Pasak rajono mero patarėjo Edmundo Mališausko, sprendimas priimtas atsižvelgiant į dėl liūčių susidariusią situaciją žemės ūkio sektoriuje ir į tai, kad žemdirbiai nuo tokios rizikos nedraudžiami.

Kauno rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjo Alvydo Rimdeikos teigimu, šiemet vieni laukai skendo mažiau, kiti daugiau, bet nukentėjo visi žemdirbiai - laukuose liko maždaug 15 proc. nenuimto derliaus, o nuimtas - blogos kokybės, krito supirkimo kainos.

Į keblią padėtį pateko ne tik grūdinių kultūrų, bet ir cukrinių runkelių augintojai, daržininkai - derlius pūva, o pažliugusiuose laukuose sunku panaudoti techniką. Beveik 80 proc. cukrinių runkelių ir 40 proc. kitų daržovių vis dar yra laukuose.

Ūkininkų sąjungos pirmininkė Genutė Staliūnienė pastebėjo, kad žemdirbiams sunku tęsti pradėtus projektus, atsiskaityti su bankais.

„Stebiuosi mūsų ūkininkų kantrybe ir darbštumu. Šis savivaldybės sprendimas, žinoma, neišspręs visų jų problemų, bet solidarumas su žmonėmis, kurie pasirinko sunkią žemdirbio profesiją, yra būtinas“, - pabrėžė Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

Meras sakė, kad sprendimas buvo priimtas išnagrinėjus situaciją Kauno rajone ir pasitarus su žemdirbiais. Daugiau kaip šimtą jų G. Staliūnienė, A. Rimdeika ir rajono politikas Petras Mikelionis aplankė vietose.

Atleidus žemdirbius nuo mokesčių, Kauno rajono savivaldybės biudžetas neteks maždaug 200 tūkst. eurų.

ELTA primena, kad Vyriausybė visose Lietuvos savivaldybėse yra paskelbusi ekstremalią situaciją. Dėl liūčių patirti ūkininkų nuostoliai visoje šalyje skaičiuojami nuo 40 iki 150 mln. eurų.