Prie Nevėžio įsikūręs miestas – Lietuvos geografiniame viduryje. Nepaisant to, patys Kėdainiai kadaise buvo tautų katilas. Pasak Kėdainių turizmo ir verslo centro vadybininkės (TVIC), Editos Mongirdaitės miestas iš tiesų išsiskiria savo daugiakultūre istorija. „XVII a. čia gyveno žydai, stačiatikiai, škotai, vokiečiai, lenkai ir, žinoma, lietuviai“, - sakė ji. Dabar mieste galima ne tik pajusti čia gyvenusių bendruomenių pėdsakus, bet ir apylinkėse apžiūrėti išlikusius dvarus ar apsilankyti išskirtinėse miesto šventėse.
Kėdainiuose – žydų ir musulmonų paminklai
Poilsis mieste labiausiai skirtas architektūra besidomintiems žmonėms. Čia išlikęs vienintelis Lietuvoje su mečete nesujungtas 30 metrų aukščio minaretas, stovi ir XVII a. pastatyta evangelikų reformatų bažnyčia, kur saugomi šeši kunigaikščių Radvilų ir jų giminių sarkofagai. Mieste pastatyta ir evangelikų liuteronų bažnyčia – XVII a. statinyje išlikusios unikalios freskos. Kėdainiuose taip pat stūkso nebeveikiantys žydų maldos namai – XIX a. pastatyta sinagoga ir XVII – XIX a. pastatytas sinagogų kompleksas. „Mažojoje žieminėje sinagogoje įsikūręs Daugiakultūris centras, vyksta įvairios parodos, jame veikia pastovi ekspozicija, pasakojanti apie žydų bendruomenės gyvenimą Kėdainiuose“, - sakė Kėdainių TVIC darbuotoja.
Viena įdomiausių miesto bažnyčių - Šv. Juozapo liaudies baroko stiliaus medinė bažnyčia. Pasak E. Mongirdaitės, XVIII a. II pusėje ją statė karmelitai, bažnyčioje yra išlikę ir metalu aptaisyti paveikslai, altoriai.
Susidomėjusiems škotų paveldu reikėtų atidžiau dairytis po miestą. „Iš škotams priklausiusių pastatų paminėtini burmistro Andersono namas (šiuo metu ten įsikūrusi parduotuvė), Jurgio Beneto namas (dabar - kavinė), škotų pirklio Jono Arneto namas (jame išlikęs autentiškas vidaus išplanavimas: XVII a. skliautuoti rūsiai, kur buvo sandėliuojamos prekės, virtuvės patalpa, XVII tualeto patalpa II aukšte)“, - pasakojo E. Mingirdaitė.
Vienas iš septynių Lietuvos senamiesčių
Kėdainiai – vienas iš septynių Lietuvos miestų, kuriame galima pasidairyti ir po senamiestį. „Senamiestyje išlikę daug urbanistikos (net keturios turgaus aikštės, gatvių tinklas), architektūros, istorijos vertybių“, - sakė E. Mongirdaitė. Miesto svečiai jame gali apžiūrėti Rotušę, Rektorių namus, senąją Kėdainių uosto vietą. Mėgstantiems muziejus, galima užsukti ir į Karmelitų vienuolyne įsikūrusį Kėdainių krašto muziejų. Jis iki 17 val. vakaro dirba antradieniais – šeštadieniais (bilietas suaugusiesiems kainuoja 4 litus, mokiniams, studentams ir senjorams – 2 litus).
„Vieni įdomiausių eksponatų – medžioklės kambario baldai iš gyvūnų ragų. Taip pat saugoma unikali kolekcija žymiojo lietuvių dievdirbio Vinco Svirskio (1835-1916 m.) kryžių (o Lietuvos kryždirbystė – UNESCO nematerialiojo paveldo sąrašuose). Kiti eksponatai pasakoja Kėdainių istoriją, krašto žemdirbystės tradicijas, - paaiškino E. Mongirdaitė. - Su V. Svirskio kolekcija puikiai „susišaukia“ Vytauto Ulevičiaus medžio skulptūrų muziejus, kuriame eksponuojama apie 80 medžio skulptūrų. Skulptūrose atsispindi tradicinė lietuvių liaudies ornamentika, tautinio kostiumo raštai, motyvai – lietuvių istorijos didvyriai, dievai ir deivės, istoriniai įvykiai ir kt. Eksponuojama įspūdingo dydžio šachmatų lenta, vaizduojanti Žalgirio mūšį. Kai kurių figūrų dydis viršija 1 metrą“.
