Pienininkų asociacijos „Pieno centras" kreipimesi į Konkurencijos tarybą nurodoma, kad Žemės ūkio ministerija šią informaciją paskelbė "savavališkai ir prieštaraujant Pieno tarybos sprendimams”.
Žemės ūkio ministerija yra viešai paskelbusi vidutines faktines kainas, kurias 2016 m. spalį ir lapkritį už žalią pieną mokėjo kiekvienas iš sąraše nurodytų pieno supirkėjų. Pieno supirkimo kainos detalizuotos kiekvienoje iš 10 pieno tiekėjų kategorijų.
Pasak „Pieno centro" direktoriaus Egidijaus Simonio, priešingai nei teigiama, tokios konfidencialios informacijos pateikimas ne skaidrina, o priešingai - komplikuoja pieno gamintojų ir perdirbėjų santykius, iškraipo laisvos rinkos principus, sudaro prielaidas nesąžiningai konkurencijai ir karteliniams susitarimams.
„Pieno centro" vadovas pabrėžia, kad perdirbėjai išsamią informaciją apie pieno supirkimo kainas pateikia Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrui - siekiant nustatyti galimai nesąžiningus supirkėjus.
Tačiau kontrolės institucijos privalo užtikrinti šios informacijos konfidencialumą.
„Skelbiant tokią informaciją, išduodamos ūkio subjektų komercinės paslaptys ir visi rinkos dalyviai gali tiksliai žinoti kas kam kiek moka", - teigia E. Simonis.
Žemės ūkio ministro Broniaus Markausko patarėjas visuomenės informavimo klausimais Remigijus Bielinskas teigė, kad perdirbėjai kreipimusi į Konkurencijos tarybą siekia sustiprinti savo derybines pozicijas.
„Žemės ūkio ministro manymu, toks (pieno) perdirbėjų kreipimasis į Konkurencijos tarybą yra tiesiog bandymas gudrauti, riboti informaciją ir turėti didesnių svertų derybose su gamintojais dėl pieno supirkimo kainų. Žemės ūkio ministerijos skelbiama informacija apie žaliavinio pieno supirkimo kainas yra apibendrinta, nuasmeninta ir postfaktinė, t. y. ši informacija yra apie praėjusio laikotarpio pieno kainas, todėl neturi tiesioginės įtakos supirkimo kainoms ir tiesiog parodo realią situaciją pieno rinkose“, – sakė R. Bielinskas. Jis pridūrė, kad vis dėlto ministerija atsižvelgs į Konkurencijos tarybos sprendimą.
„Jeigu Konkurencijos taryba įžvelgs pažeidimų, Žemės ūkio ministerija pasirengusi atsižvelgti į rekomendacijas“, – kalbėjo žemės ūkio ministro patarėjas Remigijus Bielinskas.
„Pieno centro“ vadovas E. Simonis įsitikinęs, kad siekiant užtikrinti pieno rinkos skaidrumą, būtina užtikrinti realią konkurenciją tarp žalio pieno supirkėjų ir sąžiningus, laisvos rinkos principais paremtus jų santykius su pieno gamintojais. Todėl galėtų būti skelbiama vidutinė visų įmonių pieno supirkimo kaina kiekvienoje iš pieno tiekėjų kategorijų, neatskleidžiant konfidencialios konkrečių įmonių informacijos.
Pasak E. Simonio, sumanymas viešai skelbti komercinę paslaptį sudarančią konfidencialią informaciją buvo atmestas pastaruosiuose dviejuose Pieno tarybos posėdžiuose. Prieš buvo ne tik visos didžiausios šalies pieno perdirbimo įmonės, bet ir valstybės atstovai taryboje.
Prie Žemės ūkio ministerijos sukurta Pieno taryba rengia ir teikia siūlymus valdžios institucijoms dėl sprendimų, susijusių su pieno ūkio veikla, reformomis, konkurencingumo didinimu. Trišalę Tarybą sudaro 15 narių - po penkis pieno gamintojų, perdirbėjų ir valstybės atstovus.
Lietuvoje pernai pasiekusios dugną pieno supirkimo kainos per paskutinį metų ketvirtį drastiškai kilo iki 29 euro centų už natūralaus pieno kilogramą. Kita vertus, gruodį kainos augimas pastebimai sulėtėjo. Ekspertų teigimu, tai liudija, kad pieno supirkimo kainos Lietuvoje pasiekė maksimumą arba yra arti jo.
