Pirmasis pasaulyje regioninis parkas buvo įkurtas 1864-aisiais Josemityje, Kalifornijoje. Per tą laiką saugomų teritorijų pasaulyje buvo sukurta per tūkstantį. Didelius vertingų teritorijų plotus užimantys regioniniai parkai saugo kraštovaizdį ir biologinę įvairovę.
Lietuvos regioniniai parkai buvo įkurti prieš 20 metų. Jie užima daugiau negu pusę visų saugomų teritorijų ploto. 30 regioninių parkų Lietuvoje saugo ne tik gamtos vertybes, biologinę įvairovę, bet ir unikalų kultūrinį paveldą.
Rambynas – skalvių šventvietė
Giedrės Skipitienės, kultūrologės, teigimu, Rambyno regioninio parko direkcija kol kas siūlo tik gido paslaugas: „Nieko daugiau siūlyti negalime. Rambyno regioniniame parke yra tik direktorė, buhalterė, kultūrologas ir kraštotvarkininkas, dar darbininkas. Beje, jau pastatytas lankytojų centro pastatas, baigiama rengti parko vertybių ekspozicija. Jos atidarymas planuojamas rugpjūčio pabaigoje, per šv. Baltramiejų. Tą dieną Rambyno regioniniame parke vyksta renginys „Paskutiniai gandro pavakariai“. Yra ir pirmieji gandro pavakariai, kurie nesusieti su konkrečia data. Dažniausia pirmieji gandro pavakariai Rambyne rengiami gegužės viduryje, kai gamta pati gražiausia ir į Rambyną suvažiuoja daug žmonių iš viso Klaipėdos krašto. Tad per pirmuosius pavakarius vyksta tradicinė Bitėnų kapinaičių šventė.“
Liepos 6-ąją kartu su Pagėgių miesto bendruomene ir kraštiečiais iš Tilžės (dabar – Sovetskas) yra minima Mindaugo karūnavimo diena. G.Skipitienės žodžiais, šįmet renginys bus ypač įspūdingas. Bus prisimintas ne tik karalius Mindaugas, bet ir kunigaikštis Algirdas bei jo vadovaujamas mūšis prie Mėlynųjų vandenų, savo reikšme prilygstantis Žalgiriui.
„Liepos pabaigoje-rugpjūčio pradžioje kasmet vyksta Vydūno draugijos stovykla. Parko direkcija tada rengia bendras temines vakarones didžiųjų Mažosios Lietuvos veikėjų atminimui. Skaitomos paskaitos apie sveiką gyvenseną. Dalyvauja daug parko bendruomenės narių. Vakarais uždegamas Rambyno aukuras, prisimenami pagoniškieji papročiai, deivės ir sudievintos gamtos stichijos. Rugsėjo 22-osios naktį ant Rambyno kalno aukščiausios ir matomiausios vietos degamas laužas. Skalvių genties žemė ugnimi susijungia su kitomis baltų gentimis“, – pasakojo G.Skipitienė. Ji pataria parką aplankyti vasarą, kai gamta atskleidžia visą savo žavesį: „Daugiau lankytojų laukiame, kai pradės veikti parko vertybių ekspozicija lankytojų centre. Taip pat kitais metais bus parengtas dar vienas pėsčiųjų takas, susidedantis iš trijų skirtingo ilgio maršrutų. Gal net šios vasaros pabaigoje parko teritorijoje bus pastatyti penki įvairaus aukščio apžvalgos bokštai. Iš jų bus galima grožėtis įspūdingomis Vilkyškių kalvagūbrio panoramomis, Nemuno vingiais, dideliais užliejamų pievų plotais, anapus Nemuno esančiais Tilžės ir Ragainės miestais. Lankytojų kasmet tolygiai daugėja. Deja, šįmet autobusų ekskursijų sumažėjo, bet daugėja pavienių lankytojų, ypač užsienio piliečių. Tradiciškai jų daugiausia atvyksta iš Vokietijos, Austrijos, Šveicarijos, bet daugėja ir belgų, danų, britų.“
Meteliai – senas žvejų kaimelis
Trako miškas yra vienintelis šalyje bekočių ąžuolų miškas, ežeruose nardo pulkai vandens paukščių, o Širvinto miške stūkso ąžuolai, perkopę 300 metų slenkstį.
