Tuo pat metu Lietuvos ūkininkai, kuriems dėl Kremliaus paskelbto embargo ES vaisių ir daržovių importui užsivėrė rusiška rinka, nenorintys savo produkcijos užarti pagal Briuselio rekomendacijas, galėtų veltui pasiūlyti skurstantiesiems šviežių morkų, kopūstų, obuolių, tai yra gerokai vertingesnių maisto produktų negu į „Maisto banko“ labdaros vežimėlius dažniausiai patenkantys pigūs makaronai ir margarinas. Tačiau ūkininkų dosnumą vėsina menkos, nė produkcijos savikainos nesiekiančios ES kompensacijos už labdaringas daržoves ir vaisius.
Neskatinami apsirūpinti atsargomis
„Ūkininko patarėjo“ kalbinti žemdirbiai nesižavi naujausiu Europos Komisijos reglamentu, lygina jį su kaimui daug žalos padariusia ankstyvojo pasitraukimo iš prekinio žemės ūkio programa ir tvirtina, kad Antano Smetonos administracijos būdai Adolfo Hitlerio sankcijoms įveikti per „žąsų krizę“ buvo efektyvesni negu dabartiniai ES viršūnių bandymai atremti Vladimiro Putino „specialiąsias ekonomines Rusijos Federacijos rinkos apsaugos priemones“.
Be to, nepasiturintieji, dabar už ES fondų lėšas gaunantys jau paruoštus, perdirbtus produktus, neskatinami patys rodyti iniciatyvos, apsirūpinti atsargomis žiemai –užsiraugti kopūstų, prisimarinuoti agurkų, pomidorų.
Jau mato pirmąsias morkas
Labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ laikinasis direktorius, komunikacijos ir plėtros vadovas Vaidotas Ilgius „Ūkininko patarėjui“ sakė, kad per pavasarines ir rudens akcijas prie prekybos centrų kasų fondas surenka tik 10-12 proc. maisto, kurį kasmet išdalija vargšams. „Tie ilgai negendantys maisto produktai (kruopos, aliejus) yra tik labdaros papildinys. Tačiau nemažai maisto gauname ir iš gamybininkų. Bendradarbiaujame su Lietuvos daržovių augintojų asociacija, Žemės ūkio ministerija, daržininkais, sodininkais. Ūkininkų paaukotus šviežius, bet greitai vystančius produktus kasdien dalijame visoje Lietuvoje, 46 miestuose. Aiškiai suprantame, kaip sunku žemdirbiams dėl Rusijos embargo. Susitarėme su keliais daržovių augintojais dėl 1,5 tūkst. tonų morkų labdaros. Dabar štai pro langą stebiu (su V. Ilgiumi kalbėtasi spalio 16-osios popietę – red. past.), kaip į Vilniaus sandėlį kraunamas pirmasis pagal šias sutartis gautas bandomasis suaukotų daržovių krovinys – 8 tonos morkų. Ruošiame talpyklas ir pomidorų siuntai“, - entuziastingai pasakojo V. Ilgius.
Pomidorų labdara pelningesnė
Už benamiams, seneliams, darželinukams, moksleiviams ir kaliniams paaukotų 100 kg morkų ūkininkai gautų 44,23 Lt (12,81 Eur) kompensaciją, o jeigu tokį kiekį daržovių užaria ir supūdo - Briuselis per Vilnių sumoka tik 14,74 Lt (4,27 Eur). Pomidorų „programa“ pelningesnė - 94,78 Lt (27,45 Eur)/100 kg už vargšų pamaitinimą arba 31,59 Lt (9,15 Eur)/100 kg, jeigu pomidorai nepasiekia labdaros valgyklų, bet panaudojami „kitokioms reikmėms“ (pavyzdžiui, „tomatinoms“, Pirėnų pusiasalyje ir ispaniškai kalbančiose Lotynų Amerikos šalyse beprotiškai populiariems festivaliams, kurių dalyviai mėtosi pomidorais ir murkdo vienas kitą raudonoje tyrėje).
Nuplautos ir sufasuotos netinka
Pasak „Maisto banko“ programų vadovo V. Ilgiaus, ūkininkai įpratę prekybos tinklams parduodamas morkas nuplauti ir sufasuoti į maišelius. „Mums tai netinka. Morkos dėl to greičiau genda ir vysta. Deramės su daržininkais, kad jie iki pavasario laikytų morkas savo sandėliuose, o mes daržoves po truputį išdalytume neturtėliams. Ir ūkininkai gautų kompensacijas, ir skurstantieji, daugiavaikės šeimos galėtų paįvairinti savo valgiaraštį“, - siūlė V. Ilgius.