Norintiems šiuolaikiškesnių pramogų, galima apsilankyti miesto restoranuose, žaisti biliardą ir pulą, apsilankyti koncertų salėse. Šią vasarą miesto svečiai gali suspėti apsilankyti ir 640-ajame miesto jubiliejuje, kuris vyks rugpjūčio 9 – 11 dienomis. „Mieste nuolat vyksta įvairūs muzikiniai, kultūros, pažintiniai renginiai, tačiau Kėdainiai turi unikalias, išskirtines Agurkų ir Ledų šventes. Agurkų šventė šiemet vyks liepos 14 d., Ledų – liepos 28 d.”, - pridūrė E. Mongirdaitė.
Apylinkėse - dvarai ir gipso kalnais
Kėdainių apylinkėse galima aplankyti net 24 dvarvietes. Pavyzdžiui, vos už penkių kilometrų nuo miesto įsikūręs buvęs Apytalaukio dvaras, už 15 kilometrų – buvęs Dotnuvos dvaras, galima aplankyti ir apleistus Kalnaberžės dvaro rūmus. Tuo tarpu medinis Šilingų dvaras yra restauruotas, jame dabar veikia 1863 m. sukilimo muziejus. Tai vienintelis šiam įvykiui dedikuotas muziejus Lietuvoje (įėjimas suaugusiesiems - 4 litai). Pačiuose Kėdainiuose dvaro sodyba neišlikusi, tačiau miesto parke dar galima pamatyti senuosius įvažiavimo vartus, sodybos rūsius, minaretą.
Išskirtinis Kėdainių kraštovaizdžio bruožas – iš tolo matomi balti gipso kalnai, supilti trąšų gamyklos „Lifosa“. Norintiems pasidžiaugti natūralios gamtos vaizdais, E. Mongirdaitė siūlo Kėdainius apžiūrėti išsinuomojus dviratį (kaina dienai – apie 20 litų).
„Babėnų pušyne yra rekreacinis takas, didžiulė teritorija su įrengtais takais, laužavietėmis, skulptūromis gamtos ir aktyvaus laisvalaikio leidimo mylėtojams. Nuo istorinės uosto vietos iki Skongalio užtvankos palei Nevėžio upę driekiasi asfaltuotas takas, čia taip pat yra kur akis paganyti, pasigrožėti ramia tamsiojo Nevėžio tėkme. Šalia Smilgos upės miesto centre nutiestas takas, kurį puošia vieno plenero metu sukurtos medžio skulptūros, vaizduojančios senuosius amatus). Įgudę dviratininkai gali nuvykti iki Lietuvos tūkstantmečio ąžuolyno (prie Pelėdnagių, apie 7 km nuo Kėdainių), iki jo nutiestas pėsčiųjų ir dviratininkų takas. Dabar parke pasodinta jau 20 tūkstančių ąžuolų,“ - papasakojo ji.
Moteris pridūrė, kad rajone gausu parkų, draustinių, ypatingas rajone esantis Skinderiškio dendrologijos parkas. Mieste yra ir dvi maudyklos – Babėnų karjere ir Nevėžio upėje ties J. Biliūno gatve.
Ateityje pramogų daugės
E. Mongirdaitė turistams pataria Kėdainiuose apsistoti bent kelias dienas. Norintiems čia likti ilgiau, nakvynę siūlo keli miesto viešbučiai ir svečių namai. Dviviečio kambario viešbutyje kaina – apie 100 litų, svečių namuose – nuo 70 litų. Tiesa, artimiausias kempingas prie Kėdainių – tik Kaune, tačiau norintys būti arčiau gamtos gali apsigyventi ir rajone esančiose kaimo turizmo sodybose.
Moteris pasakojo, kad įvairių pramogų turistams mieste yra jau dabar, tačiau ateityje jų žada daugėti. „Mieste yra muziejų (jie siūlo edukacines programas, orientuotas ir jaunesniems lankytojams ir vyresniems žmonėms), organizuojama ypač daug kultūrinių renginių, vyksta šventės, veikia naktiniai klubai. Šią vasarą specialiai jaunimui Kėdainių kultūros centras penktadieniais organizuoja renginius ,,Ant kalno“. - sakė ji. - Netrukus Kėdainiuose iškils daugiafunkcinis sporto ir pramogų kompleksas (1500 sėdimųjų vietų, virš 4200 kv. m), tikimės vyks daugiau renginių – ir net tik sporto. Netolimoje ateityje turėtų įsikurti tradicinių amatų centras. Savivaldybė planuoja ir toliau plėtoti turizmo infrastruktūrą, užtikrinančią paslaugų ir veiklos pasirinkimo įvairovę, tikimės, išnyks stereotipas, kad Kėdainiuose galima tik apžiūrėti senamiestį“.
