Ją atranda vis daugiau ūkininkų, savo laukuose galinčių naudoti tokią trąšą.

Europos Sąjungos nuotekų dumblo direktyva skatina nuotekų dumblo naudojimą žemės ūkyje. Lietuvoje nustatytos konkrečios dumblo įterpimo laukuose normos, tręšimo periodiškumas, didžiausi sunkiųjų metalų kiekiai, kurie gali patekti į dirvožemį.

Šalyje atliktas ne vienas tyrimas, pagrindžiantis, kad dumblas yra gera trąša. Alytuje vyrauja ant­ros ka­te­go­ri­jos nuo­te­kų dumb­las.

Jį ga­li­ma pa­nau­do­ti žemės ūkyje dir­vo­že­miui tręš­ti au­gi­nant tech­ni­nes kul­tū­ras, ener­gi­niam kurui naudojamam miš­kui au­gin­ti, ap­leis­toms že­mėms at­kur­ti, iš­eks­p­lo­a­tuo­tų žvyro, smė­lio, molio ka­rje­rų ir dur­py­nų re­kul­ti­va­ci­jai, tar­pi­niams eks­p­lo­a­tuo­ja­mų są­var­ty­nų sluoks­niams for­muo­ti ir už­da­ry­tiems są­var­ty­nams re­kul­ti­vuo­ti, mies­to žel­di­niams tręš­ti, pa­ke­lėms su­tvir­tin­ti ir ap­žel­din­ti.

Tiesa, prieš tręšiant, turi būti parengti ir su aplinkosaugininkais suderinti tręšimo planai.

„Juos parengiame ir suderiname mes. Nuo dokumentų pateikimo (žemės nuosavybės ar jos nuomos sutarties) tai užtrunka maždaug mėnesį“, - sakė bendrovės „Dzūkijos vandenys“ ekonomikos ir pardavimų departamento direktorius Tomas Valatka.

Šiuo metu bendrovė turi parengusi 15 tręšimo planų dešimčiai ūkininkų ir vienai žemės ūkio bendrovei. Nuotekų valymo įrenginiuose yra sukaupta apie 1900 tonų išdžiovinto dumblo.

„Per metus susikaupia apie 750 tonų. Nuo metų pradžios jau išvežta beveik 360 tonų. Iš jų 165 tonas ūkininkai išsivežė per rugpjūčio mėnesį“, - sakė pašnekovas.

T. Valatkos teigimu, ūkininkai palengva atranda sausą dumblą kaip trąšą, kuri iš esmės beveik nieko ir nekainuoja. Jeigu už toną trąšų reikia mokėti kelis šimtus eurų, tai šiuo atveju sąnaudas sudaro tik transportavimo kaštai.

Daugiau informacijos apie galimybes tręšti laukus išdžiovintu dumblu, tręšimo planų rengimą, dumblo transportavimą visuomet galima gauti darbo dienomis nuo 8 iki 16 val. paskambinus telefonu: +370 315 77528.