Ūkininkė Morta (vardas ir pavardė DELFI žinoma) su vyru ūkininkauti į Lazdijus iš sostinės išvyko prieš daugiau nei 25-erius metus, kai pagal Valstiečio ūkio įstatymą 1989 m. gavo žemės vyro vardu ūkinei veiklai.
Po 10 metų įstatymai keitėsi ir dalis žemės Mortai buvo grąžinta kaip senelių palikimas (apie 8 ha), o dar apie 13 ha valstybinėje žemėje leista dirbti. Pagal tuomet galiojusią tvarką žmona savo žemę išnuomavo vyrui, o pati tapo ūkio partnerė.
Valstybinę žemę pora ruošėsi išsipirkti, bet tuo metu paėmė paskolą, statėsi beveik 300 kv. m tvartą, įsigijo melžimo įrangos, gyvulių, dėl to žemės įsigijimą vis atidėdavo.
„Dirbome Vilniuje, Parodų rūmuose, bet viską metėme ir parlėkėme kelti Lietuvos ūkio. Įlindome į skolas ir negalėjome žemės išsipirkti, - guodėsi moteris. - Sūnus važinėjo dirbti į Daniją, nes ruošėsi žemę pirkti.“
2009 m. Mortos vyrui buvo paruošti dokumentai žemę išsipirkti, bet jis netikėtai mirė. Taip ant Mortos pečių gulė visas ūkis.
„Netrukus škvalas nusiaubė ūkį. Galvojau išsiparduoti ir sulėkė visi, nes galvojo, kad dovanai bus. Bet man gyventi irgi reikia, tad pardaviau tik keletą gyvulių. Po to sirgau ir kurį laiką negalėjau dirbti“, - pasakojo Morta.
Po vyro mirties Morta nepaveldėjo teisės išpirkti žemę ir sako, kad tokios galimybės neturėtų ir užregistravusi ūkį – tik prarastų dabar gaunamą kiek didesnę nei 300 litų senatvės pensiją.
Ūkininkė sako, kad situacija atrodė ne tokia bloga, kai jai pasiūlyta žeme naudotis ir ji apsidžiaugusi, kad tai bus ilgalaikės nuomos sutartis. Tik paskui ji suprato, kad gavo teisę žeme naudotis laikinai. 2013 m. už 13 ha valdytos valstybinės žemės moteriai reikėjo sumokėti apie 200 litų.
Tačiau nuosavybė į jos valdytus žemės plotus iš dalies buvo atkurta kitiems žmonėms, galiausiai dalį plotų išsinuomavo šiemet perrinktas Lazdijų meras Artūras Margelis.
„Aš norėjau žinoti, kas susigrąžins tą žemę, kad galėčiau su žmonėmis pasikalbėti, bet niekas nežinojo, kam ji atiteks, - pasakojo ūkininkė. - Dabar su 6 ha ganyklų galiu laikyti kokias 3 karves, bet kai nebus gyvulių, viskas tvarte sušals. Per 20 metų nieko daugiau nemačiau, tik tą tvartą. Dabar sukišome tiek pinigų ir vėl jis stovės tuščias. Skaudžiausia, kad ir sūnų nukreipėme mokytis į žemės ūkį, manėme, kad pavaduos: ruošėmės ne 25-erius metus dirbti. Dabar sūnus Danijoje, nori grįžti, bet aš jam sakau: ką mes darysime ant 6 hektarų?“
Šiuo metu moteris turi 16 gyvulių su prieaugliu.
„Ganyti jau neturiu kur, - kalbėjo Morta. - O dabar ir gyvulius parduoti blogas laikas, kainos kritusios. Gaila visko, mūsų lūkesčiai buvo ne 25 metus vargti, galėjome sename tvarte laikyti 2 karves ir nebūtų problemų, bet aėmėme paskolą, plėtėmės ir visi dirbome: pirkome ir traktorių, ir kombainą. Dabar turime vieną traktorių, kombainą pardavėme, nes nėra kam dirbti.“
Meras apgailestavo
Perrinktas Lazdijų meras A. Margelis komentavo, kad šis atvejis jam žinomas.
