Šį kartą kalbinome Kauno rajone bitininkaujantį Aleksandro Stulginskio universiteto docentą Algirdą Amšiejų.
Bitės – plėviasparnių būrio vabzdžiai, giminiški vapsvoms ir skruzdėlėms. Daugelis bičių rūšių yra pavieniai gyvūnai, lizdus kuriantys urveliuose žemėje, medžiuose ir pan. Tokios bitės nesiskirsto į kastas.
Daugelis pavieniui gyvenančių bičių rūšių neturi geluonies, o turinčios geluonį puola retai. Tik mednešių bičių (Apis) genčiai priklausančios bitės gyvena bendruomenėmis ir gamina medų.
Žymiausia šios genties rūšis yra naminė bitė (Apis mellifera) – pagrindinė pasaulyje auginama bičių rūšis.
Stambiausios iš visų bičių – kamanės. Dėl savo ypatingo prisitaikymo prie šiaurinio klimato kartais jos vaidina didesnį vaidmenį nei bitės. Keičiantis kraštovaizdžiui, mažėjant žydinčių augalų, bitės vis sunkiau randa joms tinkamo maisto – žiedadulkių.
Kiekvienas pravartu pagalvoti, ar jo pasodintus augalus galės lankyti bitės ir kiti vabzdžiai.
– Pasaulyje daugėja informacijos apie sparčiai nykstančias bičių šeimas, todėl atsisakoma pesticidų ir kitų cheminių medžiagų, naudojamų žemės ūkyje. Ar bitės nyksta ir Lietuvoje?
– Jūs užduodate klausimus, kurie turi būti adresuojami ne man, paprastam bitininkui, o valstybės ministrams.
Jie baigia viską sunaikinti. Visgi, Lietuvos bitininkai turi gerų žinių, nes Lietuvoje bitės ne nyksta – jų po truputį daugėja.
– Ar daug bitininkų yra Lietuvoje?
– Lietuvoje bitininkų tikrai daug, maždaug 12 tūkst. Galiu pasidžiaugti, kad mūsų bitininkai ypač kvalifikuoti. Jie į bitę žiūri kaip į Dievo kūrinį, o ne kaip į verslo priemonę. Rugpjūčio pradžioje kasmet vyksta Lietuvos bitininkų šventė.
Šiemet tarptautinis renginys vyko rugpjūčio 6−7 d. Šilalės rajone. Buvo skaitomos paskaitos, organizuoti konkursai, bitininkų pasirodymai, susitikimai su užsienio bitininkais ir įvairios linksmybės.
– Teko girdėti, kad lietuviškas medus yra eksportuojamas. Ar mūsų bičių medų ragauja Europa ir kitos užsienio šalys?
– Ragauja ir labai noriai. Lietuvoje išsukamas labai geras medus – švarus, niekuo neužterštas. Lietuvos žemė, ko gero, yra viena ekologiškiausių Europos Sąjungoje.
Deja, sparčiai vyksta globalizmas, veikiantis Lietuvos ūkininkus: jie nebemoka užauginti produkcijos be chemijos, pila 250 kg azoto į hektarą derliui pagerinti. Kas nutiks upeliams, vandeniui? Niekas nekalba šia tema.
Kai kurie ūkininkai netaiko sėjomainos, todėl pila 10 kartų daugiau chemijos, nei reikia iš tikrųjų. Dažnai naudoja chemikalus, kurie neirsta, žemėje lieka net 3 metus. Baisiausi iš jų – neonikotinoidai. Tai – didžiausias priešas visai gyvūnijai, ne tik bitėms.
– Populiarėja laisvalaikio praleidimo forma – stebėti bites. Bitėms prižiūrėti yra samdomi profesionalūs bitininkai, už atitinkamą atlygį prižiūrintys bičių šeimas ir kopinėjantys medų. Ar teko girdėti apie tai?
– Lietuvoje yra nedaug žmonių, taip leidžiančių laisvalaikį. Labai įdomus dalykas: kai stebi pirmą bičių šeimą, prisimeni tai, kas buvo bloga prieš valandą; jei stebi 2 šeimas, blogus dalykus kartais atsimeni, kartais pamiršti; kai stebi 3 ir daugiau – pamiršti viską.
– Teko girdėti, kad šiemet bitės neneša medaus. Kodėl?
– Bitės neneša medaus ten, kur yra mažai žiedų. Šiemet man taip pat bitės nenešė medaus, todėl teko vežti jas į Varėnos rajone esančius grikių laukus. Mano aviliai stovi nuo Žemaitijos Telšių iki Varėnos, laikau apie 200 bičių šeimų. Šiemet planuoju gauti 50 l medaus iš avilio.
– Sodininkai vis dažniau konsultuojami, kaip padidinti bičių skaičių privačiuose soduose. Kokia bičių nauda sode ar darže?
