Vėlyvą pavasarį šios eglutės atrodo dar įspūdingiau: šakų galiukai nusidažo ryškiai salotine spalva, tad iš tolo atrodo kaip kalėdiniai papuošimai.
„Žmonės tikriausiai nelabai mato ir žino. kaip atrodo eglutės pavasarį, o jos gražiausios būtent dabar. Galėtų Kalėdos būti pavasarį“, – juokiasi K. Macelytė.
1 ha žemės auga šimtai eglučių, Raudoneglių, kurias sutuoktiniai atsivežė iš Danijos.
„Jų tankesni spygliai, o lietuviškų – spyglys plokštesnis ir platesnis, todėl greičiau nubyra. Daniškos ilgiau išlieka nenubyrėjusios“, – paaiškina ji.
„Mačiau, kad Danijoje purškia eglutes chemikalais, kad nepultų parazitai. Tai pas mus tokių dalykų nėra – jei vaikai nori sausainius ar saldainius kabinti ant eglutės, paskui dar susirgs, maža ką“, – priduria ji.
Įkvėpimo šio sezoninio verslo ji sėmėsi iš vaikystės, o idėją nusižiūrėjo Danijoje.
„Vyras daug metų dirba Danijoje su eglutėmis. Ten – didžiulės plantacijos, žmonės atėję susimoka, ant kalno užlipa ir renkasi eglutę. Pagalvojau: o kodėl mes negalime taip padaryti?
Vaikystėje taip juk būdavo: su seneliu nueidavome į mišką, nusikirsdavome eglutę ir parsitempdavome ją namo. Dabar nueini į prekybos centrą ir nusipirkti eglę“, – pasakoja moteris.
Šeimininkė nusprendė savo namų kieme sukurti pramogą šeimoms, visai kaip toje vaikystėje. Nors įtikinti vyrą imtis verslo nebuvo taip lengva.
„Vyras nenorėjo, sakė, kad jam užtenka ir Danijoje eglučių, tai pati viską ir pradėjau – pasisodinau, laisčiau, ravėjau. Danijoje jas sodinti lengva, o čia pas mus aplink – molis. Bet sąlygos joms čia tinkamos.
Pirmais metais pasodinome tūkstantį eglių ir visos prigijo. O šiemet vyras pasodino apie 300“, – pasakoja K. Macelytė.
Nors išaugo tūkstantis eglučių, pirmą sezoną šeimininkai pardavė vos vieną eglutę.
„Atvažiavo vyras su vaikais, pakabinau dovanėlių vaikams, kad būtų linksmiau. Bet dar niekas to metu apie mus nežinojo.
Dabar ta pati šeima – tėtis su dviem dukrom – atvyksta metai iš metų – su savo pjūklu, darosi fotosesiją, mergaitės žaidžia tarp eglučių. Tai tapo tarsi šeimos ritualas“, – pasakoja K. Macelytė ir priduria, kad čia atvyksta šeimos iš Kauno, Vilniaus, o kai kurie net iš Panevėžio.
„O vietiniai – paprastesni: išsirenka ir liepia nupjauti. Arba būna pasako, kad čia nėra gražių... Taip man tiesiai į širdį“, – prisimena ji.
Pirmieji klientai čia pasirodo lapkričio pradžioje, o kartais net spalį, išsirenka eglę ir ją rezervuoja iki žiemos, kai vėl čia atvyksta jos nusipjauti.
„Nuo lapkričio dažniausiai žmonės atvažiuoja rezervuotis. Pernai pirma moteris atėjo spalį, vaikščiojo dvi valandas ir išsirinko eglę. Mes tada uždedame etiketę su vardu, o perka dažniausiai jau gruodžio 1 d.“, – sako šeimininkė.
O eglučių kainos – įvairios, galima rasti maždaug 1,5–2 m eglę už 35 eurus.
„Iš pradžių buvome nustatę: 1 metras – 10 eurų. o šiemet jau vyras reguliavo kainas. Jis turi akį, mato, kuri taisyklinga, gražesnė eglė“, – pažymi pašnekovė.
