Pigiausia namuose gaminti šerbetą

Didžiuosiuose prekybos centruose ledų porcija vidutiniškai kainuoja apie 2 litus. Priklausomai nuo pasirinkto prekės ženklo, jų kaina gali skirtis nuo pusės lito už nedidelę pakuotę iki beveik 4 litų už ledų porciją su įvairiais priedais. Mėgaujantis šiais ledais kiekvieną vasaros dieną, smaližiams gali tekti išleisti nuo maždaug 50 iki daugiau nei 350 litų per tris mėnesius. Be to, pirkėjai ne visuomet bus tikri, jog patys valgo ar mažiesiems siūlo sveiką ir kokybišką produktą. Tie, kurie nori ledais be sąžinės graužaties mėgautis kasdien, gali išbandyti namuose gaminamus ledus. Pakalbinus keletą specialistų paaiškėjo, kad tai – nesudėtingas procesas, kurio metu ledus gaminant namuose, sveikatai nepakenksite.

Pagal kelis internete rastus receptus apskaičiavus jų gamybos kainą, paaiškėjo, kad tokie ledai, pavyzdžiui, gaminant šerbetą, gali būti ir pigesni už pirktinius. 1 litras namie pagamintų vanilinių ledų gali kainuoti mažiau nei 9 litus, šokoladinių – apie 13 litų, o baltojo šokolado šerbetas - apie 11 litų (neįskaičiavus vandens ir elektros sąnaudų). Vaisiniam šerbetui pagaminti reikės tik norimų vaisių, cukraus pudros ar medaus ir šaldymo kameros. Tokių ledų savikaina naudojant, pavyzdžiui, paties užaugintas uogas gali būti ir apie 1 - 2 litus. Be to, gaminant ledus namuose bus aiški ne tik jų sudėtis, bet ir skonis – norintys ne tokių saldžių ar riebių ledų, tokius galės pasigaminti savo nuožiūra koreguodami receptą.

Desertą ruošiant namuose galima įgyvendinti kulinarinius eksperimentus ir pasigaminti ledų, pavyzdžiui, su bazilikais, kurių parduotuvėje rasti nepavyks. Tiesa, ingredientai šiems atsieis nepigiai – apie 16 litų už 1 litrą. Nors daugelis mano, kad ledų gamybai būtinas specialus aparatas, kurio kaina Lietuvoje siekia apie 100 – 200 litų už paprastą modelį, pasigaminti desertą galima ir be jo. Tiesa, tuomet šis procesas gali užtrukti ilgiau ir norimos tekstūros ledus bus sudėtingiau pagaminti.

Gamybai namuose – kokybiški ingredientai

Įmonę „Mulate“, kur gaminami rankų darbo šokoladas bei ledai, įkūręs Domantas Užpalis sakė nenorintis savo gamybos ledų lyginti su parduodamais parduotuvėje, tačiau atkreipė dėmesį į tai, kad jo ledų gamybai visada naudojami kokybiški ingredientai. „Aš nesiimsiu vertinti - geresni šie ledai, ar blogesni, bet mūsų ingredientai truputį skiriasi nuo kitų gamintojų ingredientų, labai galvojame, ką mes dedame į ledus, kokie mūsų kiaušiniai, kokie kiti ingredientai. Geri ingredientai kainuoja, todėl brangesnis ir produktas“, - sakė D. Užpalis.

Jo manymu, ledus patiems verta gamintis tuo atveju, jei norimų ir kokybiškų ledų nepavyksta įsigyti. „Ledai ledams nelygus. Daryti vienkartinius ledus ir pavaišinti svečius įmanoma ir aš skatinu žmones, kad jeigu taip atsitinka, kad jūs negalite turėti gerų ledų ar neprieinate prie gero gamintojo, pasigaminkite ledus patys. Tai ne taip ir sudėtinga“, - sakė jis.

Tokių namuose pagamintų ledų privalumas – galimybė kontroliuoti jų sudėtį. „Aš apskritai esu už visą maistą, gamintą namuose, tiek karštus patiekalus, kada tu žinai, ką dedi į tą patiekalą, pats sprendi, kokius ingredientus tu naudoji, ar jie kokybiškesni, ar ne. Aš neprisiimsiu spręsti, bet žmogus namuose gamindamas ledus neblogai gali kontroliuoti ledų ingredientų kokybę“, - kalbėjo pats ledus gaminantis vyriškis.

