Metė mokslus ir pradėjo verslą vos 21-erių
M. Liegus pasidalijo savo verslo idėja ir jos užuomazgomis. Gabumų fizikoje turėjęs jaunuolis nusprendė Švedijoje nuotoliniu būdu studijuoti šildymo, šaldymo ir vėdinimo sistemų inžineriją, tačiau visų mokslų taip ir nepabaigė.
„Tuo metu klestėjo statybos, inžinerija buvo pelningiausia jų dalis, o vėdinimas – naujausia dalis, kurioje nebuvo specialistų. Ten buvo didžiulė tuštuma. Galbūt elektros inžinerija labiau prie širdies būtų buvę, bet taip jau išėjo“, – prisimena jis.
„Gavau labai daug žinių, norėjau kurti verslą, nes tuo metu buvo daug galimybių, Lietuvoje labai klestėjo ekonomika, todėl nemačiau prasmės baigti mokslų, norėjau iškart nerti į verslą“, – prisimena jis.
Būdamas vos 21-erių jis įkūrė inžinerinių paslaugų teikimo įmonę „Vent guru“, kuri šiandien yra „Ventmann“ dalis. Pašnekovas pripažįsta, kad didžiausias jo kompleksas buvęs amžius, kurį visaip bandė slėpti. Netrūko problemų ir versle.
„Buvo sudėtinga plėsti įmonę, prasidėjo objektai Lietuvoje: Klaipėdoje, Kaune ir kitur. Dėl sistemos dydžio nebuvo efektyvumo, nes kuo didesnis dydis – pelno patiri tiek pat, tačiau daugiau problemų, daugiau skambučių ir nepasitenkinimo iš klientų“, – sako M. Liegus.
Netikėtai atrado nišą
Taip jis pradėjo ieškoti dar neatrastų nišų, kuriose galėjo pradėti gamybą.
„Galvojau, ką gaminti toliau. Buvo tokia problema Lietuvoje. Labai prabangiuose privačiuose objektuose (iš Top100 turtingiausių žmonių apie 20 objektų esame padarę inžinerinius sprendimus) patys geriausi ir moderniausi architektai turėjo nusiskundimą – jiems netiko siūlomi įvairių tiekėjų oro išleidėjai, nes jie buvo negražūs ir nebuvo galima jų paslėpti.
Kadangi norėjome gaminti tai, ko nėra rinkoje, ir ką nors su inžinerija, klausėme elitinių Lietuvos architektų – ką jūs norite matyti. Taip gimė sinergija: tarp to, kas funkciškai gerai, ir to, ką jie nori matyti. Tam reikėjo visai kitos medžiagos: netiko aliuminis ar plastikas, tad sugalvojome gaminti iš gipso, kad jis būtų berėmis, nematomas“, – pasakoja „Ventmann“ vadovas.
Kaip sako, verslo kelias prasidėjo nuo medžiagos paieškos: „Savaitgaliais ar po darbo maišydavau gipso mišinius garaže, taip gimė idėja kurti gamybos įmonę.“
M. Liegus užsimena, kad visą gamybos procesą teko kurtis patiems.
„Iš ES paramos gavome porą šimtų tūkstančių eurų, tiek pat turėjome ir patys investuoti. Išsinuomojome patalpas, įsigijome įrangą. Kadangi tokio produkto rinkoje nėra, negalėjome nusipirkti gamybos įrangos, turėjome susikurti ir medžiagą, ir gamybos įrenginius.
Tai buvo sunkiausia užduotis, bet tada konkurentai negali nusipirkti įrangos ir pradėti gaminti tokį patį produktą, nebent mūsų gamyboje dirbę žmonės, tačiau mūsų gaminiai yra patentuoti“, – dėsto jis ir priduria, kad rinkoje yra mažų plagijuotų.
„Kelių žmonių įmonės yra mūsų plagijuotojai, kurie pažeidžia mūsų patentą. Jie turi 20 tūkst. eurų apyvartas, mūsų – per 100 tūkst. eurų“, – tikina pašnekovas.
