Kėdainių šiltnamiuose vasarį prasidėjęs agurkų sezonas vis dar tęsiasi, tačiau kitais metais tokio vaizdo gali nebebūti. Šiltnamių vadovas sako, kad dėl išaugusių energijos išteklių kainų trumpins sezoną.
„Jei pradėdavome mūsų ūkyje vasario 16 d., tai kitais metais, manau, bus balandžio mėnesį“, – sako „Agrošiltnamių“ vadovas Paulius Andriejavas.
Ūkyje elektros kainos kai kuriais mėnesiais šoktelėjo iki 4 kartų.
„Pernai gaudavome sąskaitas apie 6 tūkst. eurų už liepos mėn., tai šiemet gavome 18 tūkst. eurų“, – pažymi ūkininkas.
Ūkiai ieško būdų, kaip sutaupyti. Dėl kylančių energijos išteklių kainų šiemet agurkų derlius jau gerokai mažesnis nei pernai. Šiltnamiuose įjungtas taupymo režimas. Kai kurie ūkininkai vis garsiau prabyla apie gresiančius bankrotus.
Agurkų šiemet šiltnamiuose užaugo apie 20 proc. mažiau, tai – jau taupymo pasekmė.
„Reikia priimti tam tikrus sprendimus, kurie turi įtakos augalo augimui: mažinti ventiliavimą, išjunginėti šildymą, kad būtų kuo mažiau naudojami resursai“, – aiškina agronomas Jonas Valevičius.
Agronomas sako, kad jeigu reikėtų dar labiau susiveržti diržus, agurkai neišgyventų.
„Dėl dujų kainų negalime pakankamai šildyti, todėl negalime išvyti perteklinės drėgmės iš šiltnamio. Atsiranda ligų, puvinių“, – pažymi jis.
Prasidėjo darbuotojų atleidimai.
„Dalinamės problemomis su kitais ūkiais. Tai tikrai didelė problema. Verslininkai ir ūkininkai galvoja, ką daryti su darbuotojais, vyksta atleidimai, mažinami etatai. Tiesiog visi maksimaliai bando spaustis, kad galėtų išgyventi šį laikotarpį“, – pasakoja P. Andriejavas.
Ne ką geresnė situacija su bulvėmis, neaišku, kaip jos laikysis. Iš pradžių jos permirko laukuose dėl liūčių, o dabar dėl didžiulių kainų stengiamasi jas laikyti šaldytuvuose su minimaliu šaldymu. Itin baiminamasi žiemos.
„Rudenį, kai reikės atšaldyti daržoves, atvėsinti, jas laikyti, išventiliuoti, išdžiovinti. Senais laikais per mėnesį pas mus būdavo 5-8 tūkst., tai mes įsivaizduojame, kad dabar bus 40 tūkst. mėnesio elektros sąnaudos“, – sako ūkininkas Saulius Dambrauskas.
Ūkininkas sako, kad neapsimoka ilgai sandėliuoti ir vėsinti daržovių, tad svarsto derlių išvežti į užsienį.
„Galbūt mums apsimokės iš karto ieškoti rinkų užsienyje ir greitai atsikratyti savo bulvių. Aišku, Lietuvai tai neatsilieps teigiamai, nes sumažės bulvių ir svogūnų“, – įspėja S. Dambrauskas.
Ūkininkai neslepia – išaugusias kainas padengs vartotojai.
„Ką darysi, viską perkelsime ant bulvių kainos, ir vartotojai mokės dar sykį. Mums belieka melstis ir laukti, kol atšals orai, ir galėsime panaudoti lauko šaltį daržovių vėsinimui“, – aiškina jis.
Dėl prasto sezono bulvių gali pritrūkti.
„Aišku, pritrūksim, prognozuojam – kas nenuskendo, derlius – neblogas. Sakyčiau, vidutinis. Bet apie 10 proc. nuskendo“, – pažymi ūkininkas.
Tikėtina, kad ūkininkams gali tekti mažinti ūkius.
„Nerimas visiems – nežinomybė. Prasideda derliaus nuėmimas laukuose, jis bus dedamas į saugyklas, jas reikia vėdinti ir vėsinti“, – sako „Agrošiltnamių“ vadovas P. Andriejavas.
Situacija kaista ne tik Lietuvoje. Pasak pašnekovo, bendraujant su belgų ir olandų ūkininkais, kai kurie kitą sezoną šiltnamių plotus mažins 10 kartų.
O ir žmonės sako, kad daržovių nebeperka parduotuvėse, augina patys, nes taip pigiau.
Visas reportažas:
