Tačiau žmonės vis tiek dažniau nei darbą Lietuvos kaime pasirenka emigraciją. Jie kilnoja sunkiausias dėžes šalčio persmelktuose sandėliuose, vasarą lenkia nugarą braškynuose, gyvena perpildytuose kambariuose.
Nors daug geresnėmis sąlygomis Lietuvoje galėtų užsidirbti, ir pagal santykinę perkamąją galią, net ir daugiau pinigų, rašoma Ilzenbergo dvaro pranešime spaudai.
Jei prireikia neįprastos dovanos ir dar – vyresniems žmonėms, ką sugalvoti? „Priperku visokių ekologiškų kruopų. Užsuku į ūkininkų gaminiais prekiaujančią „Vikis“ parduotuvę ir prisikraunu jų pilną krepšį. Kuo įvairiausių augintojų.
Taip prieš Kalėdas dovanoms skirtų pirkinių krepšyje atsirado ir grikių pakuotė su užrašu „Ilzenbergo dvaras“. Koks koks? Panaršiusi internete susivokiau, kokį pirkinį įsigijau. Juk vos ne „tarptautinį“ – iš Latvijos pasienio“, – štai toks tris vaikus auginančios vilnietės Remigijos pasakojimas pakurstė smalsumą.
Jei jau dvare auginami ekologiniai grikiai ir javai, jei malamos kruopos ar slegiami dribsniai, kiek žmonių jame dirba?
Dvaras – lietuviškas, o darbuotojai?
Lietuvoje yra gausybė dvarų, kuriuos atstatė ir naujos gyvybės įpūtė naujieji savininkai. Tačiau tik vienintelis jų – Rokiškio rajone, prie pat Latvijos sienos esantis Ilzenbergo dvaras atgaivino ir natūrinės žemdirbystės tradicijas.
Tai, kas užauginama daržuose bei šiltnamiuose, verdama, kepama, konservuojama ar marinuojama.
Dvaro ūkis ūkininkauja tik natūraliais metodais ir siekia ne tik ekologinės, bet dar aukštesnės pakopos – biodinaminio ūkio statuso. Jame ūkininkaujama taip, kad visi produktai – mėsa, pienas, jo gaminiai, duona, daržovės, kruopos – kad viskas būtų pagaminama ar perdirbama ten pat, kur užauginama ar paruošiama žaliava.
Dvaro savininko Vaido Barakausko sumanymas – taip išplėtoti „Ilzenbergo“ ūkį, kad jis taptų pavyzdiniu Vakarų Europoje natūralios žemdirbystės ūkiu ir suburtų stiprią komandą. Tokią, kuri ir pati sau gamintų kokybišką maistą, ir tiektų jį užsakovams.
Tokiam ūkiui reikia nemažai darbuotojų. Tačiau kai kada pretendentams į darbo vietą tenka įveikti nemenką konkurenciją.
Yra ir pasiūla, ir paklausa
„Nespėjau atsakinėti į skambučius“, – patikino dvaro valdytojas Jonas Dalis. Mat pastaruoju metu buvo atsiradusi laisva darbo vieta dvaro virtuvėje. Nuo norinčių joje įsidarbinti rokiškėnų klausimų ir pasiūlymų „įkaito“ telefonas. O pasirinktas žmogus jau sukasi aplink puodus.
Vis dėlto, pasak J. Dalio, virtuvėje – vienokie darbai, ūkyje – kitokie. Dvaras gyvena gamtos ritmu, tad ir žmonių veikla rikiuojama pagal jį.
Dauguma jų ūkio autobusu kasdien suvažiuoja į ūkį iš savo namų – iš netoliese esančio Juodupės miestelio bei paties Rokiškio. Štai šiuo metu ūkyje dirba apie 20 žmonių, o vasarą būna laikas, kai jų prireikia ir 40-ies, ir 50-ies.
Vis dėlto Rokiškio rajone tegyvena apie 10 tūkst. žmonių, o ir pačiame mieste yra stiprų įmonių – gerų darbdavių.
Tad į tam tikras darbo vietas Ilzenbergo ūkiui tenka kviesti žmones iš tolimesnių rajonų. Juoba kad tebevyksta plėtra: galvijų – ir mėsinių, ir pieninių – bandos didėja, daugiau reikia ir darbo rankų.
Prasilenktų su emigracija
„Skaudoka girdint, kaip žmonės vargsta, išvykę vasaros darbams į kitas valstybes. Juk ir čia, Lietuvoje, ūkiuose darbo yra į valias. Mes dvare taip pat nestokojame sezoninių darbų. Ir siekiame,kad net ir sezoninis darbas pas mus būtų geresnis pasirinkimas nei kelių mėnesių emigracija.
Be to, dvaro durys visada atviros šeimoms – žmonėms, kurie jame jaustųsi šeimininkais. Idealu, jei vyras būtų mechanizatorius – kombainininkas, o žmona – gyvulininkystės specialistė. Tokių šeimų lauktume atvykstant iš bet kokios Lietuvos vietovės – suteiktume būstą. Štai ir šiuo metu dvarui priklausančiuose pastatuose nuolat gyvena gyvulių prižiūrėtojai, priartėjus sezonui įsikuria ir sodininkas, ir agronomas.