Ramūno Krugelio, Metelių regioninio parko direktoriaus, žodžiais, jam visada patiko posakis – geriau vieną kartą pamatyti, negu šimtą kartų perskaityti internete: „Paprastai tiems, kurie apsilanko bent jau prie parko ežerų, daugiau toks klausimas nebekyla. Prasidedant vasarai renginių gausu. Neminint kasdienių darbų (saugomų rūšių stebėsena; gamtos ir kultūros paveldo, rekreacinių objektų priežiūra; „Natura 2000“ teritorijų tvarkymas ir pan.) kartu su partneriais – Lazdijų rajono savivaldybe, Lazdijų rajono kultūros centru, Lazdijų rajono turizmo informaciniu centru, Alytaus ir Lazdijų rajonų bendruomenėmis – organizuojame keletą renginių, padedančių pažinti krašto paveldą. Iš didesnių vykusių renginių galima paminėti muzikos vakarą prie Dusios ežero „Kol saulė nusileis“ (Čiurlionio styginių kvartetas su Marija Krupoves) ir dviračių žygį „Mink į priekį“. Pastarasis renginys sulaukė per 150 dalyvių. Artimiausiu metu, liepos 6-8 dienomis, vyks Marijampolės buriuotojų klubo rengiama VI Dusios ežero regata. Žiūrovai galės susipažinti su burinių laivų įranga, valdymu, mokysis saugiai elgtis prie vandens, galės dalyvauti įvairiose rungtyse ir konkursuose. Liepos pabaigoje lankytojus pakvies senovinė Oninių šventė prie vieno gražiausių Lietuvoje Prelomciškės piliakalnio, o rugpjūtį vyks dainų festivalis „Metelio banga“. Yra ir ne tokių didelių renginių. Tai – kasmet rengiamos Paukščių palydos, Paukščių sutikimo šventė ir dar daug įvairių konkursų, paskaitų, užsiėmimų.“
R.Krugelis pasidžiaugė, kad kasmet daugėja keliaujančiųjų dviračiais, žirgais: „Kiek liūdnau, kad per akciją „Darom“ moksleiviai (ir ne tik) vis dar turi ką veikti – vien šįmet aplinkinių mokyklų mokiniai surinko apie keturias tonas šiukšlių.“
Dievkalnių žemėje
Varnių regioninis parkas – tarsi milžiniškas duburys, kurio kraštus supa kalvynai ir kalvos. Lūksto ežeras, antras pagal dydį Žemaitijoje, čia išmeta gintarą, o Sietuvos upės pelkynuose slepiasi senovinis slaptas, akmenimis grįstas kelias per pelkes – kūlgrinda. Daug duomenų apie Sietuvos kūlgrindą yra pateikęs archeologas Liudvikas Kšivickis: „Pasakojo man apie šią Sietuvą stebuklų stebuklus: kelias šis išgrįstas po vandeniu, akmenys esą plokšti ir dideli kaip stalas, galima važiuoti ketvertu greta sukinkytų arklių. Bet jei šiek tiek kryptelėsi į šoną, tai brinktelėtumei su visu vežimu į tokią gilumą, iš kurios jau nebeišlįstumei“ (1927 m.). L.Kšivickio teigimu, kūlgrindos akmenys, metai iš metų vežti žiemą ant pelkės ledo, pavasarį nugrimzdavę – taip suformuotas povandeninio kelio pylimas ir grindinys.
Linas Šedvilas, Varnių regioninio parko kultūrologas, papasakojo, kad vienas rimtesnių renginių, vykstančių vasarą, tai – Menų festivalis Medvėgalio piliakalnyje: „Didžiausias tokio pobūdžio renginys Tauragės apskrityje apima daugelį meno sričių – vokalą, perkusiją, bigbendą, kamerinę muziką, šokį, fotografiją. Medvėgalio menų festivalis sulaukia tūkstančių muzikos gerbėjų iš įvairių šalių. Klausydamiesi muzikos, žiūrovai gali grožėtis svaiginamais Žemaitijos krašto toliais.“
Kultūrologo žodžiais, visi jiems pavydi įspūdingo dydžio teritorijos, tų 14 piliakalnių.Tokio milžiniško ploto tikrai neapžiūrėsi per vieną dieną. Praėjusiais metais Varnių regioninio parko direkcija pritaikė turizmo poreikiams vieną iš gražiausių Žemaitijos piliakalnių – Sprūdę. Nuo čia atsiveria saugiausia ir geriausiai apžvelgiama vieta. Piliakalnio teritorija apima 26 hektarus. Čia yra išlikę gynybiniai grioviai, galingi pylimai, taip pat „atsekamas“ senasis įvažiavimas į pilį. Padavimai byloja, kad čia stovėjusi medinė Lietuvos karaliaus Mindaugo brolio kunigaikščio Sprūdeikos pilis. Susipykęs su savo broliu karaliumi, kunigaikštis Sprūdeika pabėgo į Žemaitiją ir ant Sprūdės kalno įkūrė pilį.
