Šią informaciją DELFI patvirtino Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Jonas Milius.
Pasak jo, naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį buvo gauti tyrimų rezultatai, parodę, kad maras įsimetė į didžiausios Lietuvos kiaulininkystės įmonės „Idavang“ fermą Ignalinos rajone, kuriame laikoma 20 tūkst. kiaulių. Kaip skelbiama bendrovės pranešime spaudai, iš 40 mėginių 36 buvo infekuoti.
„Vakar vakare gavome žinią, kad padidėjo kritimai (kiaulių – red.) įmonės Rupinskų padalinyje“, - teigė jis.
Pasak jo, ši ferma buvo viena iš pavyzdinių, joje buvo laikomasi pažengusių apsaugos priemonių.
„Ją rodydavome ir užsieniečiams, ir praėjusį mėnesį rodėme rusams, kaip pavyzdinę, - kalbėjo jis. - Dviguba tvora, praktiškai nė viena mašina nepatenka į vidų, net ir pienas patenka žarnomis, o ne mašinomis“.
Paklaustas, kaip galėjo užkratas patekti į kompleksą, J. Milius teigė, kad šiuo metu yra aiškinamasi bei kreiptasi į prokuratūrą.
Vėliau ketvirtadienį LRT radijui jis sakė, kad jau pasirašė kreipimąsi į prokurorus.
J. Miliaus nuomone, tai yra keistas užsikrėtimas, nes visuose komplekso tvartuose rasta po dvi-tris sergančias kiaules, o iš maždaug pusšimčio ištirtų kiaulių užsikrėtusių yra daugiau kaip 30.
„(Užsikrėtimas - BNS) išplitęs po visus tvartus, kiek yra komplekse, taip kad tas užkratas galėjo patekti tik per pašarus. Mes žinome, kad pašarai yra termiškai apdorojami ir kaip jie galėjo pasėti tą virusą, yra labai daug klausimų. Tyčinis užkrėtimas irgi nėra atmetamas“, - teigė J. Milius.
Anot jo, kitose Lietuvos kiaulių fermose kol kas nėra numatoma imtis kokių nors specialių veiksmų, nes šiuo metu naudojamos visos papildomos priemonės apsisaugoti nuo kiaulių maro plitimo.
„Iki šiol buvome kritikuojami nuo 2013 metų tik už griežtas sąlygas. Jeigu kažkas man pasakytų, kad kažko mes nepadarėme, tai aš būčiau labai patenkintas. Padaryta labai daug priemonių. Europos ir net Rusijos ekspertai viską įvertino teigiamai“, - argumentavo J. Milius.
Kiaulės jau migdomos
Pasak jo, jau ketvirtadienio rytą buvo pradėtas kiaulių migdymas dujomis. Ketinama išnaikinti visus fermoje esančius gyvūnus.
„Užkasime vietoje, nes yra labai didelis karštis“, - sakė jis.
Tarnybos vadovas neatmeta versijos, kad užkratas galėjo būti paskleistas, pavyzdžiui, per pašarą.
Paklaustas, kas laukia kiaulininkystės sektoriaus Lietuvoje po šio atvejo, J. Milius teigė: „Nežinau. Turime kalbėti su visomis valstybėmis. Kalbėjau su visomis aplinkinėmis ir su Rusija, nes jie turi dešimties metų patirtį, tai sakė, kad, kol kiaulių neišnaikinsite Lietuvoje, tol turėsite problemų“.
Apie galimus įmonės nuostolius kol kas nekalbama, ferma buvo apdrausta.
Žemės ūkio ministrė pareiškė, kad Danijos kapitalo „Idavang“ kompleksas afrikiniu kiaulių maru galėjo būti užkrėstas tyčia - šį įtarimą bus prašoma patikrinti prokurorų.
„Teritorijoje yra daug kompleksų, daug fermų („Idavang“ - BNS). Turbūt bus kreiptasi į prokuratūrą, aiškinantis, iš kur galėjo atsirasti užkratas. Iš pirmos informacijos taip gali atrodyti (kad užkrėsta tyčia - BNS)“, - LRT radijui sakė Virginija Baltraitienė.
Anot jos, apie situaciją bus informuotos Europos Sąjungos institucijos, kitos aplinkinės valstybės. Penktadienį ministrė žada vykti apžiūrėti komplekso.
V. Baltraitienė teigė negalinti pasakyti, ar šis atvejis padidino riziką plisti marui visoje šalyje.
„Viskas kol kas neaišku, kiek išnešta iš vidaus. Tai yra uždaroje, lokalizuotoje vietoje, ne gamtoje kažkur, kur šernai laksto, gali užkrėsti. Jeigu vieta bus lokalizuota ir toliau nepasklidę, nemanau, kad nuostoliai bus dideli. Aišku, tai įmonei nuostolis bus didžiulis“, - sakė žemės ūkio ministrė.
Žmonėms nepavojinga
„Papildomai „Idavang” atlieka ir savarankišką vidinį tyrimą, nes vienas svarbiausių prioritetų šiuo metu – išsiaiškinti, kaip užkratas pateko į kompleksą. Tik žinodami priežastis, galėsime išvengti tokių nelaimių ateityje”, - pranešime cituojamas „Idavang” generalinis direktorius Saulius Leonavičius.
„Idavang” vadovo teigimu, šiuo metu mūsų pagrindinis bendrovės rūpestis, dėmesys ir mintys yra sukoncentruoti į Rupinskuose dirbančius žmones ir komplekse esančias kiaules.
Rupinskų kompleksas išsidėstęs tarp dviejų Afrikinio kiaulių maro ligos židinių, kurių vienas – Latvijoje, pasienyje su Lietuva, kitas – pietrytinėje šalies dalyje. Žinodama tokią komplekso padėtį, „Idavang” jame taikė aukščiausias įmanomas biosaugos priemones.
Jau šių metų pradžioje „Idavang“ ėmėsi sugriežtintų prevencinių apsaugos priemonių. Darbuotojai bei įmonės svečiai, paskutines 48 valandas lankęsi kituose kiaulių ūkiuose ar buvę šalia laukinių šernų ar kiaulių, nėra įleidžiami į įmonės kompleksus.
Darbuotojai negali laikyti kiaulių namų ūkiuose. Prieš patenkant į fermos ūkinius pastatus, būtina nusiprausti tam skirtose patalpose ir persirengti specialiais rūbais, dezinfekuoti rankas.
Kad būtų išvengta sąlyčio su aplinka, iš administracinio į ūkinį pastatą galima patekti tik per specialų koridorių.
Kraunant kiaules transportavimui yra naudojamos trijų dalių rampos. Tokiu atveju, nėra jokio sąlyčio tarp išorėje esančių vairuotojų ir fermos vidaus darbuotojų. Į ūkius uždrausta įsinešti bet kokį maistą. Darbuotojai maitinami bendrovės tiekiamu maistu.
Ši liga žmonėms nepavojinga, o Lietuvoje parduodamą kiaulieną galima vartoti.
„Idavang” Lietuvoje valdo 11 kiaulininkystės kompleksų. Valstybinės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, šiame kiaulių komplekse laikoma 19 411 kiaulių, iš kurių 10 167 – paršeliai iki 3 mėnesių amžiaus, 1 396 paršavedės, 213 kiaulių daugiau kaip 8 mėnesių, 13 kuilių ir 7 622 kiaulės nuo 3 iki 8 mėnesių amžiaus.
