Ar verta naudotis grupinio apsipirkimo portalų pasiūlymais?

Apie grupinio apsipirkimo portalus nuomonę dažnai turi ir šios paslaugos neišbandę vartotojai: akcijų medžiotojų manymu tai galimybė sutaupyti, skeptikų – būdas apgauti patiklius vartotojus. Ar iš tiesų naudojantis tokių portalų paslaugomis galima bene perpus pigiau įsigyti norimas paslaugas ar produktus?

Kaina – ir perpus mažesnė

Šiuo metu internete galima rasti kiek daugiau nei dvidešimt lietuviškų grupinio apsipirkimo portalų. Didžiausią šios specifinės rinkos dalį gegužės mėnesį valdė portalai Beta.lt ir Grupinis.lt – „Cherry media group“ priklausančios svetainės, pasak jų vadovo Aldo Kirvaičio, užėmė beveik 60 proc. rinkos. Toliau eilėje – Kartu.lt (14,3 proc.), Akcijatau.lt (7,1 proc.), Labainoriu.lt (2,9 proc.). Šiuose portaluose teikiami pasiūlymai - pritaikyti skirtingų klientų skoniams ir kainos poreikiams: nuo galimybės įsigyti motininių sraigių bandą iki pasiūlymų pigiau keliauti po svečias šalis. Interneto vartotojai taip pat gali rasti ir paprasčiausių akcijų įvairiems daiktams – baldams, virtuvės įrankiams, indams – įsigyti, nusipirkti pasiūlymą pigesniam maistui kavinėje ar netgi lėktuvo bilietą.

Pasak tinklalapiuose nurodytų nuolaidų dydžių, naudojantis grupinio apsipirkimo paslauga, vartotojas dažnai gali sutaupyti daugiau nei perpus. „Dažnai girdime klausimą - kaip su paslaugų ir prekių tiekėjais sugebame susiderėti dėl nuolaidų, siekiančių 50-70 proc., o kartais ir daugiau? Svarbi mūsų veiklos modelio dalis yra vadinamasis paklausos agregavimas, kuris praktiškai įgyvendina visiems žinomą principą, kad perkant didesnį prekių ar paslaugų kiekį vienu kartu, paprastai jas gali gauti žemesne kaina“, - paaiškino A. Kirvaitis.

Nuolaidomis grupinio apsipirkimo portaluose galima dažniausiai pasinaudoti tada, kai pasiūlymą įsigyja tam tikras skaičius žmonių. A. Kirvaitis sakė, kad jis nustatytas iš anksto derinant jį su paslaugų ar prekių tiekėju. Tiesa, daugelyje portalų privalomas susirinkusiųjų kiekis, reikalingas tam, kad akcija įsigaliotų, nurodomas nėra.

Pavyzdžiui, Dyl.lt pardavimų skyriaus vadovas Donatas Čiulada sakė, jog jų portale šios sąlygos apskritai bandoma atsisakyti: „Pas mus šio dalyko praktiškai nėra – mes jį nelabai toleruojame ir stengiamės minimaliai naikinti. Tačiau kartais gali būti, kad, pavyzdžiui, kelionei reikia pilno autobuso ir panašiai“. Jo manymu, nurodant būtiną pirkėjų skaičių sunkiau būti sąžiningam - norisi gudrauti, nurodyti, kad jau kuponų nupirkta, tam, jog kiti žmonės nebijotų įsigyti siūlomos paslaugos.

Dėl paslaugų teikiami skundai

Pardavėjų sąžiningumu iš tiesų verta pasikliauti ne visada. Pasak Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos vyriausiojo specialisto viešiesiems ryšiams Vito Ūso, skundai dėl kuponų sudaro apie 3 proc. visų gaunamų skundų dėl nekokybiškų ne maisto produktų ir paslaugų.

„Vartotojai prašymuose nurodo, jog kuponus įsigyja grupinių apsipirkimų portaluose, tačiau vėliau norėdami jais pasinaudoti susiduria su problemomis: užsakyti daiktai nepristatomi arba pristatomi vėliau nei numatyta kupono sąlygose, todėl dažnai vartotojams jau būna nereikalingi (nes būna įsigyti kaip dovanos įvairių švenčių progoms ir pan.); nepavyksta užsiregistruoti paslaugai (fotosesijai, automobilio plovimui ir pan.), kol baigiasi kupono galiojimo terminas; už kuponus įsigytų daiktų pardavėjai nenori keisti, grąžinti už juos sumokėtų pinigų ir pan.“, - sakė jis.

