Panevėžio rajono ekologinio ūkio savininkė Bronislava Šerelienė sako, kad aplink juos smėlynai, tad situacija prasta. Ūkininkė pasakoja, kad bulves kasė karštas, tad neaišku, kaip jos laikysis žiemą. Apie morkas ji teigė bijanti net pagalvoti. Tų, kurios sudygusios tankiau, galbūt bus, o retesnės baigia nudžiūti. Burokėliai labai gražiai užaugę, tačiau jų rauti dar ne laikas.
Šeima, be bulvių, 16 arų augina įvairių daržovių. Bulvės užima daugiau nei hektarą. Pasak B. Šerelienės, tai nėra labai daug, tačiau vagos 250 metrų ilgio, tad neprilaistysi. Be to, šulinyje vandens nėra daug, o kūdra išdžiūvo.
Ūkininkės teigimu, ūkis ekologinis, tad labai brangus ravėjimas. Orų negalima numatyti, tad nuo pusės hektaro daržovių laukai sumažinti iki 16 arų.
„Bijome plėstis dėl neprognozuojamos gamtos“, – paaiškina B. Šerelienė.
Jos manymu, ši vasara daržininkams nepalanki. Iš pradžių buvo sausa ir šalta, todėl niekas neaugo. Paskui lijo, bet lietus suplūkė žemę, vėliau viskas išdžiūvo.
Ūkininkas Paulius Čerkesas, auginantis salierus, morkas, porus, mano, kad jų, ypač morkų, bus šiek tiek mažiau. Palyginti su praėjusiais metais, derlius gali būti apie 20 procentų mažesnis.
„Labai sausa ir visur neprilaistysi. Tad nelaistomuose laukuose augančios daržovės labai menkos ir derliaus nuėmimas susivėlins. Be to, bus daugiau nekokybiškų morkų", - sakė jis.
Pasak ūkininko, kol kas kainos prekybos tinkluose yra tokios pat kaip anksčiau, gal tik morkos kiek brangesnės, o turguose daržovių kainos šiek tiek pakilo. Pasak P. Čerkeso, šie metai daržininkams nepalankūs. Iš pradžių buvo per šalta, atšilus viskas pasistiebė, tačiau dabar džiūva.
Lietuvos daržovių augintojų asociacijos valdybos pirmininkas Martynas Laukaitis sako tikslios visos šalies situacijos kol kas nežinantis. Šakių rajone ūkininkaujantis asociacijos atstovas tvirtina, kad šioje Suvalkijos dalyje situacija tragiška. Jo manymu, derlius gerokai sumažės. Be to, dar neaišku, kiek tęsis sausra.
Pasak valdybos pirmininko, blogai visoms daržovėms, nes laukuose labai sausa. Neabejojama, kad dėl mažesnio derliaus daržovių trūks. Taigi jos gali brangti.
Kiek sumažės derlius, M. Laukaičio teigimu, kol kas sunku pasakyti. Tai paaiškės po gero mėnesio. Jei nelis, kai kur derlius sumažės radikaliai. Jo manymu, lietus išgelbėtų šiek tiek derliaus.
Atokvėpio nežada
Didesnio atokvėpio ūkininkams kol kas nežadama. Panevėžio hidrometeorologijos stoties darbuotoja Loreta Adomavičiūtė sako, kad pirmąją rugpjūčio dekadą kritulių nebuvo, antrąją – vos 0,4 milimetro, o trečiąją – vėl nieko. Pagal daugiametę normą rugpjūčio mėnesį turėtų būti iškritę nors 44 mm kritulių. Šią savaitę prognozuojamas lietus. Ar Panevėžio kraštas jo sulauks, sunku pasakyti.
Lietus žadamas trečiadienio naktį, tačiau palis nedaug. Pasak L. Adomavičiūtės, tik dulkes nuplaus, šiek tiek atsigaus žmonės ir augalai, tačiau reikėtų ramaus lietaus visą naktį, kad sudrėktų žemę. Liūtis dabar nebūtų palanki, nes gali pridaryti daug nuostolių, o vanduo kažkur nubėgs ir naudos būtų mažai. Tiesa, rusų ir norvegų meteorologų tinklalapiai skelbia, kad lietaus nenumatoma iki pat rugpjūčio pabaigos.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos vakar dienos duomenimis, Panevėžio mieste ir dalyje rajono drėgmės sąlygos buvo vertinamos kaip nepakankamos, didelėje dalyje rajono – sausringa, kiek mažesnėje dalyje – sausa, o kai kuriuose rajono pakraščiuose – labai sausa.
Nuseko upės, išdžiūvo miškai
Nuseko ir šalies vandens telkiniai. Žiemą kritulių beveik nebuvo, tad upės nepasimaitino. Dabar taip pat sudėtinga situacija. Panevėžio hidrometeoroligijos stoties hidrologė Anelė Patejūnienė sako, kad bene blogiausia situacija šiuo metu Lėvenyje. Čia dar rugpjūčio 11-ąją pasiektas gamtosauginis vandens debitas.
Sanžilėje situacija dar nėra labai bloga, tačiau nedžiuginanti, o Panevėžyje iki gamtosauginio debito dar trūksta maždaug 100 litrų. Pasvalio rajone Yslykio upelis praktiškai išdžiūvęs – vietomis telkšo tik balos.
Nuo rugpjūčio 21 dienos draudžiama lankytis Panevėžio rajono miškuose. Čia vyrauja ketvirtos klasės gaisringumas, tačiau manoma, kad antroje savaitės pusėje gali būti pasiektas ir pats pavojingiausias – penktas – lygis.
Skelbiama, kad už draudimo nepaisymą ir lankymąsi miškuose gresia baudos iki 57 eurų, o sukėlus gaisrą tektų atlyginti ir gamtai padarytą žalą.
