„Roges ruošk vasarą, o ratus – žiemą, taip ir šioje situacijoje toks ketinimas dėl III afrikinio kiaulių maro (AKM) zonos reglamento švelninimo yra pavėluotas. Tokių žingsnių reikėjo imtis ramesniu laiku, o ne tada, kai prasidėjo protrūkiai. Juk buvo aišku, kad AKM suaktyvės vasarą“, – agroverslo naujienų portalui „Agroeta“ teigė A. Baravykas.
Kiaulių augintojai mano, kad siaučiant AKM bandyti įtikinti kitas valstybes švelninti prevencinius reglamentus nerealu, tik užtruks daug laiko. Vietoj to siūloma griežčiau kontroliuoti mažuosius ūkius.
„AKM protrūkių regionuose reikia reikalauti išskersti visas kiaules ūkiuose, jei aptinkama saugos pažeidimų. Žmonėms, gyvenantiems netoli protrūkių vietų, būtina patarti paskersti savo gyvulius, kol juos dar galima vartoti“, – mano A.Baravykas.
Kaip jau skelbta, Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija ketina parengti bendrą nuomonę ir kreiptis į Europos Komisiją, prašydamos sušvelninti III AKM zonos reglamento taikymą.
„Bendra pozicija tokia, kad, jeigu nesikartoja židiniai arba jeigu imamės priemonių tam, kad apie kompleksus nebūtų smulkių ūkių, tai stambiesiems ūkiams būtų nuimta ta trečia zona per 40 dienų, nelaukiant metų“, – sakė žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.
Į griežčiausiai reglamentuojamą trečią zoną patenka rajonai, kuriuose AKM nustatyti laukinėje gamtoje ir namų ūkiuose. Iš tokios zonos draudžiama išvežti ir įvežti mėsą bei gyvas kiaules.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, maro užkrato šiemet buvo rasta daugiau nei 140 šernų gaišenose, nustatyti 86 ligos židiniai, 5 iš jų ūkiuose, o pirmą kartą virusas buvo aptiktas ir Biržų rajono savivaldybės teritorijoje.
Kiaulių maro problemai nemažėjant, liepos pradžioje medžiotojai buvo įpareigoti užkrėstose teritorijose kartą per savaitę vykdyti apžiūras aplink ūkius, kuriuose laikoma per 100 kiaulių.
Kiaulių maru serga tik šernai ir laukinės bei naminės kiaulės, žmonėms liga nepavojinga, tačiau valgant užkrėstą mėsą maro užkratas gali būti pernešamas už ligos židinio ribų.
