2003 m. Stojimo sutartyje naujoms valstybėms narėms suteiktas pereinamasis laikotarpis, per kurį jos turėjo nacionalines žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo taisykles suderinti su ES teise.

2014 m. pasibaigus minėtam laikotarpiui, Bulgarija, Vengrija, Latvija, Lietuva ir Slovakija priėmė naujus įstatymus, kuriais reguliuojamas žemės ūkio paskirties žemės įsigijimas.

Komisijos nuomone, kai kuriomis naujųjų nacionalinių taisyklių nuostatomis ribojamas laisvas kapitalo judėjimas ir įsisteigimo laisvė.

Tai gali atgrasyti tarpvalstybines investicijas. Kai kuriais apribojimais gali būti siekiama pagrįstų tikslų, nes jais kovojama su pirkimu spekuliacijos tikslais arba atsižvelgiama į planavimo ir kaimo politikos tikslus, bet tam, kad tie apribojimai būtų teisėti, jie privalo būti proporcingi ir jais negali būti diskriminuojami kiti ES piliečiai.

„EK tik patvirtina, kad Lietuvos politikų priimtas populistinis įstatymas kertasi su europietiškomis vertybėmis. Bet didžiausią žalą dėl šio įstatymo patiria būtent Lietuvos piliečiai: žemės savininkai ir ūkininkai. Draudimais dirbtinai sumažinama jų žemės kaina, sėkmingi ūkininkai negali plėstis, sudaromos kliūtys pradėti ūkininkauti naujiems. Raginame Lietuvos valdžią skubos tvarka naikinti, keisti šį įstatymą," – išplatintame pranešime spaudai teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.

Pasak pranešimo, Komisija neprieštarauja, kad nacionalinėms valdžios institucijoms būtų suteikta galimybė tinkamai reguliuoti žemės ūkio paskirties žemės rinką, kad tokia žemė ir toliau būtų naudojama žemės ūkio reikmėms ir būtų skatinama vietos plėtra, tačiau ji nustatė, kad kai kurios priemonės, tokios kaip reikalavimas, kad žemės pirkėjas turi būti ūkininkas, yra per griežtos ir diskriminacinės – jomis varžomos investicijos į kaimo plėtrą.

Europos Komisija pažeidimo dėl apribojimų, taikomų investuotojams į žemės ūkio paskirties žemę, nagrinėjimo procedūrą prieš Lietuvą pradėjo 2015 m. kovo mėnesį, pateikusi oficialų pranešimą Komisija gavo Lietuvos atsakymą, tačiau tebėra susirūpinusi, kad galiojantis teisinis reglamentavimas pažeidžia ES teisę.

Jei Lietuva, Bulgarija, Vengrija, Latvija, ir Slovakija per du mėnesius nesuderins nacionalinių teisės aktų su ES teise, Komisija gali nuspręsti perduoti šių valstybių narių bylas ES Teisingumo Teismui.

V. Baltraitienė siūlo įstatymą keisti minimaliai

Šalies žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė teigia, kad dabartinę tvarką bus siūloma keisti minimaliai. Pasak ministrės, ūkininkų nuomone, dabartinio įstatymo keisti nereikėtų, todėl bus siūloma keisti tik kai kurias su administracine našta ir biurokratija susijusias jo nuostatas.

„Mūsų, žemdirbių, socialinių partnerių nuomonė nepasikeitė - žemė turi būti naudojama žemės ūkio produkcijai gaminti. (...) Tai bus tik biurokratiniai palengvinimai, kad mažiau reikėtų šeimos nariams pažymų. Čia tai, ką mes siūlysime, - ką siūlys Vyriausybė ir koks projektas išeis iš Vyriausybės, sunku pasakyti“, - BNS sakė V.Baltraitienė.

EK nurodė, kad dabar yra per griežtas reikalavimas žemės pirkėjui būti ūkininku.

Pasak ministrės, siūloma nekeisti apribojimo, kai daugiau nei 10 hektarų žemės ūkio paskirties žemės norinti pirkti bendrovė privalo gauti daugiau nei 50 proc. pajamų iš žemės ūkio veiklos.

„Mes vis tik siūlysime šitą palikti. Mes buvome su ūkininkais susirinkę, jų nuomone, tai iš viso nereikėtų įstatymo keisti ir judinti“, - tikino ministrė.

Virginija Baltraitienė

Anot jos, įstatymo pataisas ministerija Vyriausybei pateiks jau netrukus. Panašų siūlymą ministerija jau teikė Vyriausybei prieš metus, tačiau tuomet įstatymas nebuvo pakeistas.

EK ketvirtadienį Lietuvai pateikė pagrįstą nuomonę ir paprašė iš dalies pakeisti žemės įsigijimo teisės aktus, kuriais 2014 metų gegužę buvo sugriežtintas žemės pardavimas užsieniečiams. Lietuva per du mėnesius turi suderinti savo teisės aktus su EK teise, kitu atveju pastaroji gali kreiptis į ES Teisingumo Teismą.

„Komisijos nuomone, kai kuriomis naujųjų nacionalinių taisyklių nuostatomis ribojamas laisvas kapitalo judėjimas ir įsisteigimo laisvė. Tai gali atgrasyti tarpvalstybines investicijas. Kai kuriais apribojimais gali būti siekiama pagrįstų tikslų, nes jais kovojama su pirkimu spekuliacijos tikslais arba atsižvelgiama į planavimo ir kaimo politikos tikslus, bet tam, kad tie apribojimai būtų teisėti, jie privalo būti proporcingi ir jais negali būti diskriminuojami kiti ES piliečiai“, - teigiama pranešime.

EK pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą pradėjo 2015 metų kovo mėnesį, pateikusi oficialų pranešimą. Gavusi Lietuvos atsakymą, EK tebėra susirūpinusi, kad teisinis reglamentavimas pažeidžia ES teisę.