Ločerų kaime gyvenantys Misevičiai parduoda tiek grikių žaliavą, tiek perdirbtus produktus. Tiesa, ūkininkai puikiai supranta, kad pridėtinės vertės kūrimas yra geriausias būdas pelningai ūkininkauti, ir sako nuolat ieškantys naujų užaugintos produkcijos perdirbimo būdų. Ūkininkai teigia, kad išvystyti ūkį jiems padėjo ne tik naujos idėjos, bet ir išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą „Ekologinis ūkininkavimas“.
- Kodėl nusprendėte ūkininkauti ekologiškai?
- Gyvename palei Nemunėlio upę, o čia yra nenašios žemės, nederlingos. Mes patys propaguojame sveiką gyvenimo būdą ir mums tas tiko. Ekologiškai ūkininkauti paskatino ir geros Europos Sąjungos išmokos.
Išvystėme stambų augalininkystės ūkį, įkūrėme įmonę, kuri šiuo metu perdirba 100 procentų ekologišką žaliavą – grikių kruopas, miltus, grikių lukštus. Ūkyje auginame ir daug lauko pupų, žirnių, kanapių. Pernai pradėjome gaminti ir aliejus iš ekologinių rapsų ir saulėgrąžų.
Taip pat įkūrėme kaimo turizmo sodybą, kurioje vyksta seminarai – neseniai lankėsi ekologiją studijuojantys vokiečiai. Sujungėme viską į bendrą sistemą – užauginame, pagaminame, pavaišiname svečius ir dar papasakojame apie ekologišką maistą.
- Auginate grikius. Kuo ypatingas šis augalas?
- Grikiai šiuo metu yra „ant bangos“, įtraukiami į populiarias dietas, sveikai besimaitinančių asmenų valgiaraštį. Grikiai neturi kviečiuose, rugiuose ir miežiuose esančio gliuteno (glitimo), kurio daugumos žmonių virškinimo sistema netoleruoja. Grikiai yra labai vertingos ir sveikos kruopos, jų sudėtyje yra rutino – kraujotakai svarbios medžiagos.
- Kurie iš grikių – rudieji ar žalieji – yra labiau vertinami?
- Parduodame ir ruduosius, ir žaliuosius grikius. Rytų Europoje yra didesnė rudųjų grikių paklausa, likusioje Europos dalyje – žaliųjų. Kai grikiai yra apdirbami ir išlukštenami garu, jie tampa rudos spalvos. Garas šioms kruopoms suteikia savitą skonį.
Žalieji grikiai yra neapdirbti garu, todėl yra daigūs. Juos dažniausiai renkasi propaguojantys sveiką gyvenimo būdą asmenys, vegetarai. Žali grikiai dažnai daiginami, vėliau naudojami salotoms ar malami gaminant kokteilius. Teigiama, jog žalieji grikiai turi priešvėžinių savybių, juose gausu žmogaus organizmui būtinų medžiagų.
- Ar grikius mėgsta ir jūsų šeima?
- Taip, iš grikių dažnai gaminame ir patys, žmona kepa labai skanius blynus. Tie, kas į mūsų kaimo turizmo sodybą atvyksta ne pirmą kartą, visados prašo Astos, kad iškeptų šių blynų.
- Kur parduodate savo produkciją?
- Turime nuolatinius pirkėjus iš užsienio, daugiausiai produkcijos išvežame į Vokietiją, Olandiją, Austriją. Mūsų produkciją nuperka tiesiai iš sandėlio.
Nors Lietuvoje mūsų produkcija prekiauja keli didieji prekybos tinklai ir sveiko maisto parduotuvės, savoje šalyje neparduodame net tonos ekologiškos produkcijos – visai nėra paklausos.
Anksčiau mūsų produkcija būdavo prekiaujama viename dideliame prekybos tinkle. Produktai būdavo sudedami į ekologiškų prekių lentyną, jiems nustatomas 300-400 procentus siekiantis antkainis. Šiandien situacija geresnė. Pavyko susitarti, kad mūsų produkcija būtų lentynose su neekologiškais gaminiais. Mūsų grikių kruopos tikrai nėra pačios brangiausios. Lentynoje galima rasti už jas daugiau kainuojančių, blizgančiuose pakeliuose supiltų chemizuotų iš Kinijos atvežtų kruopų.
- Ar lietuviai pribrendę ekologiškai produkcija?
- Tikrai pribrendę. Labai gaila tik dėl to, kad mūsų lietuviška, švari ekologiška produkcija nepatenka nei į vaikų darželius, nei į mokyklas. Kaina tikrai priimtina, tačiau dažnai viską nulemia ydingas pirkimų procesas.
Astos grikių blynai
Reikės:
Grikių kruopų (rudų arba žalių)
Kvietinių miltų
Kiaušinio
Druskos
Aliejaus kepimui
Grietinės
Grikių kruopas išvirti arba nuplikyti verdančiu vandeniu ir palaikyti, kol išbrinks per naktį. Nupilti vandenį, įdėti šiek tiek kvietinių miltų, druskos, įmušti kiaušinį. Išmaišius tešlą, įkaitusioje keptuvėje formuoti blynus. Valgyti galima su grietine. Vietoj druskos Asta pataria pabandyti įdėti medaus – tada blynai bus saldūs.
Daugiau informacijos apie įsipareigojimus pagal KPP priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą „Ekologinis ūkininkavimas“ galima rasti Nacionalinės mokėjimo agentūros svetainėje.
Sužinok naujienas apie paramą pirmas – prisijunk prie NMA „Facebook“ paskyros!
Užsk. Nr. 2015/03-013.