Skaičiuoja ketvirtą derlių
Kai rugsėjo viduryje lankėmės šeimos ūkyje, riešutų sezonas buvo įpusėjęs, ūkininkai rankomis skynė žalius lazdyno riešutus, o dabar – pats darbymetis, mat sunokę riešutai jau patys krenta žemėn, juos belieka surinkti.
„Nuskiname žalius riešutus, tada laukiame, kol iškris iš savo guoželių rudieji. Renkame juos nuo žemės ir valome, aparatas išpučia tuščius riešutus, ir pas mus lieka tik pilnaviduriai“, – pasakoja Auksė.
Šis riešutų sezonas Barysams jau ketvirtas. Šeima prieš ketverius metus ūkį perpirko iš pažįstamo ūkininko.
„Buvau trečio vaiko motinystės atostogose, draugas pasiūlė perpirkti jo ūkį. Jis savo įsikūrė arčiau namų, ir čia būtų buvę per toli važinėti. Vienas visko nespėjo, todėl nusprendė parduoti. Pasitarę su vyru ėmėmės šios idėjos“, – šypsosi ji.
Moteris iki tol dirbo elektros inžiniere, tačiau savo sprendimo nesigaili. Kasdien iš Kauno į Alytaus rajoną važinėjančiai Auksei tai – savotiška meditacija.
„Ryte atvažiuoju, apeinu viską, tuo pačiu pasportuoju. Ruduo duoda savo, lapai gelsta, man taip čia gera. Kai iš miesto atvažiuoji į kaimą, čia tiek tos žalumos“, – džiaugiasi ūkininkė.
Darbuotojų nesamdo
Kasdien ji čia važinėja kaip į darbą, o jo čia tikrai netrūksta, nes lazdyno riešutus tenka skinti ir rinkti savomis rankomis. Kai lyja ir šlapia, šeima negali dirbti.
„Sunkiausia, kai rudenį oras nenuspėjamas. Reikia, kad riešutai ant žemės pradžiūtų, negalime jų rinkti šlapių. Mes laukiame gero oro, ir turime vienu ypu viską surinkti. Tai būna mums iššūkių.
Žinių bagažą susirinkome – Lenkijoje važinėjome po ūkius. Ir internete daug informacijos ieškojome. Atrodo, kad viską žinau, bet nenuspėjama gamta vis tiek iškrečia kokių pokštų. Baisiausia – kruša, nes nutranko riešutus“, – pasakoja Auksė.
Dėl ekonominės naudos darbuotojų Barysai nesamdo.
„Kad turėtume ekonominę naudą, stengiamės viską daryti patys. Pačiame darbymetyje padeda ir tėvai, sesės šeima, vaikai.
Visiems linkėjimus jau perduodu, kad atėjo pas mus rudasis sezonas. Pasikviečiame sesės šeimą su vaikais, mūsų trylikametis vyresnėlis 13 vairuoja jau vairuoja priekabą ir dirba kaip suaugęs žmogus, susitariame su juo kainą“, – šypsosi ūkininkė.
Skaičiuoja derlių
Barysų 4 ha riešutų giraitėje auginamos devynios skirtingos riešutų rūšys. Vienos ankstyvesnės, kitos atsparios ligoms, trečios – didesnės, dar vienos reikalingos apdulkinimui.
„Turime naują rūšį Lietuvoje – labai didelį belgišką riešutą. Patiems įdomu stebėti, nežinome, ar jis tinkamas Lietuvoje žiemoti“, – pažymi Auksė.
Tuo metu turguje parduodamas riešutų miksas, o jų kaina siekia 5-7 eurus už kilogramą. Visas „Dzūkijos riešuto“ derlius parduodamas Lietuvoje, netenka net sandėliuoti.
Rugsėjo viduryje ūkininkai dar atsargiai vertino šio sezono derlių.
„Derlius, lyginant su praėjusiais metais, atrodo neblogas. Pamatysime, kai viską susivešime“, – sako Darius.
„Visi mano, kad iš hektaro riešutyno yra 4-5 tonos riešutų. Nieko panašaus – būna 2-3 tonos“, – priduria Auksė.
Tik ūkio pragyvenimui neužtektų
Didžioji dalis riešutyno siekia 13 metų, kita dalis – sodinukai. Vienas sodinukas vidutiniškai „prikrauna“ 200 gramų riešutų. Kad duotų daugiau, reikia laukti apie 7-erius metus.
„Tiek laiko tik dirbate, ir tik po 7 metų ateina grąža. Būtų sudėtinga neturėti kito darbo ir tiek laiko laukti“, – pripažįsta Darius.
Riešutynas nėra vienintelis šeimos pragyvenimo šaltinis. Darius Alytuje dar turi transporto įmonę, tačiau daug padeda ir ūkyje, kuris Auksei – pagrindinis darbas.
„Ten labiau jaučiasi krizė, todėl ir norėjome diferencijuoti veiklas, jei vienoje bus prasčiau, iš kitos pragyvensime“, – sako Darius.
„Norėdami pragyventi vien tik iš riešutų, kad galėtume truputėlį pakeliauti, reikėtų jų auginti truputėlį daugiau – apie 6-8 hektarų.
Svarstome, kur būtų pusiausvyra: ar turėti mažiau ir prisidurti, ar plėstis ir samdyti žmonių“, – sako Auksė.
Verslas atsparus krizėms
Panašu, kad šis šeimos verslas atsparus krizėms.
„Krizė mums nebaisi. Patys saulės elektrine gaminame elektrą, važinėjame su elektromobiliu. Kuro kažkiek sunaudojame ūkyje, turime mažytį negalingą traktoriuką. Mums ši krizė nebaisi, nebent žmonės taupys ir nepirks riešutų.
Paklausa kol kas nemažėja, bet visada yra tokių baimių. Prieš kovidą irgi buvo, bet viską išsipardavėme ir nepasijuto. Be to, stengiamės viską patys daryti“, – pasakoja Darius.
„Dzūkijos riešutas“ – vienas didžiausių ir pats seniausias riešutų ūkis Lietuvoje. Tačiau jų kasmet šalyje vis daugėja. Tai pastebi ir šeimininkai.
Sparčiai kuriasi nauji ūkiai
„Konkurencija auga. Per pastaruosius ketverius metus 3 kartus padidėjo žemės plotų, kurie užsodinti žemės riešutais.
Visi galvoja – pasodins lazdynų riešutą ir investuos, bet jis nelabai reiklus, darbo, patikėkite, tikrai yra. Prie ūkių gausėjimo prisideda ir ES parama. Daug kas kreipiasi į mus sodinukų, tai pastebime, kad tų ūkių labai išaugę“, – pasakoja Darius.
Apie plėtrą Barysai kalba atsargiai, mat automatiškai tai pareikalaus ir daugiau darbo rankų. Vis dėlto papildomus 2 ha šeima jau įsigijo.