Grikių lauke, kur stovi bičių aviliai, derlius išauga 6 kartus: grikių be bičių derlius yra apie 200 kg iš hektaro, su bitėmis – 1 t 200 kg iš hektaro.
Geri ūkininkai būtinai pasodina keletą medingų augalų, kad bitės neužmirštų atskristi, pavyzdžiui, raudonėlį, melisą ar katžolę.
Pažiūrėkite į ežiuolę – ant jos žiedo tupi 6 bitės. Jei yra medingų augalų, bitės neužmiršta tos vietos, aplanko ir kitus sode pasodintus augalus: agurkus, moliūgus, pomidorus ir t. t.
– Užsienyje plinta nauja mada: nebešienauti vejos ir leisti žydėti joje įvairiems pievų augalams. Ar tai susiję su nauju požiūriu į bites ir kitus naudingus vabzdžius?
– Lietuvoje tikrai baisu: vejoje išaugo dobiliukų ir juos tuojau puola purkšti chemikalais. Lietuvoje vis dar populiaru trumpai nupjautos vejos. Daugelis teisinasi, kad jiems negražu, jei nepjauta veja, todėl skuta žolę 2 kartus per savaitę. Vaikus saugo nuo bičių, bet nesaugo nuo chemijos, pilamos ant vejos, kad neaugtų piktžolės.
Yra posakis: anksčiau žmonės buvo daržų vergai, dabar – vejų vergai.
Kaip atsiranda medus?
Bitės darbininkės praryja gėlių (ar kitų žiedinių augalų) nektarą ir specialiuose maišeliuose stemplėje („medaus skrandžiuose“) perdirba jį į medų. Nektarą neša ir medų gamina skirtingos bitės, t. y. vienos atneša nektarą į avilį, o „namų“ bitės jį perima ir gamina medų.
Gamindamos medų bitės nektaro masę daug kartų atryja ir vėl praryja, pridėdamos fermento invertazės. Pirmiausia nektaras dehidruojamas, t. y. iš jo išgarinama drėgmė. Tai pasiekiama daug kartų atryjant ir kramtant masę, ciklas trunka apie 20 sek., vienas nektaro lašelis taip džiovinamas vidutiniškai 15−20 min. Paskui apvirškintas nektaras dedamas į korio akutę, kur per keletą savaičių susiformuoja medus. Kad pagamintų kilogramą medaus, bitės turi aplankyti maždaug 4 mln. žiedų.
Truputis laukinio sodo
Daugelio sodas ar daržas išpuoselėtas taip, lyg tai būtų dar vienas svečių kambarys: trumpai nupjauta veja, keletas tvarkingai apkarpytų spygliuočių. Tokiame želdyne niekada neapsilankys bitės, labai reikalingos lysvėje augančioms daržovėms ar kitiems augalams.
Kad įpratintumėte bites ir kamanes lankytis sode ir darže, turite palikti nors mažą plotelį nešienautos pievos, kur žydi dobiliukai, saulutės ar kiti augalai. Tarp jų pasodinkite medingų augalų: medetkų, raudonėlių, kraujažolių, čiobrelių, ežiuolių ir kt. Bitės pirmiausia aplankys šiuos augalus, vėliau apdulkins jūsų sode žydinčius kultūrinius augalus. Tai labai padidins derlių.
Nesvarbu, kur jūsų sodas, nesistenkite jo pernelyg sukultūrinti. Akmenų, šakų krūvos, nešienaujamos kupstuotos žolės, tankių krūmų ploteliai – mėgstamos vabzdžių buveinės.
Daugiau gėlių ir žydinčių krūmų
Sode ar sodyboje stenkitės pasodinti augalų, kurie žydi visą vasarą skirtingu metu. Tai gali būti pievose žydintys augalai, nereiklūs dirvai ir laistymui. Aguonos, rugiagėlės, ramunėlės – tik keletas augalų, viliojančių vabzdžius. Jei turite nedaug vietos, levandą, rozmariną ar čiobrelius auginkite vazone.
Rečiau pjaukite veją
„Žalias asfaltas“ arba trumpai pjaunama veja nebėra gražu. Dabar vis labiau vertinama veja, kurioje žydi įvairios žolės: dobiliukai, saulutės, pienės, migliniai augalai. Jei ilgesnį laiką nepjausite vejos, pamatysite, kiek daug įvairių augalų ima vešėti ir žydėti. Juos įpranta lankyti bitės ir kiti vabzdžiai.
Neardykite vabzdžių lizdų
Graužikų ir kamanių draugystė
Pelės ir visi smulkūs graužikai labai glaudžiai susiję su kamanėmis. Kamanės pavasarį dažniausiai ieško senų graužikų lizdų ir juose įsikuria. Ši draugystė tęsiasi jau daug metų: kamanės apdulkina augalus, kad graužikams būtų daugiau sėklų, o graužikai joms užleidžia savo būstus. Taigi, kuo daugiau pelių ir pelėnų – tuo daugiau kamanių.
