Nors daržovių kainos ir dabar nėra aukštos, ūkininkai nuogąstauja, kad dugnas - dar nepasiektas.
Latvijos žemės ūkio rinkos informacijos centro direktorė Inguna Gulbe delfi.lv pasakojo, kad daržovių kainos rugsėjį smuko dėl didelės lenkų daržovių augintojų konkurencijos. Užsidarius Rusijos rinkai, šios šalies ūkininkai ėmė ieškoti, kur realizuoti savo produkciją. Pasak jos, tikėtina, kad kainos Latvijoje toliau mažės.
Didmeninės lietuviškų daržovių prekybos bendrovės „Domeina“ generalinis direktorius Donatas Montvila patvirtina, kad šiemet situacija rinkoje – įtempta ir žada naujienų pirkėjams.
„Lenkai mums visada yra arši konkurencija, bet šiemet spalį – gruodį ši konkurencija stiprėjo ir dar stiprės. Jie mus stumia iš rinkos, bet epizodiškai: kai neturėsime, kur produkciją parduoti, būsime priversti Lietuvoje dar mažinti kainas“, - dėstė D. Montvila.
Jis primena, kad spalį dar vyksta derliaus nuėmimas: tiek vaisių, tiek daržovių augintojai yra užsiėmę.
„Ūkininkai dabar nėra pilnaverčiai žaidėjai rinkoje, nes jiems pirmiausia svarbu nuimti derlių, jį susidėti žiemai. Spalį derliaus nuėmimas baigsis ir didžiausias dėmesys bus daržovių ir vaisių realizacijai. Tada matysime, kas darysis su kainomis. Manau, tuomet dar kartą pasijus kainų mažėjimas, nors jos ir dabar nėra labai aukštos“, - komentavo pašnekovas.
D. Montvila pastebi, kad Latvijoje situacija dar sudėtingesnė nei Lietuvoje – mat ten kainos visada buvo šiek tiek didesnės nei Lietuvoje, tad skirtumas su lenkų siūlomomis kainomis – kur kas labiau krenta į akis.
„Latvijoje kainos visada buvo didesnės. Ar tam latas turėjo įtakos, ar mažesni ūkiai, bet latviams lenkų konkurencija – dar skausmingesnė“, - apibendrino D. Montvila.
Kainos nustatomos pagal lenkų pasiūlymus
„Atstovaujame morkų, kopūstų, burokėlių, bulvių augintojams – spaudimas kainoms yra didelis, orientuojamasi į lenkų siūlymus. Šiemet galima pasakyti vienareikšmiškai, kainos dempinguojamos, tačiau svarbu, ir kas yra supirkėjas. Jeigu perka turgaus prekeiviai ar didmenininkų bazė ir pigiau pasiūlo lenkų augintojai – renkamasi lenkiška produkcija. Jie paaiškina paprastai: norime išsilaikyti rinkoje“, - kalbėjo Z. Cironkienė.
Pastebima ir neraminančių ženklų: nusiperkama rečiau Lietuvoje auginamų daržovių, pavyzdžiui, salotų, dėl dokumentų apie kilmės šalį, likusi dalis įsigyjama iš Lenkijos. Neparduotas daržoves Lietuvos ūkininkas užaria, tačiau didmenininkai daržovės iš užsienio į prekybos tinklus pristato kaip lietuviškas.
„Tokie didmenininkų veiksmai mus tikrai žeidžia. Prekybos tinklai dažniau dėmesį kreipia į lietuviškas daržoves, tačiau yra padidėjęs spaudimas jų kainoms“, - dėstė Z. Cironkienė.
Pasak jos, prekybininkai vietos augintojams padeda ir Latvijoje.
„Mūsiškiai bandė pasiūlyti savo produkciją latviams, bet jie aiškiai pasakė: mes neturime teisės pirkti nei iš lietuvių, nei iš lenkų, tik iš latvių. Latvijos vyriausybė su supirkėjais pasikalbėjo nedviprasmiškai“, - atkreipė dėmesį ji.
Pagal Lietuvos žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenis, lietuviška produkcija pinga.
Pavyzdžiui, lietuviškos naujo derliaus fasuotos morkos šiemet yra 19 proc. pigesnės nei prieš metus, nefasuotos per metus atpigo 35 proc. Kopūstų kainos krito 27 proc.
Lietuvos ūkininkai buvo priversti atpiginti ir svogūnus, nors jie vis tiek lieka keliomis dešimtimis centų brangesni už importuotus. Parduotuvėse lietuviški svogūnai atpigo 40 proc., kai atvežtiniai – 23 proc., bet jų vidutinės kainos atitinkamai 1,89 ir 1,68 Lt.
Lietuviški pomidorai per metus pabrango 14 proc., kai importuoti atpigo 7 proc.
