Jei įstatymo pataisoms pritars ir Seimas, žemės ūkio paskirties žemę galės pirkti ir asmenys be žemės ūkio pakraipos išsimokslinimo, taip pat tie, kurie iki pirkimo nesivertė ūkine veikla.
Žemės ūkio ministro Broniaus Markausko teigimu, kai kurie saugikliai išliks - žemės naudotojai ir kaimyninių sklypų savininkai turės pirmenybę perkant sklypus, jiems taip pat bus sumažinti reikalavimai dėl naudojimosi šia teise.
„Aišku, dabar šitas mūsų projektas persikels į Seimą ir diskusijos truks ilgai (...), bet Vyriausybės pozicija tokia turėtų būti, nes Lietuvai gresia sankcijos", - Vyriausybės posėdyje kalbėjo B. Markauskas.
Pasak ministro, nepanaikinus Europos Sąjungos (ES) teisei prieštaraujančių saugiklių, Lietuvai grėstų 677 tūkst. eurų vienkartinė bauda ir periodinės piniginės sankcijos.
Žemės pardavimo sąlygos buvo sugriežtintos 2014 m., po to kai baigėsi laikinai galiojęs draudimas žemę Lietuvoje laisvai parduoti užsieniečiams.
Dėl griežtų nuostatų Europos Komisija 2015 m. prieš Lietuvą pradėjo pažeidimo procedūrą ir nurodė ištaisyti ES teisei prieštaraujančias nuostatas. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius posėdyje pažymėjo, kad šių saugiklių atsisakymas būtų pagrindas Europos Komisijai nesikreipti į teismą.
„Tai, ką dabar darome, užkirstų kelią Komisijai kreiptis į teismą, kurį, tikėtina, pralaimėtume", - teigė L. Linkevičius.
Žemės ūkio ministerija pažymi, kad 2014-2016 metais žemės ūkio paskirties žemės Lietuvoje norėjo įsigyti 2 užsienio šalių piliečiai.