Svajoja ir ramina
„Maisto bankas“ svarsto galimybę ir perdirbti iš ūkininkų gautas daržoves. „Kalbamės su Kėdainių konservų fabriko vadovybe, kitais perdirbėjais. Bet iškart tenka paklausti: ant kieno pečių guls perdirbimo išlaidos? Juk reikės mokėti ir už stiklainius, etiketes, priedus, prieskonius. Mes nesame tokie turtingi, tiek lėšų neturime. Laukiame rėmėjų. Pageidautume ir Vyriausybės pagalbos. Ispanijoje regioninė valdžia finansuoja vietinius labdaros ir paramos fondus, kad jie apelsinų perteklių perdirbtų į sultis. Jeigu pavyktų rasti rėmėjų arba susitartume su valdžia, tada skurdžiausius visuomenės sluoksnius galėtume ištisus metus maitinti marinuotomis morkomis“, - svajojo „Maisto banko“ laikinasis direktorius V. Ilgius ir prašė nuraminti ūkininkus, kurie nuogąstauja dėl „kandžiojančio“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atiduodant morkas labdarai.
Nelogiškos sąlygos
„Jeigu vienam žmogui per mėnesį paaukojama mažiau nei 250 Lt kainuojančio maisto, pagal Lietuvos teisės aktus PVM mokėti nereikia. Tikrai tiek morkų per keturias savaites niekas neprašys ir negaus. Todėl ūkininkai nesibaimindami papildomos PVM ir pelno mokesčių naštos gali kilniai pasielgti - paaukoti obuolių, morkų, kopūstų, pomidorų“, - ragino „Maisto banko“ vadovas V. Ilgius.
Tačiau šią savaitę Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis ir Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė kreipėsi į finansų ministrą Rimantą Šadžių, kad ūkininkams, paaukojusiems daržovių labdarai, apskritai nebūtų nustatomas PVM, nes dabartinėmis sąlygomis net ir dosniausiems augintojams, sumaniusiems daržovėmis nudžiuginti daug skurstančiųjų, būtų „nelogiška, neekonomiška, neįmanoma per ES Komisijos nustatytą 4 mėnesių laikotarpį iki 2015 metų pradžios kopūstus ir morkas nuvežti visiems labdaros gavėjams“.
Serbentų augintojams neaktualu
Pramoninių uogynų augintojų asociacijos pirmininkui, Biržų r. ūkininkui Adolfui Jasinevičiui ES Komisijos 2014 m. rugsėjo 29 d. reglamentas ( ES) Nr. 1031/2014 „Dėl išskirtinės laikinosios paramos daržovių ir vaisių augintojams“ nesvarbus. „Atstovauju daugiausia juodųjų serbentų augintojams. Mūsų asociacijos nariai šiemet gana mažą uogų derlių nuėmė ir beveik visą pardavė supirkėjams Lietuvoje, o ką šie po to darė - pasiūlė Lietuvos pirkėjams, eksportavo į Europos Sąjungos šalis, Ameriką ar, suradę kokių nors embargo spragų, prasibrovė į Rusiją – supirkėjų reikalas“, - „Ūkininko patarėjui“ sakė
A. Jasinevičius.
Nepatinka paramos principas
Pasak A. Jasinevičiaus, Pramoninių uogynų augintojų asociacijos produkcija nelabai ir tiktų labdarai - asociacijos nariai uogienių neverda, parduoda uogas šviežias arba šaldytas, o labdaros organizacijos vargu ar turi tam pritaikytų šaldytuvų „Kai kas bando sultis spausti. Vienetai. Bet asociacija jomis neprekiauja“, - tikino A. Jasinevičius.
Tačiau Pramoninių uogynų augintojų asociacijos pirmininkui nepatinka pats paramos daržovių, vaisių ir uogų augintojams, nukentėjusiems nuo Rusijos embargo, principas. „Tai nulinis variantas. Žmogus vargsta, kol užaugina derlių, o jam siūloma neaiškiomis sąlygomis veltui išdalyti pusę sunkiai pagamintos produkcijos arba dar blogiau - savo paties rankomis sunaikinti savo darbo vaisius. Tokiu atveju ūkininkui labiau apsimoka saugoti derlių iki paskutinės dienos ir valandos, tikintis, kad vėl atsivers buvusios eksporto rinkos arba pasikeis ES bendroji žemės ūkio politika“, - teigė A. Jasinevičius.
