Pasak grūdų perdirbimo įmonės „Malsena“ grūdų prekybos vadovo Arvydo Noreikos, iki šiol Lietuvoje avižos dažniau buvo siejamos su pašarais, tad ūkininkus buvo nelengva sudominti jas auginti.
„Mums pamažu pavyksta dirbant su ūkininkais lietuviškas avižas „išvilkti“ į dienos šviesą. Pirmoji sėja maistui vyko 2014 m. ir pagrindą jai sudarė itin kokybiškos skandinaviškos veislės. Bendradarbiavome su 15 ūkininkų, kurie pagal mūsų rekomendacijas apsėjo apie 1 tūkst. ha laukų“, - sakė pašnekovas.
Pasak jo, iš laukuose užaugusių grūdų pavyko prikulti iki 4 tūkst. tonų avižų, o už 1 toną ūkininkui „į rankas“ buvo mokama ne mažiau kaip 400 litų (116 eurų).
„Jeigu šią kainą palyginti su pašarinių avižų, tonos kaina yra didesnė 100-150 litų (29-43 eurų). Nuo to momento pastebėjome didelį ūkininkų susidomėjimą, - dėstė A. Noreika. - 2015 m. pavasario sėjai jau turime apie 40 ūkininkų.“
Šiemet tikimasi avižas sėti 1,5 tūkst. ha plote ir prikulti ne mažiau kaip 6 tūkst. tonų avižų.
„Keičiasi ir ūkininkų požiūris, aviža nebėra antraeilė kultūra“, - mano pašnekovas.
Visgi, Lietuvos ūkininkams iki skandinavų – dar toli.
„Skandinavai turi gilias avižų auginimo tradicijas, selekcininkų kompanijas, kurios dirba ir po 70 metų. Suomijoje avižos užima daugiau kaip 300 tūkst. hektarų, kasmet jie prikulia daugiau kaip 1 mln. tonų avižų. Didžioji dalis to iškeliauja į, pavyzdžiui, Vokietiją, kur jie naudojami dribsnių gamybai“, - pateikė pavyzdį A. Noreika.
Specialistas paaiškina, kad nors Skandinavija yra žinoma dėl savo ilgalaikių avižų auginimo tradicijų, potencialo yra ir Baltijos šalyse.
„Kiek teko bendrauti su skandinavais, jų nuomone, Baltijos šalys dar yra tam tikra riba, kur galima pasiekti tokių pat rezultatų kaip Skandinavijoje“, - dėstė jis.
Paskaičiavo: auginti avižas – atsiperka
Šalčininkų rajone keletą dešimtmečių gyvenantis iš Azerbaidžano kilęs ūkininkas Kamalas Zulfijevas valdo apie 1300 hektarų plotą, kurių dalis – avižos.
„Ūkininkas irgi yra verslininkas, jis turi skaičiuoti savo išlaidas ir pajamas. Aš ūkininkauju Šalčininkų rajone, kur žemės našumas sudaro 28-36 balus, palyginti su vidurio Lietuvos ūkininkais, mūsų žemė – nenaši. Per pastaruosius 3-5 metus pradėjau intensyviau ūkininkauti, auginu kviečius, rapsus, kukurūzus ir kitas kultūras“, - kalbėjo jis.
Pernai ūkininkas avižomis užsėjo 123 hektarus ir iš vieno hektaro prikūlė 5,7 tonos.
„Avižų augimas pasiteisino ir jas planuojame sieti toliau, šiemet – apie 200 ha. Jeigu palyginti avižų ir kviečių auginimo sąnaudas, avižų sąnaudos pas mus yra apie 30 proc. mažesnės“, - kalbėjo K. Zulfijevas.
Pasak jo, pajamos auginant kviečius ir avižas - panašios, bet išlaidos kviečiams yra didesnės, taip atsiranda skirtumas, kodėl avižas verta auginti.
Lietuvoje avižas galima įsigyti keliais pavidalais: avižų neskaldyto grūdo košę, kurią reikėtų virti apie 15-20 minučių.
Pilno grūdo avižų dribsnių, kuriems virti pakanka 3 minučių, ir greitai paruošiamų avižų dribsnių – jų pagaminimo laikas yra 1 minutė.
Pilno grūdo dribsniai gaminami avižų grūdą sutraiškius, o greitai paruošiami dribsniai - smulkinant avižų grūdus ir juos apdirbant karštais garais.
2016 m. „Malsena“ planuoja skandinaviškos kokybės avižomis užsėti daugiau nei 50 ūkių, didesnį nei 2000 hektarų plotą. Iš ūkininkų supirktas skandinaviškos kokybės avižas „Malsena“ planuoja realizuoti Lietuvos rinkoje.