D. Užpalio teigimu, pagrindiniai ingredientai gaminant ledus namuose - pienas, kiaušinių tryniai, cukrus ir grietinėlė. Ledų gamybos specialistas sakė, kad sveikatai pakenkti šį produktą gaminant pačiam, o ne perkant parduotuvėje, nepavyks. „Pakenkti savo sveikatai galima nebent nusipirkus sugedusius kiaušinius arba sugižusį pieną. O gamybos metu rizikos aš nematau“, - kalbėjo jis. Visgi, sutaupyti greičiausiai nepavyks: „Sunku pasakyti, bet greičiausiai savikaina bus didesnė, vėl priklauso, ką su kuo palyginsi. Kai gamintojas perka didelį kiekį kažkokio ingrediento - cukraus, pieno - yra masto ekonomija“.

Ledų gamybos bendrovės „Vikeda“ technologė Jolanta Stapulionienė pritarė, jog ledus pasigaminti galima ir namie, nes tai nėra sudėtingas produktas. „Jei darai šerbetą, tereikia sušaldyti vaisius į ledą, sutrinti maišytuvu ir gausite vaisinį šerbetą. O jeigu darai pieniškus ledus, pagrindiniai ingredientai - pienas grietinėlė, cukrus“, - kalbėjo specialistė.

Renkantis ledus parduotuvėje reikia vengti sintetinių dažiklių

Kauno technologijos universiteto (KTU) Maisto instituto vyresniosios specialistės Meilės Kulikauskienės teigimu, pasakyti, ar namie pagaminti ledai bus sveikesni sudėtinga, nes viskas priklauso nuo ledų gamybai taikomų receptūrų, naudojamų sudėtinių dalių, pvz., biologiškai aktyvių medžiagų. Tiesa, jos manymu, tokių ledų kaip parduotuvėje pasigaminti gali ir nepavykti.

„Visų pirma, namų sąlygomis nėra tokių kokybiškų kaip pramonėje įrenginių (pasterizacijos, homogenizavimo, plakimo-šaldymo), todėl iš tokios pačios sudėties ledų mišinio namie nepavyks pagaminti ledų, kokybe prilygstančių pramonėje gamintiems ledams“, - sakė M. Kulikauskienė. Specialistė sakė, jog nusprendus visgi išbandyti ledų gamybą namuose reikėtų naudoti kokybiškas žaliavas, taikyti reikiamus ruošiamo ledų mišinio terminio apdorojimo režimus, prisilaikyti kitų ledų gamybos operacijų ir jų laikymo temperatūrų, laikytis higienos reikalavimų.

Nusprendus, kad kulinariniams eksperimentams dar ne metas, geriau rinktis tradicinius ledus. „Siūlyčiau rinktis ledus, pagamintus pagal tradicines technologijas iš tradicinių pieno žaliavų. Nereikėtų rinktis ledų, kuriuose yra dažiklių, saldiklių, konservantų, taip pat glaistytų ledų, kurių glaisto sudėtyje yra hidrogenizuotų augalinių riebalų“, - sakė ji.

J. Stapulionienės nuomone, ledus perkant parduotuvėje, reiktų vengti būtent sintetinių dažiklių. „Dažikliai gali būti ir cheminiai, ir natūralūs. Aišku, ledų gamintojai dabar dažniau naudoja natūralius dažiklius iš paprikų, pomidorų, karminą, kuris gaunamas iš vabzdžių. Yra ir pakaitalai – burokėlių koncentratas, puikus natūralus dažiklis. O vengti reikėtų nenatūralių spalvų“, - kalbėjo specialistė. Jos nuomone, neretai be reikalo bijoma stabilizuojančių medžiagų.

„Kad ledai išlaikytų formą, iš jų neišeitų oro „burbuliukai“, dedamos stabilizuojančios medžiagos. Jos yra augalinės kilmės, pagamintos iš augalų ir nekenksmingos. Pavyzdžiui, guaro guma išgaunama iš pupenių medžio, ant kurio auga didelės pupos, ir iš jų seklyčių gaminama guaro guma. Pavadinimas labai negražus, bet tai yra augalas ir jis skanus, žmonės jį džiovina ir valgo kaip džiovintas vaisius", - sakė J. Stapulionienė.

Norintiems nesuklysti parduotuvėje renkantis ledus, ji pataria pirmiausiai žiūrėti į tris pirmąsias sudėtines medžiagas, nurodytas produkto sudėtyje. „Tai – pienas, grietinėlė, sviestas, cukrus. Tai yra natūralios, pagrindinės dalys, jos sudaro procentaliai visą ledą ir jei į 1000 kilogramų dedama 4 – 5 kilogramai stabilizatorių, porcijai kurią žmogus nusiperka, jų gaunasi labai mažas kiekis“, - sakė ji.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (78)