Anuomet baigęs Žemės ūkio akademiją vyras įgijo inžinieriaus specialybę, tačiau apie nuosavą verslą dar nesvajojo. Dabar jis turi 4 žmonių komandą, kurie gamina įvairiausius metalo gaminius, daugiausiai – pirties krosnis ir krosneles su kazanais. Tiesa, patys kazanai čia negaminami, jie vežami iš Uzbekistano.
Per pandemiją išpopuliarėjo kazanai
Kazanas – plati talpa pusiau apvaliu dugnu, joje yra gaminami įvairūs patiekalai. Dažniausiai kazanai būna gaminami iš ketaus. Maisto ruošimo kazanuose būdas iki šių dienų yra labai paplitęs Azerbaidžane, Kazachstane ir Vidurio Azijoje, tačiau verslininkas pastebi, kad šiemet šis maisto ruošimo būdas itin išpopuliarėjo Lietuvoje.
„Dabar labai populiarūs, visi perka ir viską gamina: balandėlius, plovą, – ką tik sugalvosi. Žmona juokiasi, kad aplink pilna technikos įvairios, bet visi perka kazanus. Kol gamini kelias valandas, smagu susiburti ir pabendrauti, tai žmonėms tikriausiai patinka. Aš pats nemoku gaminti kazane“, – juokiasi V. Puroklis.
Verslininkas pasakoja, kad kazanų puodai būna įvairių dydžių, pavyzdžiui, 22 ar 16 litrų, o visos krosnelės gaminamos pagal užsakymą, todėl visi produktai būna skirtingi. Štai V. Puroklis rodo vardinį – užsakovas paprašė pagaminti dovaną – kazaną – draugui Valdui, todėl ant pritvirtinto ąžuolinio stalelio su lazeriu išdeginta „Valdo“. Toks kazanas, kartu ir šašlykinė, kainuoja apie 220 Eur.
Kuria individualiai universalias krosnis
Kazano krosnį užtrunka pagaminti gerą pusdienį, tačiau per dieną dviejų pagaminti nepavyksta.
Pasirodo, vyro dirbtuvėse gaminamos krosnelės gali turėti daugybę funkcijų. V. Puroklis rodo paties sukurtą didelę universalią krosnį. Toks įrenginys – jau brangesnis, kainuoja apie 900 eurų.
„Sukūriau labai įdomų daiktą: čia rodo temperatūrą, yra rūkykla, pavyzdžiui, žuviai, tada yra kazanas, jį nuėmus, yra žiedai – rinkės, jas išėmus išeina šašlykinė, galima ir grilinti. Galima komplektuoti groteles, gali pavirsti ir orkaite – kepti, tarkim, kugelį, – pasakoja jis. – Anksčiau buvo pigiau, bet dabar metalas pabrangęs, todėl ir produkcija pabrango. Mums dėl to blogai, bet kaip nors pragyvensime. Kainų labai pakelti negalime. Metalas nėra pagrindinė sudedamoji gaminio dalis, todėl viskas dvigubai nepabrango, tik truputį procentaliai.“
Pašnekovas tikina turintis daug konkurentų, bet dėl to esą tik džiaugiasi, juos vadina padėjėjais.
„Aš viską pats kuriu, būna faina, kai nuo manęs kiti kopijuoja. Einu pirmas, kiti iš paskos, – juokiasi jis. Visko išmokė gyvenimas, viskas ateina iš čia“, – rodydamas galvą pažymi jis.
Karantinas atnešė naudos
Pirties krosnys čia kainuoja nuo 400 eurų. Jos gaminamos tik individualiai, tad visi užsakymai būna skirtingi. Verslininkas tikina, kad užsakymus paprastai įvykdo per dvi savaites. Užsakymų tikrai netrūksta, bet netenka klientams laukti kelių mėnesių.
„Šiemet buvo šalta žiema, viską užpustė, užšalo, sakiau, kad atsipūsim, bet nieko panašaus: visi užsakinėjo krosneles, dirbom ir nesustojom. Karantinas dar geriau mums buvo, namie juk sėdėjo prie pečiaus visi“, – šypsosi V. Puroklis.