Ūkininkai – apsigimę aukotojai
Lietuvos daržovių augintojų asociacijos valdybos narys, Kėdainių r. ūkininkas Vidmantas Girdzijauskas augina baltagūžius, raudongūžius, savojos kopūstus, morkas, bulves, burokėlius, agurkus, morkas. „Vienas daržoves gal ir apsimokėtų paaukoti labdarai, kitų – ne. Man svarbiausia, kas laukia kopūstų derliaus. Dėl tokios „kompensacijos“, kurią man siūlo Briuselis ir Lietuvos Vyriausybė, 20 lietuviškų centų už paaukotą mažą kopūsto galvą (1 kg), net neapsimoka eiti į laukus, gaišinti pagalbininkų, rūpintis, iš kokių lėšų jiems užmokėti už „neatlygintiną“ darbą. Kas kita morkos, kurių Lietuvoje užauginama daugybė tonų, o šiemet numatomas didelis jų perteklius. Tikriausiai kažkiek savo morkyčių (jos nėra pagrindinis mano verslas) irgi atiduosiu labdarai, nors ir anksčiau jos esu apsčiai išdalijęs ne tik savame Kėdainių krašte, bet ir aplinkiniuose rajonuose“, - „Ūkininko patarėjui“ karštai aiškino V. Girdzijauskas.
Socialiai remtinieji labai išpaikinti
Ūkininko V. Girdzijausko nuomone, net ir labdarą reikia užsidirbti. „Į kopūstų ar kitų daržovių lauką mėnesiui, dviem padirbėti mums iš Darbo biržos atsiunčiami žmonės dažnai yra labai išpaikinti. Jeigu tai miestietis, jau pirmosios dienos vakare jis dejuodamas prisimena „labai jautrias“ savo nervų šakneles, patemptus raumenis, artrito iškraipytas sąnarių jungtis, ūkininkas tokiam nepagydomam ligoniui dar turi kompensuoti dalį ligos pašalpos, o po dviejų mėnesių „padėjėjas“ žvalus grįžta atgal į Darbo biržą ir pusę metų gauna visas įstatymų numatytas išmokas, lengvatas“, - piktai ironizavo V. Girdzijauskas.
Geriau negu nieko
Kėdainių r. ūkininkas gauna pasiūlymų iš Kazachstano, Moldovos, Azerbaidžano, bet Rusija, pati neįsileidžianti lietuviškų daržovių, visaip trukdo, kad per jos teritoriją kopūstai iš Kėdainių pasiektų kitas posovietines valstybes. V. Girdzijausko nuomone, Vilniaus ir Briuselio politikai turėtų ieškoti būdų pralaužti šią dvigubą blokadą, užuot prigalvoję visokių „išskirtinių laikinųjų paramos priemonių“.
„Džiaugiamės, kad mūsų ūkininkai, nukentėję nuo Rusijos embargo, gaus nors tokią kompensaciją. Iš pradžių Baltijos šalių daržininkams ir sodininkams nieko nebuvo numatyta, nes pas mus daug vėliau negu Pietų ar Vakarų Europoje nuimamas daržovių derlius. Taip nuspręsta, ir nieko nepakeisi. Aišku, mums nustatyti kompensuojamų daržovių kiekiai – nedideli. Dabar renkamos paraiškos. Sužinosime, kiek ūkininkų susidomės šia programa. Iki gruodžio 6 d. turime pateikti Europos Komisijai tikslų prašymą“, - „Ūkininko patarėjui“ sakė žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.
Pensininkų ministerija – nuošalyje
Žemės ūkio ministrės nuomone, „Maisto banko“ akcijos ir ūkininkų labdara - vienodai svarbūs dalykai. „Agurkais ir obuoliais žmogus nebus sotus visus metus. Jam reikia ir cukraus, ir kruopų, ir miltų. Mūsų nuomone, ūkininkų produkcija labiausiai praverstų vaikų namams, mokykloms, darželiams, tai yra socialinėms globos, rūpybos, mokymo, auklėjimo įstaigoms, kuriose esama virtuvių ir maisto gamybos specialistų“, - svarstė V. Baltraitienė.
O Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Ryšių su visuomene skyriaus merginos „Ūkininko patarėjui“ teigė, kad ūkininkų labdara – ne SADM rūpestis, nors nuo šiemet SADM vietoj Žemės ūkio ministerijos yra atsakinga, kad Lietuvos gyventojai, kurių pajamos per mėnesį nesiekia 525 Lt, būtų pamaitinti labdaringais maisto produktais. Esą SADM administruoja tik paramą iš Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo.
