Šiemet penkis kartus mažesnis derlius
R. Ramaneckas prieš 10 metų dar dirbo mokytoju, kai tėvai pastūmėjo į žemės ūkį, mat jo mama – agronomė, kartu su vyru turėjusi nedidelį ūkį. Tėvų žemėje šiandien jis kartu su žmona Inga ir sūnumi Roku augina įvairių daržovių: morkų, burokų, bulvių, kopūstų, česnakų, agurkų ir kt.
„Atvažiuojame su bulvėmis į kavinę, klausia, ar turiu svogūnų, morkų. Kadangi kitaip neparduosi, pradėjome auginti viską“, – pačią pradžia prisimena Robertas.
Iš viso šeima turi 80 hektarų žemės. Tik ne visi jie naudojami ūkininkavimui.
„Naudojame sėjomainą, nes reikia apsisaugoti ir nuo ligų. Tai tie hektarai kasmet kinta. Jei, tarkime, turime keturis hektarus, tai tik hektare sodiname daržoves, nes kitur žemės – nepalankios. Našumo balas žemas, molingos žemės arba yra užmirkusių vietų“, – paaiškina jis.
Šiemet, pasak jo, derlius – itin prastas: penkis kartus mažesnis nei pernai.
„Šiais metais viskas labai stipriai vėlavo su derliais, nes branda vėluoja, sausros poveikį jaučiame. Visose srityse blogai: ir javai, ir daržovės. Paėmus bet kokią daržovę, su ja kažkas ne taip. Kad ir šiltnamyje pomidorai – jų skonis – skiriasi, ne toks, koks turėtų būti“, – pripažįsta ūkininkas.
„Pagal uostę bandai kai kurias veisles bulvių, kai kurios mėgsta drėgnesnę žemę, kitos – sausesnę, smėlį labiau, tai pagal tai taikai. Būna, kad neišloši, kaip ir šiemet buvo labai šlapia ir molingose vietose – problema“, – priduria jis.
Hektaras daržovių duoda daugiau nei javai
Nepaisant patirtų nuostolių, ūkininkas šypsosi: „Kiekvienas turime savo direktorių, jis mums vadovauja iš viršaus.“
Elektrėnai – visai čia pat. Tik, anot pašnekovo, tai ne visai dėkinga vieta.
„Privalumas, kad šalia miesto, bet jis viską riboja. Plečiamės ir nebetelpame. Geros žemės prie ežerų labai brangios. Savininkai nusprendė pardavinėti, bet negalime tiek mokėti, kad galėtume auginti daržoves“, – pripažįsta jis.
Ūkininko teigimu, jo žemėse iš hektaro daržovių galima daugiau išspausti nei javų.
„Jeigu atiduoti daržoves didmenine kaina, ne tokie pas mus plotai ir derliai, negali taip atiduoti. Daug labai rankų darbo, savikaina aukšta. Nesame pramoninis ūkis, kad būtų galima labai daug paruošti, išspausti mažą savikainą, todėl mąstome apie savo produkcijos perdirbimą“, – pasakoja R. Ramaneckas.
Su tinklais dirbti nenori
Jis taip pat neturi planų dirbti ir su didžiaisiais prekybos tinklais.
„Reikia pajėgumų didesnių, nes tinklai – dideli. Bet nėra tikslo, jei raugsime tonomis, bijau, kad prarasime kokybę. Tada tai – jau pramonė, o ne rankų darbas. Reikia tada grubiai dirbti, nes nebus tokio našumo. Kopūstą reikia išpjaustyti rankomis, o ne mašina, kaip kiti palengvina darbą gręžiodami“, – sako ūkininkas.
Elektrėnų ūkininkai tiekia daržoves į Vievio, Elektrėnų, Trakų švietimo įstaigas. Pašnekovas pripažįsta, kad anksčiau tą daryti buvo lengviau, nes nebuvo viešųjų pirkimų. Tačiau šia rinka jis yra patenkintas.
„Tikiu, kad tiekiame kitokią produkciją, parenkame geresnes ir skanesnes rūšis, nors jos gal ir brangesnės. Atsirenkame geriausią galbūt ne dėl derliaus, bet skonio atžvilgiu.
Kodėl prekybos tinkluose nepatiekia saldesnių, skanesnių kopūstų, bet tiekia sunkius, kurie labai gerai laikosi? Darželiai ir mokyklos nelabai nori medinių salotų. Vežame ir kebabinėms, jie ir mokės keliais centais brangiau. Taip ir pasirinkime – geriau mažiau, skaniau, bet nieko nepraloši“, – mano pašnekovas.
Jis pastebi, kad gyventojai daržoves perka mažesniais kiekiais nei anksčiau ir nekaupia atsargų.
„Vyresnio amžiaus žmonės pasirūpina vos ne karui – daugiau perka. Bet kiti neturi, kur saugoti, pas mus sąlygos laikymo geresnės. Juokaudamas sakau: kam pirkti, kad pūtų, jau geriau pas mane sugenda“, – šypsosi jis.
Atostogų beveik neturi
Roberto ir Ingos 15-metis sūnus Rokas tėvams itin daug padeda ūkio darbuose. „Klausėme, ar ūkininkaus. Sakė, kad bus ūkininkas. Klausėme, ką sodins ir augins. Sako: „Ne, tai jūs sodinsit, o aš būsiu ūkininku“, – juokiasi tėvai.
Ūkyje dar padeda du darbininkai, per patį piką, derliaus nuėmimą įsitraukia ir giminaičiai. Ūkyje pilna darbų tiek vasarą, tiek ir nes sezono metu. Darbus palengvina ir naujai įsigyta technika.
„Pasirinkau šią šaką, nes negali vasarą tik dirbti, o žiemą darbuotoją išleisti namo. Jie susiras kitą darbą. Tiesiog apkrauni darbuotojus, kad jie turėtų ką dirbti ištisus metus“, – pažymi Robertas.
Pats ūkininkas su šeima žiemą tikrai neatostogauja, reikia rūšiuoti daržoves. Kartais laukuose tenka padirbėti ir savaitgaliais, kai geras oras.
„Jeigu geras oras, negali gulinėti ar kažkur važiuoti. Tada viską nudirbi, ir yra ramu. O kitos išeiginės lieka laisvos. Per lietų jokių darbų nepadarysi“, – teigia žmona Inga.
Jos vyras neturi nemėgstamų darbų, o pati moteris prisipažįsta nemėgstanti rinkti agurkų. Tačiau savo darbą myli abu ūkininkai.
„Tarp žalio ieškoti žalio, – juokiasi ji. Kai reikia 10 arų nurinkti, keliese užtrunka 3-4 valandas. Jeigu šis darbas nepatiktų, viskas būtų negerai ir neskanu. Tai tampa gyvenimo būdu ir kitaip neįsivaizduoji.“
