Klebiškio kaime gyvenantis ūkininkas auginti juoduosius serbentus pradėjo prieš 15 metų. „Tuomet serbentų auginimas atrodė labai perspektyvus užsiėmimas“, – pasakoja vyras. Per ūkininkavimo laikotarpį A. Ulinauskas nuolat plėtė savo serbentyną – serbentus pradėjęs auginti 10-yje hektarų, galiausiai uogomis apsodino 104 ha plotą. Išplėsti ūkį jam padėjo ne tik sunkus darbas, bet ir Europos Sąjungos parama.
Nori daugiau parduoti Lietuvoje
Ūkininkas sako, kad kasmet serbentų derlius svyruoja nuo 80 iki 200 tonų. Štai pernai pavasarį dalis serbentų nušalo, todėl derlius buvo kiek mažesnis. „Dar ir supirkimo kainos krito – už trąšas sumokėjau daugiau, nei už parduotas uogas. Būtų labai gerai, kad Lietuvoje kam nors daugiau mūsų uogų reikėtų. Galbūt su laiku kas nors pasikeis, gal sąmoningumas atsiras, kad reikia pirkti lietuviškas prekes, savų gamintojų, nes pirmiausia žiūrima į mažesnę kainą, o ne į kilmę. Daugiau uogų, kurios yra natūralus dažiklis, galėtų supirkti didieji gėrimų gamintojai, šiuo metu gėrimus dažniausiai spalvinantys dirbtinėmis medžiagomis“, – apgailestavo ūkininkas.
Pašnekovas savo užaugintus juoduosius serbentus parduoda supirkėjams, kurie produkciją perparduoda sulčių, vyno gamintojams bei eksportuoja į užsienį. „Juodųjų serbentų uogos yra labai vitaminingos, dėl to tokios šalys kaip Izraelis, kur gyvena daugiau sveikos mitybos srityje gerai apsišvietusių žmonių, noriai perka serbentus. Uogos taip pat keliauja ir į Serbiją, Olandiją“, – pasakoja ūkininkas.
Juodieji serbentai – atsparesni
„Juoduosius serbentus labai nesudėtinga auginti. Skinant mechanizuotu būdu, kombainas juos nuima daug lengviau nei raudonuosius serbentus. Juodieji atsparesni sužalojimams, ilgiau išsilaiko“, – savo pasirinkimą auginti šias uogas pagrindžia vyras.
A. Ulinauskas teigia, kad išplėsti juodųjų serbentų ūkį jam padėjo ES parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“. „Gautos lėšos padėjo įsigyti serbentų nuėmimo kombainą ir traktorių. Nors rengiant modernizavimo projektą planavome vystyti ekologinį ūkį, su laiku teko pereiti prie aplinką tausojančios uogų auginimo sistemos, kuri leidžia naudoti nedidelį kiekį azoto trąšų. Realybė tokia, kad ekologiškai ūkininkauti Prienų rajone yra gan sudėtinga – žemės prastos“, – paaiškina ūkininkas.
Verta auginti bent keletą rūšių
Pasak A. Ulinausko, kiekvienas juodųjų serbentų augintojas praktiškumo sumetimais augina bent 4-5 veisles. „Serbentai prinoksta skirtingu metu, maždaug kas 2 savaites. Tada jų nuėmimas trunka apie mėnesį. Taip ir patogiau, ir saugiau, nes serbentus nurenkame per kelis kartus.
Serbentams itin didelį pavojų kelią ilgalaikės liūtys – prinokusias uogas reikia iš karto skinti, nes nuo vandens jos sutrūkinėja, tampa netinkamos realizavimui“, – aiškina pašnekovas, auginantis Ben Lemond, Zagadka, Ben Alder ir kt. veislių juoduosius serbentus.
Ir marinatui, ir sausainiams
Ulinauskų šeimyna taip pat vertina ir mėgsta juoduosius serbentus – iš jų gamina namų vyną, žalius serbentus sumala su cukrumi ir užsišaldo žiemai. Ūkininko teigimu, juodųjų serbentų panaudojimo spektras labai platus – iš jų daromos sultys, morsas, kompotas, uogienė, džemas, tyrė, marinatai, marmeladai, įvairūs konditerijos ir naminiai gaminiai.
Aromatingi serbentų lapai yra vartojami kaip prieskoniai sūdant ir rauginant kopūstus, agurkus, pomidorus. Juodieji serbentai vartojami ir vynų bei likerių gamybai – suteikia ne tik skonį, bet ir ryškią spalvą.
Daugiau informacijos apie priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ įsipareigojimus galima rasti Nacionalinės mokėjimo agentūros svetainėje.
Sužinok naujienas apie paramą pirmas – prisijunk prie NMA „Facebook“ paskyros!
Užsk. Nr. 2015/03-002