Karštis sumažins derlių
Skirsnemunės seniūnijos (Jurbarko r.) ūkininkė Zinaida Dumčaitienė ūkininkauja kone sunkiausiomis sąlygomis – daugiau nei pusė jos pasėlių derlių brandina sunkiose, molingose dirvose, kur jau senokai žemėje atsivėrė net kelių centimetrų skersmens plyšiai. Dar blogesnė padėtis lengvose, smėlingose žemėse. Net ir po kelių karštų dienų, jei kritulių nebus, tokiose dirvose augančių javų padėtis gali grėsmingai pasikeisti.
Pasak ūkininkės, Rotulių apylinkėse nelijo visą birželį, todėl kviečiai ir rapsai jau pradėjo gelsti. „Tragedijos dar nėra, tačiau drėgmės neabejotinai trūksta. Molyje augančios pupos visai susitraukė, pradėjo nokti žieminiai rapsai, nors dar turėtų augti. Jei stos karščiai, kaip dabar pranašaujama, jų sėklytės bus mažos, todėl ir derlius bus mažesnis, nei prognozavo specialistai“, – spėja ūkininkė, su nerimu laukianti šio savaitgalio kaitros.
Z. Dumčaitienė džiaugiasi, kad spėjo pasėti anksti, kol dar netrūko drėgmės. Kaimynai, vasarinius javus sėję gegužės pabaigoje, derliaus gali ir visai nesulauk-
ti – vos išlindę vasariniai kviečiai pradėjo gelsti, juos nustelbė piktžolės.
„Pastebėjau, kad biržoje kainos kyla, matyt, kinta derliaus prognozės ֪tam kitų priežasčių, be sausros, Europoje nematau“, – sakė ūkininkė.
Labiausiai bijo liūčių
Ūkininkės Z. Dumčaitienės pasėlius prižiūrintis Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) Jurbarko rajono biuro agronomas Antanas Petraitis „ŪP“ užtikrino, kad yra ir blogesnių variantų. Šimkaičių seniūnijoje dygstančius vasarinius rapsus pavasarį suplakė liūtys, paskui stojo sausra, žemė pasidengė pluta, todėl augalai išdygo silpni, per sausrą neįsisavino trąšų, todėl rapsus iškart užpuolė žiedinukai.
Blogai ir tiems, kurie šiemet sėjo kukurūzus. Labiau nei sausra jiems pakenkė šalti orai – kukurūzai kai kur tepakilo vos iki 20 cm. Gamta tuštumos, pasak agronomo, nemėgsta, todėl skurstančius augalus praaugo piktžolės.
„Žinoma, kalta dėl to ir sausra. Visame Jurbarko r. sausa, nes lyja tik lokaliai, mažose teritorijose, ir tikrai po labai nedaug. Bet geriau negu nieko. Ūkininkai ir bendrovės kol kas nesiskundžia, baiminasi, kad nebūtų blogiau. Tikrai negerai atsitiktų, jei po pranešamų karščių prasidėtų liūtys – tada derliui iškiltų reali grėsmė“, – sakė agronomas.
Konsultantas pastebėjo, kad daugelyje Jurbarko r. vietų žieminiai rapsai jau keičia spalvą. „Kai jie jau noksta, sausra nepakenks. Blogiau, kad kviečiai pradės nokti neužauginę grūdo“, – nuogąstauja agronomas.
Pasiekė kritinę ribą
Nepalyginamai liūdnesnė padėtis gretimame Tauragės rajone. Agronomas Petras Kulikauskas sako, kad nuo gegužės Tauragėje lijo du pusdienius – ir tikrai ne tiek, kiek reikėtų. „Tik dulkes nuplovė, o žemė kaip buvo, taip ir liko suskeldėjusi – atrodo kaip po žemės drebėjimo. Vizualiai pasėliai lyg ir neblogi, kol neįbrendi ir nepradedi analizuoti. Nėra ko slėpti – derlius dėl sausros tikrai bus mažes-
nis“, – „ŪP“ teigė LŽŪKT Tauragės r. biuro konsultantas.
Praėjusią savaitę lankęsis Adakavo apylinkėse agronomas pastebėjo, kad vasariniuose miežiuose daug atmestų varpelių – dėl maisto medžiagų trūkumo juose nėra užmegztų grūdų. Trumpesnės užaugo varpos, juose bręstantys grūdai – smulkesni, nei galima buvo tikėtis.
„Mūsų duomenimis, Raseinių meteorologijos stotyje praėjusią savaitę buvo užfiksuota 12–13 proc. dirvožemio drėgmė. Dar šiek tiek sausros, ir augalai nustos vegetuoti – pradės vysti. Normaliai vegetacijai reikėtų bent 25 proc. dirvožemio drėgnumo. Labai padėtų lietus, kai kur dar pasisektų ištaisyti padėtį“, – mano agronomas.
Tačiau blogiausia, konsultanto P. Kulikausko įsitikinimu, dabar yra pieno ūkių savininkams. Nors pašarams ruošti oro sąlygos šiemet buvo puikios, žolė, ypač senesnėse ganyklose, užaugo retesnė ir ne tokia vešli, kaip ankstesniais metais. Ūkininkai skundžiasi, jog šiemet gali labai trūkti pašarų.
„Senesnės pievos jau visiškai išdžiūvo, kai kur gyvuliai jau pradėti šerti žiemai paruoštais pašarais. Dabar susidarė visiškai kritinė padėtis, nes dėl džiūstančios žolės pastebimai sumažės primilžiai. Nuostoliai iš visų pusių, to niekas nesitikėjo“, – „ŪP“ nusiminęs aiškino tauragiškių bėdas gerai žinantis agronomas.
