Reikia tik labai norėti

Ne tik Kėdainių rajone, bet ir visoje Lietuvoje žinomų stambių daržininkų Ilonos ir Virgilijaus Kuprevičių dukra Sandra, matydama savo tėvų triūsą kuriant progresyvų ūkį, jų teisingą užsispyrimą, siekdama tikslo sako, kad nieko nėra neįmanomo. Reikia tik labai norėti, daug dirbti ir ambicingai siekti savų planų. „Neseniai tėvų klausiau, ar jie patys tiki, kad per septyniolika metų nuėjo taip toli? Sakė, kad tuo patikėti sunku, bet faktai liudija už save.“

Iš pirmo žvilgsnio tikrai kieto charakterio mergina pripažįsta, kad daugelį asmeninių savybių ji paveldėjo iš tėvų. „Ko gero, geriausias savybes, kurios praverčia ne tik versle, paveldėjau iš tėvų – tai kantrybė ir užsispyrimas gerąja šio žodžio prasme. Be abejo, vykdant verslo komunikaciją padeda ir viešųjų ryšių magistrantūros studijų metu įgytos žinios“, - aiškiai mintis dėstė Sandra, užsimindama, jog jei skambinant galimam klientui telefono ragelyje išgirsta „ne, ačiū nereikia“, ji po savaitės būtinai paskambina dar kartą ir pateikia jam jau naują pasiūlymą ar idėją.

Ant žemės – patikimiau

Užsikrėtusi sulčių gamybos idėja Sandra su savo draugu Antanu Rimdžiumi įkūrė mažąją bendriją (MB) „Sulčių fabrikas“. Žinoma, kaip dažnai taip nutinka, iš pradžių jauni žmonės į viską žvelgė per „rožinius akinius“, kūrė didžiulius planus ir jau įsivaizdavo užkariaujantys Europos rinką.

„Ambicijos buvo didelės, galvojome apie užsienio rinkas, tačiau, geriau susipažinę su esama situacija, „nusileidome ant žemės“ ir savo svajones susisiaurinome, tiksliau – sukonkretinome ir šiais metais orientuojamės tik į Lietuvos rinką“, - apie pirmuosius savojo verslo žingsnius pasakojo Sandra.

Nuvykusi į Londoną, kur vyko jaunųjų Europos gėrimų gamintojų paroda, lietuvaitė pamatė, kad jiems dar reikia daug dirbti. „Užsienio rinkos perpildytos ir netgi tokioms puikioms, natūralioms sultims kaip mūsų patekti ant lentynos ypač sunku. Vakariečiai labai toli pažengę gėrimų gamyboje, ten maistą ir vaistą skiria tik mažytė riba. Be to, jie gamina įvairius vadinamuosius grožio gėrimus bei subalansuotus konkretaus amžiaus pirkėjams. Anglams nepriimtina mūsų sulčių stiklinė tara. Jie laiko ją nepatogia ir tiesiog per sunkia. O mes pasirinkome stiklo tarą, nes joje geriausiai išsilaiko produkto maistinės ir skoninės savybės“, - apie patirtį aiškino Sandra.

Pasižvalgę po kitas Europos šalis jaunieji sulčių gamintojai pamatė realią situaciją ir suprato, kad kiekvienai skirtingai valstybei reikalingas ypatingas dėmesys ir prisitaikymas prie jos pirkėjų įpročių bei reikalavimų. Norint patekti į konkrečios šalies rinką, reikėtų atskiro žmogaus, kuris užsiimtų poreikių ir paklausos stebėjimu, o tam Sandra ir Antanas šiuo metu dar neturi tiek žmogiškųjų bei finansinių resursų.

Ieškojimų kelyje

MB „Sulčių fabrikas“ labai artimai bendradarbiauja su Babtų sodininkystės instituto specialistais ir mokslininkais. Šie ne tik padeda kurti naujas sulčių receptūras, bet ir suteikia galimybę naudotis instituto laboratorijoje esančia sulčių spaudimo įranga. „Kol kas į rinką išleidžiame tik eksperimentines partijas – maždaug po tūkstantį butelių sulčių per mėnesį, o tai yra labai nedideli kiekiai. Stebime, ar mūsų produktas įdomus pirkėjams, kokia jo paklausa. Gamyboje nenaudojame jokių konservantų, - teigė Sandra, neatsitraukdama nuo ambicingų planų. - Įsitvirtinus rinkoje bus galima pradėti galvoti ir apie nuosavą sulčių fabriką.“

Pirmosios Sandros ir Antano sultys buvo gaminamos iš Kuprevičių ūkyje užaugintų morkų ir Babtų soduose suskintų obuolių. Jaunieji verslininkai pasakojo, kad netrumpai užtruko sultims tinkamiausios obuolių veislės paieška, nes rūgštinant gana saldžias morkų sultis reikia išlaikyti tinkamą pH, kuris didele dalimi lemia produkto galiojimo laiką. Vėliau į sulčių gamybą buvo įtrauktas dar vienas ingredientas – juodieji serbentai. Jų įsigyjama iš Biržų rajono augintojo.

„Nuolat dirbame, įvairiomis proporcijomis dėliodami žaliavas, ieškome optimalaus varianto. Jau įsitikinome – ir labai nedidelis sulčių sudedamųjų dalių santykio pakeitimas stipriai keičia gėrimo skonio savybes ir laikymo sąlygas. Prioritetas visada suteikiamas produkto skonio savybėms, net jei tai pasiekiama jo galiojimo laiko sąskaita. Siekiame, kad vartotojui produktas būtų ne tik skanus, bet ir sveikas“, - nuo pasirinkto kelio nenukrypsta atkaklūs jauni žmonės.