Pavasarį laukę lietaus, dabar ūkininkai su viltimi žvelgia į dangų ir meldžia bent kelių saulėtų dienų, kad pradžiūtų dirvos, javai ir bent dalį derliaus dar būtų galima išgelbėti. Kitu atveju teks skaičiuoti dar didesnius nuostolius.
Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė teigia, kad daržovėms pavasarį pakenkė sausra – gerai nesudygo. Dabar gi problemų kelia gausūs krituliai. Ne vienas regionas skundžiasi. Dejuoja daugiau nei Suvalkija gavę kritulių šiauliškiai. Nėra gerai ir aplink Kėdainių bei kituose rajonuose.
„Šiemet labiau nuskriausta Šiaurės Lietuva negu suvalkiečiai. Tie įkyrūs lietūs neduoda nuimti derliaus, trukdo darbams“, – sako ji.
Tiesa, situacija konkrečiose vietose skirtinga. Viskas priklauso ne vien nuo lietaus kiekio, bet ir nuo to, kur yra laukai, kaip jie numelioruoti, kokios auginimo technologijos naudojamos.
Direktorės teigimu, Lietuvoje didelė problema ir tai, kad daugelyje vietų sena melioracija, sistemos sugriuvusios. Juk daržininkystės sektoriui labai svarbu ne tik laistymo sistemos, bet ir kad daržovės neužmirktų laukuose.
Tokiose dirvose pradeda pūti bulvės, negerai ir svogūnams, kitoms daržovėms. Pasak Z. Cironkienės, nors kopūstai paprastai sodinami sunkesnėse dirvose, bet, jeigu jiems per šlapia, šaknys uždusinamos ir prasideda puviniai.
Ji nesiima prognozuoti, kas galėtų būti ateityje. Tuo labiau kad šiemet pasodinti didesni daržovių plotai, tad, palyginti su pernai, nemanoma, kad derlius bus mažesnis. Direktorė priminė, kad ir nuėmus derlių atsipalaiduoti negalima. Jei iki pat derliaus nuėmimo pabaigos bus taip šlapia, pavyzdžiui, bulvės gali blogiau laikytis per žiemą.
„Ūkininkai derlių gal ir nusiims, bet ar daržovės sulauks pavasario, čia jau kitas klausimas. Šituos dalykus per anksti dar vertinti“, – kalbėjo Z. Cironkienė.
Sunku įvažiuoti
Augalininkystės ir daržininkystės ūkį turintis Saulius Račkauskas mano, kad reikia kantrybės – ateis laikas ir nuims derlių. Koks jis bus, jau kitas klausimas. Šiuo metu sunku ir su grūdinėmis kultūromis, ir su bulvėmis. Vėluojama nukulti javus, o ir bulves kasti sudėtinga.
„Terminai, aišku, vėluojantys, nes reikia ir dirvą ruošti naujiems pasėliams. Kažkiek atsilikome“, – sako ūkininkas.
Kasantiems bulves žmonėms taip pat sudėtingiau dirbti tokiomis sąlygomis. Šlapioje dirvoje buksuoja technika, prireikia daugiau degalų. Tad ir pats darbas nėra toks našus. Kai lyja, į laukus apskritai neįvažiuojama.
Pasak S. Račkausko, reikėjo prieš porą savaičių 200 tonų bulvių nuvežti į Latviją, bet nenuvežė, nes per šlapia, nepavyko įvažiuoti į laukus.
Agurkus lauke auginanti Salvina Kievinienė taip pat tvirtina, jog bėdos tiek su grūdinėmis kultūromis, tiek su agurkais.
„Man labai blogi metai. Tik tiek galiu pasakyti. Naktį 7 ar 8 laipsniai šilumos, šlapia, agurkai neauga, o kad ir auga, kainų nėra“, – ūkininkė svarsto, gal kitais metais reikėtų atsisakyti agurkų auginimo.
Dėl šlapių ir gana vėsių orų prarandama nemažai agurkų derliaus. Kai šaltos naktys, jų nuskinama gerokai mažiau.
„Skindavome kas antrą dieną, dabar savaitę neskinta. Agurkai, galima sakyti, kaip ir neperauga. Prarandama labai daug derliaus“, – konstatuoja S. Kievinienė.
Su šiltnamiuose auginamais pomidorais tiek rūpesčių nėra – yra ir gražesnių, ir prastesnių. Tiesa, dėl lietingų orų padidėjo įvairių ligų, puvinių tikimybė.
Nepamena tokių metų
Ekologinį ūkį turinti Bronislava Šerelienė nerimauja, kad laukuose dar yra likę įvairių kultūrų – ir rugių, ir kviečių, avižų ir žirnių mišinio.
„Vienur dar labai šlapia, įvažiuoti negalima, o kitur, kadangi neturime džiovyklos, laukiame Dievulio pagalbos“, – ūkininkė tikisi, kad visgi apstos lyti.
Jos teigimu, bent porą dienų nelytų, būtų galima kulti ir džiovinti supylus priekabose. Deja, bent pas juos dar nebuvo dienų be lietaus.
Daržoves šiemet augina tik savo poreikiams. O su bulvėmis pasisekė – pagal sėjomainą pasodino ten, kur vanduo dirvoje nesilaiko, neapsemia. Mat ūkininkės laukuose yra ir tokių vietų, kur ir ant kalno laikosi vanduo.
„Kad ir suplūkta lietaus žemė, bet, manau, su bulvėmis bėdos nebus, neturėtų dar pūti“, – tikisi B. Šerelienė.
