Paprašė pagalbos
Lenčių kaime ūkininkaujantys Valdas Morkus, Mantas Vaštakas ir dar trys vietos ūkininkai kreipėsi pagalbos į Ariogalos apylinkių seniūną Juozą Labanauską. Jam įteiktame rašte dėstoma, kad ūkininkams kelia nerimą žolėmis apaugę žemės plotai, priklausantys vokiečių bendrovei „KTG Agrar“ ir dar dviem vietos ūkininkams.
Savaitraščiui „Alio, Raseiniai“ ūkininkas M. Vaštakas pabrėžė, kad apverktina svetimų laukų kokybė verčia susirūpinti: piktžolės plinta į gretimas teritorijas, užteršia gerai prižiūrimų laukų plotus.
„Mes tikrai turime ką veikti ir neieškome progos badyti pirštais į svetimus laukus. Tačiau tos piktžolės, kaip sakoma, jau akis pradėjo badyti, ir tai mums kelia susirūpinimą. Visi esame atsakingi už aplinką, kurioje dirbame ir gyvename“, – pabrėžė M. Vaštakas.
Tam pritarė ir šio ūkininko kaimynas V. Morkus. Anot jo, kai kurie laukų plotai tapo tikrais džiunglynais, todėl ūkininkai nusprendė netylėti – paraginti, kad šeimininkai apsikuoptų. Tačiau tokia iniciatyva atsisuko prieš pačius iniciatorius – susirūpinusiems ūkininkams netrukus buvo skirta piniginė bauda.
Apžiūrėjo laukus
Dar prieš porą savaičių atrodė, kad ūkininkų pastangos nenueis veltui. Po to, kai jie kreipėsi į seniūną J. Labanauską, buvo surengta laukų apžiūra. Šios apžiūros rezultatus apibendrinęs J. Labanauskas savaitraščiui „Alio, Raseiniai“ sakė: „Kartu su skundą pasirašiusiais penkiais ūkininkais apžiūrėjome Lenčių apylinkėse esančius plotus. Paaiškėjo, kad ūkininkų pretenzijos buvo pagrįstos. Jie teisingai kėlė problemą. Pavyzdžiui, šalia lauko, kuriame daug žolių, driekiasi plotai, kuriuose V. Morkus augina žirnius. V. Morkaus pasėliai labai švarūs, tad suprantamas ūkininko nerimas ir pretenzijos dėl gretimai kerojančių žolynų.“
Seniūno vizitas į laukus ūkininkams suteikė vilčių, kad bus imtasi konkrečių priemonių.
„Buvo akivaizdu, kad seniūnas nustebo pamatęs blogai sutvarkytus laukų plotus. Jis net baisėjosi tokia situacija. Tikėjomės, kad bus pradėta ieškoti priemonių, kaip pagerinti situaciją. Deja, sulaukėme visiškai priešingų rezultatų“, – apie netikėtas pasekmes pasakojo M. Vaštakas.
Susidomėjo grioviu
Praėjusią savaitę į besiskundžiančių ūkininkų duris pasibeldė aplinkosaugininkai. Jie informavo apie ūkininkų adresu parašytą skundą. Skunde dėstoma, kad jų pasėlių kraštinė riba vienoje vietoje per daug priartėjusi prie Taurupio upelio, kuris teka melioracijos groviu.
Patikrinus kraštinės ribos atstumą nuo griovio, ūkininkams buvo skirta piniginė bauda.
Toks įvykių posūkis nuvylė ir net įskaudino rūpestingai savo laukus prižiūrinčius vyrus.
„Sulaukėme ne pagalbos, bet sankcijos. Štai kaip yra Lietuvoje. Gerai, kad mūsų neištrėmė kaip sovietmečiu“, – karčiai pajuokavo V. Morkus.
Įžvelgia puolimą
Baudos kvitą įteikę aplinkosaugininkai pabrėžė, kad normos yra normos, jų reikia laikytis, o į gautus skundus privaloma reaguoti.
Tokiems teiginiams visiškai pritaria ir ūkininkai, tačiau jie neabejoja, kad skundais bandoma nukreipti dėmesį nuo kur kas rimtesnės problemos.
M. Vaštakas ir V. Morkus sužinojo, kad skundą dėl griovio suraitė žolėtų laukų savininkai.
„Juk akivaizdu, kad skundą parašę žmonės ieškojo, kaip prie mūsų prikibti. Ypač apmaudu, kad valstybės pareigūnai šioje situacijoje panaudojami kaip įrankis, gaišinamas jų laikas, darbo efektyvumas tampa abejotinas“, – svarstė M. Vaštakas.
Įžvelgia įtampos kurstymą
Paprašyti paaiškinti, kodėl jų pasėlių pakraštys yra per arti Taurupio, ūkininkai dėstė, kad žemės dokumentuose ši upelio atkarpa apibūdinama kaip melioracijos griovys.
„Ir pažiūrėjus matosi, kad tai ne upelis, bet melioracijos griovys. Mes aplyginome pagriovius, nes jų neįmanoma šienauti mechanizuotai. Tai darėme dėl laukų kokybės. Kas geriau – ar kai prie upelio veši džiungės, ar auga javai?“ – klausė V. Morkus.
Anot ūkininkų, laukų kokybė Lenčių kaimo apylinkėse nuolat prastėja.
„Netoli „džiunglių“ aš turiu 35 hektarus, kur šiuo metu auginu žieminius kviečius. Juk nėra taip, kad aš čia slampinėčiau neturėdamas ką veikti ir kabinėčiausi prie kaimynų. Rūpinamės, kad visiems būtų geriau. Deja, dirbtinai sukuriamos karo salygos“, – nuogąstavo M. Vaštakas.
Vokiečiai žadėjo tvarką
Besižvalgydamas po vokiečių bendrovei „KTG Agrar“ priklausančius laukus, M. Vaštakas komentavo, kad žolių čia yra daugiau negu pavasarinių kviečių. Pasak jo, vyrauja smilguolės, ramunės, motiejukai.
„KTG Agrar“ vysto ekologinį ūkį, kuriame tam tikras žolynų kiekis yra įprastas, leidžiamas galiojančių normų. Normas konkrečiame lauke apibrėžia tarnybos, nustatančios ūkininkams tenkančias išmokas už ekologinius ūkius.
Ariogalos seniūnija neturi duomenų, ar „KTG Agrar“ plotai atitinka ekologiniams ūkiams keliamus reikalavimus, tačiau, anot seniūno, vizualiai įvertinus, atrodo, kad žolių – akivaizdžiai per daug.
„Kreipiausi į vokiečių atstovybę Raseiniuose. Buvo atvažiavęs vokiečių bendrovės atstovas su vertėju. Jie pažadėjo imtis priemonių, kad laukai atrodytų labiau sutvarkyti“, – sakė seniūnas J. Labanauskas, tikintis, kad ūkininkų susirūpinimas neliks be dėmesio.
