Tikėtina, kad ateityje kanapininkystė plėsis, nes už šiuos pasėlius bus mokamos tiesioginės išmokos (jei auginamos veislės, įtrauktos į ES bendrąjį žemės ūkio augalų veislių katalogą). Be to, kovojusieji už pluoštinių kanapių lygiateisiškumą žemdirbius įtikino, jog pluošto ir sėklų poreikis pasaulyje nuolat auga ir jokių realizacijos trukdžių nėra. Bet ar taip yra iš tikro?
Nepasitikėjimu įteisinta kontrolė
Įteisinus pluoštinių kanapių auginimą, iki šių metų pradžios reikėjo parengti įstatymo įgyvendinimo teisės aktus, kurie reglamentuotų šių augalų auginimo kontrolę. Kai kurie reikalavimai reikalingi, kai kurie – juokingi, tačiau augintojams susirašinėjant su kontroliuojančiomis institucijomis, teks apsišarvuoti kantrybe. Jie privalės pildyti įsigytos sėklos, pasėlių plotų ir derliaus bei analogišką tiekiamų rinkai pluoštinių kanapių produktų registracijos žurnalus.
Valstybinei augalininkystės tarnybai (VAT) augintojai irgi turės pateikti visus duomenis apie kanapių auginimą, informuoti apie augalų žydėjimą ne vėliau kaip per septynias dienas nuo žydėjimo pradžios. Pateikus prašymą, VAT iš kiekvieno deklaruoto pluoštinių kanapių lauko ims mėginius, o Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) laboratorija juose nustatys tetrahidrokanabinolio (THC) kiekį, kuris neturi viršyti 0,2 proc.
Už mėginių paėmimą ir THC kiekio nustatymą mokės augintojai: vieno mėginio iš pasėlio paėmimo kaina bus apie 70 Lt, o THC kiekio nustatymas mėginyje – apie 350 Lt. VAT savo ruožtu teiks informaciją apie kanapių auginimą Policijos departamentui prie VRM.
Yra ir daugiau kontrolinių reikalavimų: pluoštinių kanapių produktus galima laikyti tik deklaruotuose sandėliuose, todėl iki einamųjų metų rugsėjo 1 d. apie juos būtina informuoti VAT ir pateikti dokumentų kopijas, kurie patvirtintų, ar jie yra ūkininkų nuosavybė, ar nuomojami pagal sutartis. Jei pluoštinių kanapių šiaudeliai klojėsis laukuose per žiemą, ūkininkai iki einamųjų metų rugsėjo 1 d. taip pat turi informuoti VAT ir nurodyti jų klojėjimo ir lauko vietovės adresą. Tad prognozė, kad kanapių auginimo ir tiekimo į rinką kontrolei iš šalies biudžeto kasmet reikės kiek daugiau nei milijono litų, tikrai nepasitvirtins.
Sertifikuota sėkla užsakoma rudenį
Įteisinus pluoštinių kanapių auginimą, žemdirbiai itin domėjosi, kokių veislių sėklų ir kur bus galima įsigyti, kaip, kam ir už kiek bus realizuojama produkcija. Apie būsimus sunkumus kalbėta mažai. Pirmasis jų – šį pavasarį ne visi norintieji įsigijo sėklų, nes pasak Baltijos pluoštinių kultūrų augintojų ir perdirbėjų asociacijos (BPKAPA) direktoriaus Edgaro Babanovo, mūsų klimato sąlygoms pluoštinių kanapių sėklų subrandinama nedaug. Pernai sertifikuotų sėklų parduota 2 t, o šiemet jų reikia 10 t.
Pagal naujas taisykles, paraiškas sertifikuotoms sėkloms reikės pateikti iki spalio mėnesio. Pirkėjas privalo sumokėti 10 proc. avansą nuo visos sumos. Sėkla kainuoja apie 10 Lt/kg.
„Ūkininkai įpratę pirkti sėklų prieš sėją, tačiau kanapių paskutinę minutę įsigyti nepavyks. Populiarių veislių sėklos išgraibstomos kaipmat, – teigė E.Babanovas. – Žemdirbiai turi žinoti, kam jie kanapes augins: nuo derliaus paskirties priklauso išsėjimo norma. Biomasei tinka šiltesnių kraštų pluoštinių kanapių veislės ir jų pasirinkimas didesnis. Šiaurietiškos veislės tinka mūsų klimatui, jų vegetacija trumpesnė, kanapės subrandina sėklas ir užaugina stiebus tinkamus pluoštui. Jos nepamainomos sėjomainoje, ypač ekologiniuose ūkiuose.“
Pasak pašnekovo, augintojai privalo įsiminti, jog įsigijus sėklų, joms laikyti patalpoje turi būti iki 7 C šilumos ir kasmet teks sėti naują įsigytą sertifikuotą sėklą.
