galėtum laikyti egzaminą, - sakė ji. - Tai automatinis įrodymas, kad žmogus mokėsi, studijavo“. Jos teigimu, dauguma kandidatų, manydami, kad viską papasakos pokalbio metu, padaro klaidą neįtraukdami tokios informacijos į savo gyvenimo aprašymą. „Jeigu šalia guli kitas CV, kur žmogus tikrai parodė visą savo domėjimąsi mokymusi ir pasiektus rezultatus, tai be abejonės pirmiausiai dėmesys bus atkreiptas į tai“, - teigė R. Sokolovienė.
Mokytis internetu galima ir Lietuvoje
Lietuvoje virtualaus mokymosi platforma, tiesa, kol kas žymiai mažesnė, taip pat egzistuoja. Viena iš jos dalių - Lietuvos nuotolinio mokymosi tinklo teikiama vaizdo paskaitų sistemos (ViPS) paslauga. KTU Elektroninio mokymosi technologijų centro skyriaus vedėjas Gytis Cibulskis pasakojo, kad dar prieš bene dešimt metų sukurta pirmoji svetainės versija buvo norėta pasiekti tuos studentus, kurie neturi galimybių dalyvauti akivaizdžiai ar ateiti į nuotolinio mokymosi centrą, kur yra vaizdo konferencijų įranga. „Pradėjom nuo vaizdo konferencijų tinklo ir paskui padarėme tokį sprendimą, kuris leistų paskaitas transliuoti visiems, kurie nori, iš jų darbo vietos ar iš namų“, - sakė G. Cibulskis. Pasak skyriaus vedėjo prie kai kurių studijų dalykų priėjimą turi visi svetainės lankytojai, kiti pasiekiami tik šių studijų dalykų klausytojams. Pagrindinis talpinamos medžiagos tikslas vis dar išliko pasiekti universitetų studentus, o ne savarankiškai mokytis norinčius žmones: „Iš tikrųjų jos pirmiausiai yra skirtos studentams. Tai yra vaizdo paskaitos, o papildoma pridėtinė vertė yra tiems, kurie šiuo metu neišgali studijuoti, dirba ir nori pagilinti savo žinias kitoje srityje. Tai ateityje į universitetą pritraukia ir tuos pačius studentus - jei aš, pavyzdžiui, randu man ką nors patrauklaus ir nemokamai, tai kitą kartą renkantis kur studijuoti, kad ir tas pačias magistrantūros programas, aš rinkčiausi studijuoti ten, kur man kažką pasiūlė ir nebūnant studentu“. Tiesa, šiuo metu ViPS teikiamų paskaitų ir dalykų pasirinkimas nėra didelis ir nemaža dalis jų yra prieinama tik universitetų studentams.
Virtualią mokymosi aplinką, laisvai prieinamą visiems interneto vartotojams kuria ir Vilniaus universitetas. Elektroninių studijų ir egzaminavimo centro direktorius Saulius Preidys sakė, jog ateityje projektas bus tobulinamas, o šiuo metu virtualios mokymosi aplinkos portale prie laisvos prieigos elektroninių išteklių jau yra pateikiama keletas paskaitų. Visgi, jo teigimu, laisva prieiga labiausiai lemia dėstytojai, kurie suteikia priėjimą savo paskaitų medžiaga naudotis ir ne jų dalyko studentams. Šiuo metu didžioji dalis paskaitų yra prieinama tik nurodytų dalykų klausytojams. Kauno Vytauto Didžiojo Universitete situacija panaši – Inovatyvių studijų centre laisvai peržvelgti galima tik keletą paskaitų. Tiesa, VDU taip pat dalyvauja projekte „TeaCamp“, kur bendradarbiaujant su kitų universitetų dėstytojais visiems norintiems laisvai pateikiama kai kurių studijų dalykų medžiaga.
Privačia iniciatyva virtualią mokymosi aplinką „Studijuok.lt“ įkūręs Sigitas Drąsutis ten pateiktą informaciją leidžia pasiekti visiems interneto vartotojams. Portalą mokymuisi jis sakė nusprendęs padaryti norėdamas motyvuoti studentus. „Mintis atsirado po to, kai ilgai nesugalvojau kokias užduotis duoti nemotyvuotiems studentams, kurie atlieka užduotis tik tam, kad atsiskaitytų, ir atlieka jas paviršutiniškai. Tai nuobodu. Pagalvojau, kad filmukai su įdomiomis darbo kompiuteriu situacijomis yra kitoks atsiskaitymo būdas, kurio neišeina nusikopijuoti internete, dėl kurio tenka pasidomėti viena ar kita programa ir jos galimybėmis, bei kažkas naudingo ne tik studentui, bet visuomenei“, - sakė jis. Visgi, jo teigimu, nors internetas motyvuotiems studentams žinių suteikia, tačiau niekas nepakeis gyvo bendravimo.
Kursai:
