Vėluojanti šiluma sustabdė tiek grūdinių kultūrų, tiek daržovių vegetaciją, dėl to, kad ilgokai reikės laukti šienapjūtės, būgštauja ir gyvulių augintojai.
Sakoma, kad ūkininkai turi būti pasiruošę bet kokioms oro sąlygoms, bet tokio šalto pavasario Lietuvos žemdirbiai jau seniai nematė. Kai kuriuose rajonuose dar net neprasidėjusi sėja. Panevėžio rajono ūkininkai po truputį judina pirmuosius pavasario darbus. Jau pasėti ir rapsai, ir kviečiai, ir kiti vasariniai javai bei ankštinės kultūros.
Tačiau šaltas oras išbarstytas sėklas užkonservavo dirvožemyje ir jos neskuba lįsti. Beveik prieš metus žemės ūkio kooperatyvą „Panevėžio aruodas“ rajone įkūręs ūkininkas Simonas Barzda pasakojo, kad augalininkystės sektoriuje šiemet prognozės nedžiuginančios.
Stebėdami kovo mėnesį gražiai sužėlusius, bet dabar spalvą pakeitusius pasėlius ypač būgštauja žemdirbiai.
„Kiekvienas pavasaris mums atrodo kitoks, bet šis – išskirtinis. Ir nors visada privalome būti pasiruošę, neaišku, kas bus ir su pasėtomis kultūromis ir su jau išdygusiais pasėliais“, – nuogąstavo S. Barzda.
Pasak jo, dėl prasto oro sėklos nesikala, jeigu taip ir toliau, gali pradėti pūti. Ūkininkas nerimauja ir dėl žieminių pasėlių. Šie po žiemos esą išvarginti šalčio, bet ir jiems padėti žemdirbiai negali. „Po žiemos nusilpusiems pasėliams reikia trąšų, bet dabar negalime jų purkšti. Labai būgštaujame dėl išdygusių rapsų, kad neapšaltų jų gležni pumpuriukai. Dėl kviečių šiek tiek lengviau“, – „Sekundei“ pasakojo 18 ūkininkų vienijančio kooperatyvo vadovas.
Sunkus pavasaris, pasak pašnekovo, grūdinių kultūrų supirkimo kainoms įtakos tikriausiai neturės. Lietuva esą per maža tokiems pokyčiams nulemti.
Tačiau žemdirbių uždarbis, S. Barzdos nuomone, gali nukentėti.
Daržai – be gyvybės
Dviem savaitėmis vėluojančią sėją pagal fenologinį kalendorių skaičiuoja ir Panevėžio rajono ūkininkė Milda Mikelionienė. Nors daržininkų darbai, anot jos, galėjo prasidėti jau nuo kovo pabaigos, vėluojanti gamta visiškai sujaukė planus.
„Kaip žinia, dauguma augalų auginami pagal fenologinį kalendorių, stebint saulės šviesos intensyvumą, temperatūrų rodiklius per parą. Pavasario pradžia buvo palanki tokiems darbams, tad žmonės prisėjo įvairių daržovių. O dabar viskas sustojo – laukai lyg ir sausoki, bet per šalta“, – „Sekundei“ tvirtino M. Mikelionienė.
Svogūnų, morkų, burokėlių bei kitų daržovių pasėjo ir kalbinta ūkininkė. Jų specialia plėvele moteris nedengia, kad greičiau sudygtų, todėl jos laukai, kaip ir visų kitų, gyvybės nerodo. Nors anksčiau tokiu laiku daržuose jau paprastai želdavo daigai.
Šiltesnių sąlygų laukia ir M. Mikelionienės pasodintos ankstyvosios bulvės. Joms sudygti esą reikia bent 9 laipsnių dirvos šilumos, o dabar gali būti vos 4 laipsniai. Šios daržovės derlių pradeda duoti praėjus 45 dienoms nuo sudygimo. Todėl ankstyvųjų bulvių, pasak ūkininkės, sulauksime nebent birželio pabaigoje.
M. Mikelionienė prisimena palankius metus, kai prekiauti daržo gėrybėmis pradėjo jau per Jonines. Prastą derlių žada ir nešildomame šiltnamyje sudaiginti pekininiai kopūstai. Šiems dygimo periodu itin reikalinga šiluma, tad perkelti į atvirą lauką jie veikiausiai nederės taip, kaip turėtų.
„Spėlioti dėl viso daržo derliaus ankstoka – dar niekas nesudygę. Sėja – tai tik pirmas daržininko žingsnis. Žiūrėsime, kas bus toliau“, – teigė M. Mikelionienė.
Dar ne blogiausia
Lietuvos ūkininkų sąjungos Panevėžio skyriaus pirmininkė Danguolė Kuzmienė dėl tokių gamtos išdaigų tragedijos nemato.
Ūkininko profesija esą tuo ir išskirtinė, kad pagrindinis viršininkas mėgsta pokštauti. „Ne tik pavasaris šaltas, ruduo taip pat žemdirbių nelepino. Todėl tie, kas mus kaltina, kad gauname dideles pajamas ir mokame per mažai mokesčių, turėtų patys pabandyti ūkininkauti. Čia turi būti viskam pasiruošęs“, – kalbėjo pirmininkė. Labiausiai, pasak jos, dabar ūkininkams trukdo drėgmė ir šilumos trūkumas. Šios sąlygos užlaikė sėją ir tręšimo darbus. „Didelių bėdų nėra, tiesiog sulėtėjo augalų dygimas. Turime luktelėti…“ – pabrėžė D. Kuzmienė.
Dėl stabtelėjusios vegetacijos, anot jos, kenčia ne tik grūdinių kultūrų, bet ir gyvulių augintojai. Įprastais metais, pašnekovės teigimu, pastarieji jau gegužės pabaigoje išsiruošdavo į šienapjūtę, tačiau dabar pageltusi žolė vis dar stypso vietoje.
Ūkininkai esą būgštauja, kad jei ir toliau taip bus, tai nepavyks prisikaupti atsargų žiemai.
Draudžiasi mažuma
Kad ūkininkai atšilimo laukia kaip išganymo, sako ir Panevėžio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vyriausioji specialistė Dalia Klemkienė.
„Važinėdami po laukus matome, kad išbarstyta trąšų. Bet dėl šalčio augalai jų negali pasisavinti. Kai kur taip šlapia, kad vis dar neįmanoma pradėti sėjos. Bet mūsų žemdirbiai dabar turi geros technikos ir prastų oro sąlygų nesibaido“, – bendrą Panevėžio rajono ūkininkų situaciją apibūdino specialistė.
Pasak D. Klemkienės, neramu ir dėl šalnų. Nors nuo jų, kaip ir nuo žiemos įšalo, ūkininkai gali apsidrausti, tokia galimybe naudojasi tik nedidelė dalis žemdirbių.
Iš apie 300 ūkininkų, turinčių daugiau nei 50 ha pasėlių, derlių draudiminėmis kompensacijomis apsaugoję tėra tik trylika. Po šios žiemos Panevėžio rajone iššalo 2,81 proc. žieminių rapsų ir 0,72 proc. kitų žieminių javų pasėlių. Šaltasis metų periodas daugiausia nuostolių atnešė Smilgių ir Karsakiškio seniūnijose.
Daugiau skaitykite – naujienos.lt.
