Atsivėrus uždaros rinkos sienoms buvo sunku priprasti prie naujų sąlygų. Užgriuvo klausimai: kaip ir kada pelningiau parduoti Lietuvoje užaugintus grūdus, kai grūdų kainos šokinėja net ne kas dieną, o kas valandą. Kaip suktis, kai produkcijos kainos priklauso nuo žemės ūkio sezono oro sąlygų ir derlingumo Australijoje, Kanadoje ar Kinijoje?

Ne vienas ūkis Lietuvoje per pastaruosius du dešimtmečius didino savo apdirbamos žemės plotus, vis geriau suprasdamas, kad didžiausias jo gyvenimo iššūkis – kaip parduoti užaugintą derlių ir iš to užsidirbti. Pamažu ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms tapo aišku ir tai, kad jų neišgelbės seni, dar sovietmečiu statyti ūkių grūdų sandėliai ir elevatoriai.

Vietinė Lietuvos rinka iš esmės nėra uždara zona, kurios neveikia pasaulio rinkos tendencijos. Vietos aplinkybės kartais turi įtakos nebent derliaus nuėmimo metu. Pavyzdžiui, šiemet rudenį susidarė pašarinių grūdų perteklius. Oro sąlygos nebuvo labai palankios, todėl dauguma grūdų buvo žemesnės kokybės bei parduodami kaip pašariniai. Šių grūdų kainos buvo žemesnės už pasaulines kainas biržoje. Tačiau mūsų šalies ūkių tai pernelyg neišgąsdino. Jie jau žino, kad tokius perteklinius grūdus ypač naudinga sandėliuoti.

Iš esmės sandėliavimas yra bene vienintelis pasaulinės grūdų rinkos loterijos saugiklis. Prieš penkiolika metų naujų sandėlių statybos procesas buvo labai lėtas, o prieš dešimtmetį labai suaktyvėjo – mūsų šalies ūkiai perprato sandėliavimo privalumus. Didžioji dalis modernius sandėlius stačiusių ūkių gavo ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą. Ši parama, kurios programos tęsiamos iki šiol, siekė iki 40 procentų projekto vertės.

Grūdų elevatorių statybos tempai nemažėja, o pastaruosius keletą metų jaučiamas suaktyvėjimas. Šių dienų grūdų rinkos dalyvio įtikinėti tokių sandėlių nauda nebereikia. Jie puikiai žino, kad moderniuose sandėliuose grūdų derlių teoriškai galima laikyti neribotą laiką. Stebint grūdų kainas pasaulinėse biržose, juos galima parduoti palankesnėmis kainomis.

Modernių sandėlių ir elevatorių kompleksai iš esmės išsprendžia ir dar vieną svarbią šių dienų kaimo problemą – darbo jėgos stygių.

Darbo jėgos kaime ir toliau mažėja. Todėl šių laikų Lietuvos ūkio, auginančio grūdus, sprendimas – modernus sandėlis, kurį prižiūri vienas kvalifikuotas specialistas.

Kiekvienais metais vis daugiau ūkininkų pasilieka grūdus savo sandėliuose. Spėjama, kad tokių grūdų gali būti apie milijoną tonų – maždaug penktadalis Lietuvoje užaugintų grūdų. Per pastaruosius penkiolika metų iškilę nauji sandėliai ir elevatoriai šiuo metu sudaro apie pusę visų šalies grūdų sandėlių.

Bokštinį sandėlį verta statyti tik pakankamai dideliame ūkyje. Tokiame, kuriame grūdų priėmimas, valymas, džiovinimas ir sandėliavimas apsimokėtų per tam tikrą laikotarpį. Investicijai, statant naują sandėlį, galėtų ryžtis ūkininkas, kuris kasmet prikulia 800–1000 tonų grūdų. Todėl dalis modernių sandėlių priklauso patiems ūkininkams, kita dalis – grūdų perdirbėjams ar grūdų saugojimu besiverčiančioms organizacijoms. Kam bepriklausytų, visi šie nauji sandėliai – naujos, pasaulinės rinkos poreikis, puikiai žinomas mūsų šalies žemdirbiams, kurie išmoko užsidirbti iš grūdų.