Bet vis dar neturime savo kombainininko. Per javapjūtę ankstesniais metais samdydavome latvį. O juk būtų idealu, jei žmogus visą žemės ūkio techniką gerai išmanytų“, – kalbėjo J. Dalis.
Šiuo metu dvaro darbuotojams apgyvendinti yra įrengtos trys sodybos ir du butai pagrindiniame pastate. Baigiamos įrengti ir gyvenamosios patalpos, kuriose bus net 18-ka butukų skirtų ir svečiams apsistoti, ir sezoniniams darbuotojams.
„Paskata, viliojanti žmones į dvarą – tai visos socialinės garantijos pagal aiškius susitarimus mokamas atlyginimas ir ramybė bei tyla nedarbo metu. Todėl dvare dirbantiems žmonėms kartais norisi „pailsėti“ nuo tylos. Tiesa, kol kas darbų yra tiek daug, kad tą ramybę tenka primiršti. Nors dvaras – prie pat ežero, net ir vasarą išsimaudyti jame pritrūksta laiko“, – šyptelėjo J. Dalis.
Mat tam, kad gamybos, prekybos ir turizmo paslaugų krumpliaračiai neprasisuktų – kad ūkio „mechanizmas“ sklandžiai veiktų, vasarą dirbti tenka ir savaitgaliais. Žmonėms, turintiems stiprią motyvaciją, tai netrukdo.
Tarp Ilzenbergo ir Estijos
Artima kaimynystė su Latvija „Ilzenbergo“ ūkio veiklai suteikia savitumo. Lietuviams jis siūlo lietuviškos produkcijos, latviams – latviškos, o štai turistams suteikia galimybę pažinti vieniems kitų kultūrą.
Galiausiai ir ūkio verslą plėtojančio J. Dalio šeima – žmona su dviem dukromis, dar mokinukėmis, gyvena Estijoje. Tad jam pačiam dažnokai tenka sukarti kelią tarp Talino ir Rokiškio.
„Norėjosi iššūkių. Nors esu ne žemdirbystės specialistas, man šis darbas patinka. Džiaugiuosi prieš gerą pusmetį priėmęs pasiūlymą dirbti dvare. Ir ieškau būdų, kaip išplėtoti ūkį, kad jo veikla būtų veiksminga ir naši. Nuo to, kaip seksis darbai ir ką nutars šeima, ateityje priklausys ir tai, kur pasirinksime gyvenamąją vietą“, – sakė J. Dalis.
Lietuvos ir Latvijos ūkis
Pačiame Rokiškio rajone, pasak J. Dalio, pastaruoju metu pastebimas darbo vietų augimas, kai daugybė nedidelių Lietuvos miestų vis dar merdi.
„Rokiškio rajone yra gana daug darbdavių – ir stiprių ūkių, ir gamintojų. Tad rajone yra ką veikti norintiems dirbti, o ir turizmas jame taip pat klesti. Vien Rokiškio dvarą per metus aplanko kone 50 tūkst. turistų, apie 30 procentų jų – iš Latvijos“, – pasakojo J. Dalis.
Jo teigimu, į Ilzenbergo dvarą atvykstantiems lankytojams egzotiška atrodo tai, kad ūkio produkcija yra ir latviška, ir lietuviška, nes jame darbuojasi ir lietuviai, ir latviai.
„Pas mus dirba vienas latvis, kuris gyvena už kilometro nuo dvaro, o iš tiesų – istorinėje dvaro teritorijoje. Dvaro žemės yra padalintos, viena jo pusė – Lietuvoje, kita – Latvijoje.
Turime sumanymą gerokai sustiprinti bendradarbiavimą su latviais, rengti daugiau bendrų ekskursijų. Įdomu ir tai, kad tiek lietuviams, tiek latviams labiau patinka įsigyti „savą“ gaminį, todėl, juos pakuodami, atsižvelgiame ir į šias subtilybes“, – kalbėjo J. Dalis.
Specifinis ūkininkavimas
Pranešime nurodoma, kad ūkininkavimo būdas, kurį pasirinko Ilzenbergo šeimininkai, yra specifinis – pasiekti biodinaminio ūkio statusą ir gauti tai liudijantį sertifikatą nėra paprasta. Tam reikia ir laiko, ir žinių.
Biodinaminiame ūkyje visi procesai yra uždari, pavyzdžiui, augalai tręšiami natūraliomis, pačiame ūkyje pagamintomis trąšomis. Laukai apsėjami atsižvelgiant į sėjomainos reikalavimus, kurie leidžia žemei pailsėti. Ūkininkaujant reikia specifinių žinių bei patiems sukaupti patirties.
Dėl savo turtingos istorijos, specifinės veiklos ir vietovės ūkis yra patrauklus ir sveikų maisto produktų pirkėjams, ir poilsiautojams, ir net darbo ieškantiems žmonėms.
Dvaras itin patrauklus ir menininkams. Pavyzdžiui, šiuo metu dvaro savininkas yra paskelbęs skulptūrų parko konkursą, kuris įsikurs 15-kos hektarų Ilzenbergo dvaro parke.