Paaiškėjo, kad kirpimo kaina ir be nuolaidos tokia pati

Vilniuje gyvenanti Ieva pasakojo, kad, nors anksčiau intensyviai naudojosi portaluose siūlomomis nuolaidomis, ir jai yra tekę įsigyti nevertingų pasiūlymų. „Paskutiniu metu, kai prasidėjo labai daug akcijų, rinkausi elementariausias – reikėjo į kirpyklą ir išsirinkau akciją, atrodo, labai gerą, ir nueinu, o ten toks salonas...O kainos tokios pat. Nusipirkau kuponą su nuolaida, bet realiai kainavo tiek pat“, - sakė ji.

Kitą kartą Ieva įsigyto kupono panaudoti apskritai negalėjo, nes norimai paslaugai reikėjo užsiregistruoti telefonu, o dėl akcijos populiarumo, vietų vis nebūdavo: „Buvo tokių variantų, kai paleidžia kažkokią tikrai pigią akciją, o paskui net nebeįmanoma ja pasinaudoti. Buvo taip, kad duotas telefonas užsiregistruoti, o ten vis skambini, ir vis girdi: „Ne, ne, laiko nėra“.

Į panašią situaciją buvo pakliuvęs ir pats verslo idėją per grupinius apsipirkimo portalus siūlęs Kristijonas (red. pas. tikrasis vardas redakcijai žinomas) – jis per dvi savaites negavo internetu užsakytos prekės. Tiesa, parašius skundą portalui, pinigai už daiktą jam buvo grąžinti.

To paties pasiūlymo kaina gali skirtis

Palyginus grupinio apsipirkimo portaluose teikiamus pasiūlymus paaiškėjo, kad vartotojui siūlomos nuolaidos iš tiesų ne visuomet gali būti tokios didelės, kokias nurodo pardavėjai.

Pavyzdžiui, dviejuose grupinio apsipirkimo portaluose nurodytas panašus, to paties skraidintojo teikiamas pasiūlymas skristi dviviečiu parasparniu, kainuoja skirtingai – 95 arba 99 litus. Abiem atvejais nurodyta, kad suma, kurią sutaupo klientas nuo tikrosios kainos – 100 litų. Skirtumas pavadinime – tai, jog pasinaudojus pigesniu pasiūlymu, papildomai gaunama ir fotosesija. Paslaugą teikiančio Jurijaus Jakovlevo pasiteiravus, kodėl egzistuoja skirtumas tarp skrydžių kainos, buvo paaiškinta, kad kainą įtakoja skrydžio trukmė ir galimybės.

„Dabar aš jau nebesakau tos kainos, arba nerašau jos galutinės savo puslapyje, nes įvairūs yra žmonių norai. Vienas nori ilgiau skraidyti, kitas nori akrobatikos, trečias nori fotografuotis. Pirkėjas išreiškia, ko jis nori, ir tada bus sutartinė kaina“, - sakė telefonu atsiliepęs J. Jakovlevas.

Visgi, susisiekus anksčiau, buvo nurodyta, kad skrydžio dviviečiu parasparniu kaina yra 99 litai.

Grupinių apsipirkimų portalai sakė, kad paslaugos kainą nustato pats pardavėjas. Dyl.lt atstovas D. Čiulada taip pat sakė, kad dažniausiai kainą pasako tas, kuris prekę ar paslaugą parduoda. „Tai nesame mes, nes mes negalime žinoti, kiek viskas kainuoja, ypatingai, jeigu tai paslauga. Bet aišku mes vis tiek pasižiūrime, kad ta kaina būtų reali. Gali būti, kad identiškas pasiūlymas, viena kaina, bet kokybė kita“, - sakė jis.

Smulkesnieji pardavėjai traukiasi

Nors pirkėjai, naudodamiesi grupinių portalų siūlomomis akcijomis turėtų atidžiai palyginti kainas, akcijomis naudojęsi pašnekovai pritaria, kad galima gauti ir puikių pasiūlymų. Tai, kad vartotojai domisi siūlomomis akcijomis, rodo ir skaičiai - vien „Cherry media group“ priklausančių portalų apyvarta Lietuvoje gegužės mėnesį buvo daugiau nei 4 mln. litų, o iš viso pirkėjai, naudodamiesi tokių portalų paslaugomis, per mėnesį mūsų šalyje išleido daugiau nei 6,7 mln. litų.

Tiesa, pardavėjų skaičius po truputį mažėja. Pavyzdžiui, veiklą nutraukė Deal24.lt, Blink.lt, Urbanspot.lt, Bendrai.lt, TauIrMan.lt, RealDeal.lt, MyBest.lt. „Visų smulkių žaidėjų nespėjame sekti - gali būti, kad pradėjusių ir nutraukusių veiklą buvo ir daugiau. Smulkiųjų pasitraukimas - natūralus procesas. Tik norėtųsi, kad iš rinkos išeinantys smulkieji grupinių pirkimų portalai tai darytų civilizuotai - tvarkingai atsiskaitydami su partneriais ir užtikrindami, kad pirkėjai galės gauti paslaugas ir prekes, už kurias sumokėjo - kitaip dėl keleto papuvusių obuolių gali būti mestas šešėlis visai grupinių pirkimų rinkai”, - sakė A. Kirvaitis.

