Nigerietis pirmąja pažintimi su žemės ūkiu laiko tą momentą, kai jo mama, pagal profesiją mokytoja, iš savo tėvų paveldėjo ūkį – kokoso palmių plantaciją. „Plantacija buvo saloje ir užėmė nemažą žemės plotą, tačiau ji buvo išnaudojama neefektyviai, todėl didelio pelno nenešė. Dabar, studijoms rinkdamas duomenis apie Lietuvos šeimos ūkius, negaliu atsistebėti, kad turint tiek mažai žemės lietuviai sugeba pagaminti tiek daug įvairios produkcijos ir ne tik išlaikyti savo šeimas, bet ir kurti nemažą pridėtinę vertę“, – angliškai apie savo pastebėjimus kalbėjo N. A. Issa.
Vaikinas netrumpą laiką gyveno Didžiojoje Britanijoje, vėliau Malaizijos tarptautiniame koledže baigė verslo administravimo studijas. Netikėta pažintis su lietuviu Vaidu ir jo pasakojimas apie Gintaro kraštą paskatino dabartinį LSU ketvirto kurso studentą labiau pasidomėti Lietuva ir galimybėmis mūsų šalyje. N. A. Issa į Lietuvą atvyko ketindamas studijuoti Vilniaus verslo mokykloje, tačiau aplinkybėms susiklosčius kitaip, atsidūrė ant žemės ūkio specialistų kalvės – ASU slenksčio, kurį peržengęs ėmėsi žemės ūkio ekonomikos studijų.
LŽŪKT, kur praktiką atlieka ir daugiau svetimšalių, studentas tyrinėja nedidelių ūkių gyvybingumo šaknis, renka duomenis apie jų ekonominius rodiklius, domisi pasinaudojimo ES parama galimybėmis. „Tai nėra itin paprasta dėl kalbos barjero, nes Lietuvos ūkininkai prastai kalba angliškai, o aš taip pat dar tik mokausi lietuvių kalbos. Bet man čia padeda draugai, kurie neatsisako pabūti vertėjais, o ir daugelis respondentų nusiteikę geranoriškai“, – sakė nigerietis.
Vaikinas džiaugiasi pasirinkęs žemės ūkio mokslo studijas, kurias pratęsti, siekdamas magistro laipsnio, tikisi Didžiojoje Britanijoje. Tolesni jo planai yra labai kilnūs. Jis norėtų sukurti organizaciją, primenančią mūsiškę LŽŪKT, ir tokiu būdu prisidėti prie modernaus žemės ūkio plėtros Afrikoje bei palengvinti ten gyvenančių žmonių gyvenimą.