„Vasarą ekskursijų gerokai padaugėja. Dažniausia turistai Varnius renkasi kaip tranzitinį miestelį. Trumpo sustojimo metu jie susipažįsta su Varnių istorija, aplanko pakeleivingus objektus. Varnių turizmo informacinio centro duomenimis, 2011-aisiais užsiregistravo per 8 tūkst. lankytojų. Parke siūlome keliauti dviem maršrutais – pietiniu žiediniu ir šiauriniu žiediniu. Džiaugiamės, kad prie kiekvieno objekto yra informacinės nuorodos, o prie visų svarbiausių gamtinių, kultūrinių objektų pastatyti informaciniai stendai. Vasarą daug turistų, vykstančių tranzitu, pritraukia tokie objektai kaip Šatrijos kalnas, Medvėgalio, Vembūtų, Sprūdės piliakalniai, Biržuvėnų dvaras, Sietuvos kūlgrinda. Daug žmonių pritraukiame per tinklalapius, „Facebooką“. Birželį – liepos pradžioje rengiame ekskursijas vaikams. Itin dažnai atvažiuoja pradinių klasių mokytojai su savo mokiniais. Jiems čia labai patinka – laksto po kalnus, dūksta. Antroje vasaros pusėje pradeda važiuoti šeimos. Rudenį svarbiausia mūsų šventė – rugsėjo 22-ąją Baltų vienybės diena. Keliaujame ant senolių kalvų ir užkuriame ugnį, kuri kaip simbolis sujungia lietuvių, latvių, prūsų, jotvingių ir kitų genčių žemes“, – pasakojo L.Šedvilas.
Pilkapių ir piliakalnių krašte
Audronė Žičkutė, Neries regioninio parko direktorė, papasakojo, kad į jų gamtos parką maloniausia atvykti vasarą: „Mes nesiūlome pramogų, ir jų mums nereikia. Mes orientuojamės į aktyvų ir pasyvų poilsį. Tai – pasivaikščiojimai, pasivažinėjimai, pasisėdėjimai, pasiskaitymai, domėjimasis informacija apie tose apylinkėse gyvenusius žmones. Neries regioniniame parke gausu pėsčiųjų ir dviračių takų. Jau vyko keletas didelių renginių – plukių žydėjimo šventė ir dviračių sezono atidarymas. Plukių žydėjimas Dūkštų ąžuolyne – vienas įstabiausių gamtos ženklų, kai tarp šimtamečių ąžuolų nusidriekia plukių kilimas. Daug dėmesio skiriame Vėlinėms. Neries regioninio parko rengiamose ekskursijose, pažintiniuose-edukaciniuose užsiėmimuose labai aktyviai dalyvauja mokiniai iš Vilniaus. Taip pat orientuojamės į vietos mokyklas – draugaujame su Dūkštų, Sudervės, Maišaigalos ugdymo įstaigomis. Mūsų pačių entuziazmas – geros valios. Ir, tiesą sakant, mums nereikia jokių renginių. Nuolat laukiame lankytojų, kurie yra pavargę nuo visokių renginių. Ekskursijų spektras – platus. Siūlome tokias ekskursijas: „Neries pakrančių gamtos ir kultūros turtai“, „Lietuvos sengirė – Dūkštų ąžuolynas“, „Senieji kultūros lobiai – Dūkštos pakrančių piliakalniai“, „Sakralinis Neries regioninio parko kraštovaizdis“, taip pat žygius pėsčiomis „Per Vilkų duobę į Kernavę“, „Nakties pasaka prie Dūkštos“, dviračių žygį kairiojo Neries kranto turizmo trasa. Turime tikrai gerų gidų.“
