„Ministerijų atstovams buvo pasakyta, kad pasižiūrėtų lietaus sukeltas žalas. (...) Jeigu yra reali žala, tikrai galima dėti į vieną krepšelį. Bet tikrai nedarysime taip, kad nepagrįstai didinsime tą žalą“, – antradienį žurnalistams po Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos posėdžio sakė jos pirmininkas E. Misiūnas.
Pasak jo, ES paramos būtų galima prašyti ir sostinėje esančio nuošliaužų nuniokotam Gedimino kalnui tvarkyti, taip pat liūčių sukeltą žalą galėtų įvertinti už kelius bei geležinkelius atsakingos institucijos, gali būti paskaičiuota žala miškams.
Gedimino kalno tvarkymo darbams vadovaujantis kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius galimybes gauti ES paramą vertina atsargiai. Jo teigimu, nuošliaužų čia būta ir prieš liūtis, o ES parama žalai atlyginti yra skiriama esant tiesioginiam ryšiui tarp nelaimės ir jos padarinių.
„Mes dar pabandysime apsitarti su Vyriausybės kanceliarija“, – teigė viceministras.
Žemės ūkio viceministras Rolandas Taraškevičius BNS teigė, kad dar laukiama atsakymų iš Europos Komisijos (EK), ar bus skiriama parama nuo liūčių nukentėjusiems Lietuvos žemdirbiams. Tikimasi, kad EK sprendimas bus priimtas artimiausiu metu.
Žemdirbiai skaičiuoja, kad liūtys vasarą jiems sukėlė beveik 170 mln. eurų žalos. Tuo metu pretenduoti į ES Solidarumo fondo paramą galima patyrus apie 216 mln. eurų žalą, sakė vidaus reikalų ministras.
Pasak E. Misiūno, dar vieną kreipimąsi į Europos Komisiją dėl paramos reikia parengti iki šių metų pabaigos.
ES Solidarumo fondas skirsto lėšas gaivalinių nelaimių atvejais.