Vyriškio teigimu, grupinio apsipirkimo portaluose žmonės ieško ne tik nuolaidų. Tą, jo manymu patvirtina ir vykdomos pirkėjų apklausos: „Suprantama, galimybė paslaugas ar prekes įsigyti su didele nuolaida patraukia žmonių dėmesį,  tačiau dauguma lankytojų lankosi mūsų portaluose todėl, kad sudomina konkreti paslauga ar prekė, arba tiesiog ieškodami ko nors įdomaus. Tai, kad sudominusią prekę ar paslaugą su nuolaida galima įsigyti tik tą vieną dieną, tiesiog paskatina juos sparčiau apsispręsti pirkti šiandien pat, o ne atidėlioti sprendimą“.

Pažadai parduoti gali likti neįgyvendinti

Norintieji patys pardavinėti savo paslaugas nuolaidas vartotojams teikiančiuose portaluose turėtų apsvarstyti, ar iš tiesų paslauga bus populiari tarp vartotojų. Moterims skirtus automobilio priežiūros kursus per keletą portalų bandęs siūlyti Kristijonas sakė, kad jie didelio susidomėjimo nesulaukė.

„Mes nusprendėme vieną kainą, už kurią norėsime parduoti, bet portalams siūlėme pigesnę. Pradžioje norėjome teikti paslaugą tik per tuos portalus, tam kad prisikviestume kuo daugiau žmonių, kurie išbandytų tą prekę. Praktiškai už savikainą jį pardavinėjome, o vėliau planavome išanalizuoti rezultatus, kad bendrautume su pirkėjais – anketas nusiųstume ir panašiai“, - aiškino Kristijonas.

Vaikinas pasakojo, kad kainas, siūlant pasiūlymą, taip pat nustato patys pardavėjai: „Jie gavo tam tikrą dalį nuo pardavimų. Priklauso nuo to, kaip susitari. Iš pradžių siūlė, kad mes mokėtume mokestį už vieną dieną ir nemokėtume dalies už pardavimą, arba mokėtume kažkokį procentą nuo komisinio. Mums buvo paprasčiau mokėti nuo komisinio, nes nežinojome, kiek parduosime“.

Tokią kainodarą minėjo ir A. Kirvaitis – jo teigimu, nusprendę parduoti prekę ar paslaugą, partneriai moka sutartinio dydžio procentinį atlygį nuo kiekvieno parduoto kupono. „Jei nieko neparduodame - partneris mums nieko nemoka“, - sakė jis.

Tiesa, Kristijono teigimu portalai jam davė ir neįvykdytų pažadų: „Jie tvarkingai pasiūlė net komunikacijos tekstą pakeisti, pasikalbėjome apie kainą. Geresnius pardavimus žadėjo du portalai, vienas nežadėjo. Ir pažadai neišsipildė“.

Reikia įvertinti patikimumą

Pasak V. Ūso, planuojantys pasinaudoti siūlomomis akcijomis, pirmiausiai turėtų pasidomėti, ar jas siūlantys portalai – patikimi. „Vartotojams patariama prieš įsigyjant kuponus pasidomėti įmonių patikimumu, paieškoti kitų vartotojų atsiliepimų internete ar vartotojų teises ginančių valstybės institucijų tinklapiuose, skolų išieškojimo biuruose, taip pat pasitikrinti, ar įmonė nėra bankrutavusi (pvz., www.bankrotodep.lt), bei pamėginti susisiekti su įmone internetinės tinklainės nurodytais kontaktais“, - sakė jis.

Specialisto teigimu, svarbu ir atkreipti dėmesį į kuponuose pateikiamos informacijos išsamumą: kuponuose turi būti pateikiama visapusiška informacija apie pardavėją, paslaugų teikėją, su kuriuo teks toliau bendrauti įsigijus kuponą, siekiant įsigyti kupone nurodytas prekes ar paslaugas - įmonės pavadinimas, buveinės adresas, telefono numeris, el. pašto adresas; jeigu tai fizinis asmuo, veikiantis pagal individualios veiklos pažymėjimą, – jo numeris. Vartotojai taip pat turėtų įvertinti kupone pateikiamas jo sąlygas ir ypatingai atsižvelgti į kupono galiojimo terminą.