Pašnekovas pažymi, kad ir šiame versle jaučiamas sezoniškumas: „Rugpjūtį išeinu atostogų, šiek tiek atsipūsiu, paprastai būna toks ramesnis laikotarpis, tada žiemą, sausio mėnesį, kai pinigus visi išleidžia, pamažėja užsakymų. Rugsėjį, kai grįžta visi iš atostogų, būna stiprus užsakymų šuolis.“
Anksčiau vyras su metalo gaminiais važinėdavo po visą Lietuvą, per metus sudalyvaudavo 6-7 parodose, tad, kaip tikina, lietuviams yra jau žinomas. „Ačiū pandemijai, kaip gerai, kad baigėsi tos parodos, nereikia vežioti produkcijos“, – juokauja jis.
Su prekybos tinklais atsisako dirbti
V. Puroklis teigia su prekybos tinklais nebendradarbiaujantis, mat taip tiesiog neapsimoka.
„Netiekiu parduotuvėms, ten užsikelia kainas, vykstą nesąmonės, geriau su jais neprasidėti. Tave „uždeda“ nesupratingais mokesčiais. „Senukai“ ne kartą prašė tiekti produkciją. Kai paskaičiau jų reikalavimus, tai supratau, kad dirbsiu už dyką.
Turim padaryti tiek ir tiek, didelis kiekis, nors ir padarytume, bet atsiskaitymas bus kažkada, kai parduosi. Jei laiku nenuveši – iškart baudos. Dar privalai daryti akcijas pagal grafikus. Tai ir pasakiau – kodėl aš turiu jus remti? Kam reikia, tas atvažiuoja, Lietuva nėra didelė. Tiek metų dirbu, jau esu žinomas – kam reikia pasiskambina, atvažiuoja. Nusiperka“, – pasakoja jis.
Jei darbuotojas nori daugiau – mokėk
Paklaustas apie darbuotojų motyvaciją ir pandemijos sukeltus iššūkius vyras atviras – problemų su darbuotojais jis niekada neturi. Įmonėje dirba vietiniai, jau paragavę emigracijos Airijoje, bet sugrįžę dėl palankių sąlygų gimtinėje.
„Jei turi normalius žmones, kurie nori užsidirbti, problemų nėra. Sako, kad nėra žmonių, kam dirbti. Didžiausia nesąmonė, reikia žmonėms laiku mokėti pinigus, kad jam užtektų. Paprašė daugiau – duok daugiau, tada ir turėsi darbuotojų. Kodėl visi išvažiuoja iš Lietuvos ir atvažiuoja iš Ukrainos – motyvacija pinigais“, – pasakoja verslininkas.
Pašnekovas pažymi, kad išmokyti suvirintojo ar kito darbo su metalu yra be galo sunkus. Mažiausiai metus užtrunka mokymai, kol naujas darbuotojas gali jau savarankiškai dirbti.
„Išmokyti žmogų šio darbo – sunku, tai jei jam pasakysiu – eik toliau, jis ir išeis, o ką tu turėsi – ateis nieko nemokantis, maišysis po kojomis, darys broką. Tada skaičiuoji, kad gal geriau mokėk, jei prašo – imk“, – sako V. Puroklis, bet mokamų atlyginimų neatskleidžia. Juokaudamas sako, kad paskui neatsigins norinčiųjų dirbti.
Jei ateina naujas darbuotojas, jį apmoko viduje kiti kolegos. Šio darbo esą niekaip kitaip neišmoksi.
„Profesinės mokyklos nieko neišmoko, pasiima pinigus, tada ateina pas mus žmogus ir jis nemoka virinti, tada mes jį apmokome. Vienas buvo kuriozas: netoli yra profesinė mokykla, kuri siunčia mokinius praktikai. Atėjo berniukas suvirintojas – dvi dienas kažką čia darė, šveitė, nešiojo. Vėliau sako, kad nori pašnekėti: „man fizinis darbas nepatinka.“ Aš juokiuosi: ėjai mokytis į profesinę mokykla suvirintoju, galvoji, kad suvirintojo darbas nėra fizinis, tai ne ten papuolei, reikėjo stoti į aukštąją mokyklą“, – prisimena verslininkas.
Šiuo metu, be vadovo, čia dirba dar keturi darbuotojai ir buhalterė. Pats V. Puroklis meistrauja jau mažai, nes daugiausiai užsiima vadyba – telefonas beveik netyla.