Pasak mero, į ūkininkės teiktus užklausimus buvo atsakyta jos nenaudai, be to, neaišku, ar ūkininkė raštus institucijoms rašė pati, ar jos kaimynai.
„Belieka apgailestauti, kad taip atsitiko, bet jei ne Artūras tą žemę būtų išsinuomavęs, gal Petras, Jonas ar kas kitas būtų, - teigė meras. - Žinoma, gaila šeimos, jos vaikai kartu su mano broliu mokėsi, bet dabar ūkininkės sūnus jau ne vienerius metus yra išvykęs į užsienį.“
Meras kalbėjo, kad ne visi ūkininkai įsigyja žemę turėdami progą.
„Kiekvienas žmogus sprendžia, kaip, ką daryti. Daug žmonių neįsigyja žemės, ji lieka valstybinė, o žmonės galvoja, kad jau jų. Visgi buvo įvairių variantų nuo Valstiečių ūkio įstatymo“, - sakė meras.
Lazdijų rajono savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė viešiesiems ryšiams Neringa Radvilavičienė patikslino, kad 2013 m. vasarį buvo patvirtinta Lazdijų rajono Krosnos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo pradžia ir laisvos žemės fondo žemės plotai.
Pasak jos, paskelbus informaciją, asmenys, pageidaujantys pirkti arba nuomoti iš valstybės žemę, gali pateikti prašymus Lazdijų skyriui, bet iš ūkininkės prašymas dėl žemės nuomos ar pirkimo negautas.
2013 m. liepą buvo patvirtintas pretendentų, kuriems minėtame žemėtvarkos projekte suprojektuoti žemės sklypai sąrašas, kuriame nurodoma, kad A. Margeliui suprojektuotas žemės sklypas – 5,8 ha, o viešo svarstymo metu pretenzijų, pastabų ar pasiūlymų negauta.
Advokatas apie situaciją: žmonės prisiėmė riziką
Advokatų profesinės bendrijos „Tvins“ partneris Vytautas Šenavičius, dirbantis su žemės ūkio teise, sako, kad ūkininkė buvo pasirašiusi laikino naudojimosi žeme sutartį.
Pasak jo, leidimo laikinai naudotis valstybine žeme negalima gauti ilgesniam terminui, pavyzdžiui, 5 metams. Laikino naudojimosi žeme pabaigos data yra tų pačių kalendorinių metų paskutinė diena, o jeigu prašymas pateiktas po liepos 1 d., tai leidimo laikinai naudotis valstybine žeme pabaigos data yra kitų kalendorinių metų paskutinė diena.
„Vadovaujantis teisės aktais, jeigu kiekvienais kalendoriniais metais ne vėliau kaip iki liepos 15 d. asmuo neinformuoja teritorinio skyriaus apie ketinimą nutraukti laikiną žemės naudojimą, o teritorinis Nacionalinės žemės tarnybos skyrius neinformuoja asmens apie atsisakymą pratęsti leidimą laikinai naudotis valstybine žeme kitais kalendoriniais metais, naudojimosi valstybine žeme terminas pratęsiamas kitiems kalendoriniams metams. Taigi, ūkininkas prisiima riziką, kad kiekvienais metais valstybė gali pareikalauti laikinai perduotą žemę grąžinti“, - sakė V. Šenavičius.
Be to, teisė laikinai naudotis valstybine žeme gali būti nutraukta nepasibaigus nurodytam terminui keliais atvejais.
Tai gali įvykti, jeigu žemės plotas naudojamas ne žemės ūkio veiklai, valstybinės žemės naudotojas nesilaiko nurodytų specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, žemės plotas perduodamas nuosavybėn, išnuomojamas, perduodamas neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti kitiems asmenims.