Tiesa, šiemet bulves gerokai apgraužė kolorado vabalai. Kadangi ūkis ekologinis, cheminėmis medžiagomis nepurškiama. Bulvės purškiamos biokaliu, mikroelementais, kurių kvapo vabalai nemėgsta. Tam reikia, kad kurį laiką nelytų, o šiemet ištaikyti tokį laiką buvo sudėtinga.
Į septintą dešimtį įkopusi ūkininkė sako nepamenanti tokių metų.
Nors šalyje javapjūtė praktiškai įpusėjo, tačiau kai kuriuose regionuose nukulta tik 10–20 procentų, o laukuose likusių javų kokybė sparčiai prastėja.
„Buvo tikrai šlapių metų, bet kad nebūtų nors poros sausų dienų, nepamenu“, – tvirtina moteris.
Ūkininkas Gintautas Dominas įsitikinęs, kad, palyginti su ankstesniais metais, tai vieni prasčiausių metų pagal oro sąlygas. Šiuo metu ūkyje nukulta du trečdaliai grūdų.
„Pagal daugiamečius terminus gal ir neatsiliekame, bet reikia turėti omenyje, kad pavasarį buvo sausra ir javai subrendo maždaug 10–14 dienų anksčiau“, – sako jis.
Jau dabar galima kalbėti ir apie nuostolius. Subrendę, ilgai nenukulti javai sukrenta, gula ant žemės ir kombainai jų nebepaima. Ūkininkas skaičiuoja, kad tokių javų, kuriuos buvo galima paimti laiku nukūlus, bus apie 10–15 procentų.
„Kombainai į laukus įvažiuoja, bet ne toks javas, kad kombainas galėtų kulti“, – apgailestauja G. Dominas.
Gana nemažos išlaidos ir grūdams džiovinti.
„Kai pavasarį reikėjo lietaus, jo nebuvo ir derlius nukentėjo. Kai nebereikia lietaus, lyja ir vėl atitinkamai nukenčia“, – sako jis.
G. Dominas įsitikinęs, kad vasara nepalanki, ne žemdirbiška. Jis nusiteikęs filosofiškai: gyvenime, ypač žemdirbių, niekada nebūna viskas idealu.
„Jei viskas būtų idealu, gal ir neįdomu būtų“, – juokauja vyras.
Didelį daržovių ūkį turintis ūkininkas sako, kad kol kas su daržovėmis viskas gerai. Dabar metas, kai bulvės sparčiai auga. Lietaus nemažai, bet sunkumų dėl jo nekyla – laukai tvarkingi, drenažas veikia.
„Dabar tik reikia tikėtis, kad nustos lietūs ir nesutrukdys nuimti daržovių“, – sako jis.
Ūkyje jau kurį laiką kasamos ankstyvosios bulvės. Tiesa, lietus kiek trukdo šiems darbams, tačiau didelių problemų nesukelia, užsakymai vykdomi.
Prastėja kokybė
Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas teigia, kad šalyje javapjūtė sunki. Skaičiuojama, kad javapjūtė beveik įpusėjo, bet yra tokių regionų, kur dar toli iki pusės – nukulta tik 10–20 procentų javų. Pasak jo, skirtinguose rajonuose situacija labai skirtinga. Panevėžį jis priskiria labiau prie Šiaurės Lietuvos, kur situacija sudėtingesnė.
„Situacija labai sudėtinga ir labai laukiame orų pagerėjimo, kurį šį savaitgalį prognozuoja mūsų sinoptikai“, – „Sekundei“ sakė A. Macijauskas.
Dėl lietaus ne tik stoja javapjūtė, bet ir nukenčia grūdų kokybė. Prausiami lietaus prinokę grūdai praranda maistines savybes.
„Po paskutinių lietingų dienų daugelis ūkininkų net nesitiki, kad atsinaujinus javapjūtei tie grūdai vis dar bus maistiniai. Greičiausiai jie bus pašariniai“, – pirmininkas pažymi, kad ir kaina bus atitinkamai mažesnė.
Išlaidas išaugino ir džiovinimas, nes šiemet praktiškai jokių kultūrų nepavyko nukulti sausų.
„Javapjūtė užtrukusi per ilgai ir grūdų kokybė atitinkamai prastesnė. Ir ne tik grūdų. Kiekiu derlius šiemet kur kas mažesnis nei pernai arba nei paskutinių penkerių metų vidurkis maždaug 15–20 procentų“, – tvirtina A. Macijauskas.
Didžiausią nerimą dabar kelia laukuose likę žieminiai kviečiai, kurių kokybė sparčiai prastėja. Dar liko vasarojus – vasariniai kviečiai, likę ir vasarinių miežių.
Kadangi nemaža dalis javų dar laukuose, greičiausiai vėluos ir sėja. Pasak A. Macijausko, žieminių rapsų ūkininkai greičiausiai nepasės tiek, kiek planavo. Dėl kviečių sėjos dar kol kas sunku prognozuoti – jei orai pasitaisytų, viskas gal būtų dar gerai.
Laukuose taip pat liko nemažai nenukultų žirnių. A. Macijauskas spėja, kad jie taip greičiausiai ir liks.
„Jeigu nepavyko nuimti iki Žolinės, tai dabar jau bus sudėtinga arba visai nepavyks nuimti“, – mano jis.
Situacija nedžiugina ir aplinkinėse rinkose. Kiek žinoma, prastas derlius Prancūzijoje – nedidelis ir prastos kokybės. Vokietijoje derlius neblogas, tačiau dalyje šalies situacija panaši kaip ir Prancūzijoje. Latvijoje, Lenkijoje padėtis panaši kaip Lietuvoje.