Neturi nė vieno konkurento
Anot jo, „Ventmann“ neturi nė vieno konkurento pasaulyje.
„Sudarėme sutartį su didžiausiu Prancūzijos difuzorių pardavėju, jis pradės pardavinėti mūsų difuzorius. Tokio produkto kaip mūsų niekas neturi pasaulyje, esame pirmieji sukūrę idėją gaminti iš gipso ir pirmieji, turintys visą spektrą – 64 gaminius.
Esame nustebę savo sėkme Lietuvoje – mūsų produkciją naudoja beveik visas „premium“ segmentas, apie pusę mūsų pardavimų sudaro Lietuva. Kitos pagrindinės rinkos pagrinde – Pietų Europos šalys, produkcija keliauja ir į egzotines šalis“, – pasakoja M. Liegus.
Vadovas atviras – be ES ir valstybės paramos nebūtų pavykę išvystyti pačios idėjos ir intensyviai plėstis. Pašnekovas tikina, kad „Ventmann“ pagal gamybos apimtis plėsis tris kartus, o kitais metais planuojama dar didesnė plėtra.
„Mes sėkmingai naudojamės visomis valstybės paramomis, kai žmonės skundžiasi, kad nėra jiems galimybių. Pavyzdžiui, plėtrai gavome Lietuvos verslo paramos agentūros paramą. Kadangi Užimtumo tarnyboje buvo bedarbių, mes laimėjome jos konkursą, įsigijome įrangą ir įdarbinome žmones. Pasinaudojome ir dabartinės Inovacijų agentūros parama „Sparnai“, kai paskiria edukuotą eksporto žmogų dirbti įmonėje ir kelti jos pardavimus“, – pasakoja „Ventmann“ vadovas.
Lietuva – stebuklų šalis
Anot jo, užsieniečiai dažnai stebisi Lietuvos verslo galimybėmis gauti paramą.
„Kai žmonės Lietuvoje dažnai skundžiasi, kad viskas blogai, kaip verslininkui pasiskaičiavus, kiek finansinės paramos gaunu iš valstybės įrangai ir kt. dalykams ir kiek mes sumokame mokesčių, galima sakyti, kad čia „wonderlandas“ (stebuklų šalis – red.).
Kai pasakau prancūzams, kurie ES paramos verslui yra nematę dešimtmečiais, apie mūsų galimybes ir kokias sumas gauname, jie stebisi ir sako, kad prieš juos turime didžiulį konkurencinį pranašumą“, – dėsto M. Liegus.
Kaip dar vieną pavyzdį jis mini įmonės plėtrą ir galimybę nuomotis, o ne už milžiniškus pinigus įsigyti, naują sklypą, kuriame pavasarį ruošiamasi pradėti naujų gamybinių patalpų statybas.
„Dėl geresnių darbo sąlygų kūrimo kreipėmės į Molėtų savivaldybę, sakėme, kad norime plėstis, darbuotojams šiltų patalpų, įsirengti normalius sanitarinius mazgus, nes dabar tokių patalpų nebuvo. Gavome keletą variantų, išsinuomojome sklypą ir ten statysime savo naujas patalpas“, – pažymi jis.
Recesijos nebijo
Nors recesija jau už kampo, verslininkas nemano, kad ji turės įtakos įmonės veiklai, mat jų gaminamai produkcijai paklausa nemažėja. Maža to, praeita finansų krizė parodė, kad tai galimybių, o ne praradimų, metas.
„Per recesiją, kai visi krito, bankrutavo, mūsų pirmoji „Vent guru“ įmonė, kuri statybų sektoriuje užsiėmė inžinerija, iš nulinės išaugo į šimtatūkstantinę įmonę“, – pasakoja M. Liegus.
Jo teigimu, „Ventmann“ per pandemiją taip pat sparčiai plėtėsi, kai į ją buvo investuoja keli šimtai tūkstančių eurų.