Tarptautinės žemės ūkio parodos „Ką pasėsi... 2014“ seminare „Naujovės pluoštinių kanapių sektoriuje 2014 m.“ buvo akcentuota – lietuviškų pluoštinių kanapių veislių nėra ir nebus. Kol kas nekalbama ir apie sertifikuotų sėklų dauginimą šalyje. Sėjamosios medžiagos Europoje trūksta kasmet, tad suprantama, kad ir šioje srityje galioja rinkos ekonomika.
Užauginti lengviau nei perdirbti
Kai kurie ūkininkai, nepaisydami draudimo, pluoštines kanapes augino ne vienus metus ir dažniausiai iš sėklų spaudė aliejų, o atsiklojėjusių stiebų ritinius pardavė užsiimantiesiems statybomis. Kaip teigia mažosios bendrijos „Kanapis“ (Šakių r.) vadovas Egidijus Zėringis, iš atsiklojėjusių kanapių jie gamina statybinius blokus, termoizoliacines medžiagas ir kol kas tai yra vienintelė pluošto perdirbimo sritis.
„Didėjant plotams, didės ir atsiklojėjusių kanapių pasiūla, nors ir pastaraisiais metais jų netrūko. Kaina 70-100 EUR/t, – pasakojo E. Zėringis. – Kanapių pluoštu domisi tekstilininkai, tačiau tam tikslui jas reikia nuimti rudenį, bet augintojai neturi tinkamų įrengimų atskirti spalius nuo pluošto.“ Pasak pašnekovo, pirminei perdirbimo įmonei investicijų reikės nemažai, būtina kooperacija, kitaip bus kaip su linais.
Su tokia nuomone sutinka ir BPKAPA direktorius E. Babanovas, tačiau pabrėžia, jog kalbėti apie pirminio perdirbimo įmonių steigimą šalyje per anksti, nes tik keli mėnesiai, kai įteisintas kanapių auginimas. Besidomintieji žino, kad po pirminio perdirbimo kanapių žaliava paklausi ne tik ES šalyse, bet ir pasaulyje.
Asociacija su augintojais, verslininkais ir pramonininkais turi nuspręsti, kiek jų auginti ir kokius produktus gaminti. Kita vertus, kanapių auginimo ir perdirbimo technologijų neparengusi jokia šalies mokslo institucija, nėra ir šios srities specialistų. Tikėtina, kad situacija bus konkretesnė po trejų metų.
„Aš pats Vilniuje turiu įmonėlę aliejui iš sėklų spausti, o Latvijoje – pirminio perdirbimo įmonę. Norintieji gali visada pasinaudoti paslaugomis, – teigia E. Babanovas. – Neapdorotos žaliavos eksportuoti neapsimoka, nes vargu ar atsipirktų išlaidos transportui.“
Pragmatiškesnė kanapių augintojo ir perdirbėjo Andriaus Osadčio nuomonė: „Apie pirminio perdirbimo įmones kalbų daug, bet kol jų nėra, reikia labai atsargiai rinktis kanapių veisles. Jeigu sėklų derlius menkas, o augalai vešlūs, po atsiklojėjimo nežinia kur kanapes reikėtų parduoti. Tokios žaliavos niekas iš rankų neplėšia, be to, realizuoti pavieniui sudėtinga. Lietuvos augintojams perdirbimo įmonė Latvijoje – ne išeitis.“
Pasak A. Osadčio, sėdami kanapes žemdirbiai turėtų žinoti, ko iš jų tikisi, o neturintiesiems jokios technikos plotų plėsti nepatartina. Be to, šiemet teks atlaikyti ypatingą VAT specialistų spaudimą patikrų metu, nes yra daug neadekvačių ir perteklinių reikalavimų. Viskas susistyguos tik po 2-3 metų.
Konkurencija?
Yra ir daugiau problemų, kurios, anot pašnekovų, atsiranda dėl lietuviškojo mentaliteto. Teisybės dėlei reikia pasakyti, jog Pluoštinių kanapių įstatymas atsirado ne be ilgalaikių Baltijos pluoštinių kultūrų augintojų ir perdirbėjų asociacijos pastangų.
Suprantama, asociacijas steigti įstatyminių trukdžių nėra, tad neseniai įsikūrė Lietuvos pluoštinių kultūrų augintojų ir perdirbėjų asociacija (LPKAPA), bet kaip sako BPKAPA vadovas E. Babanovas, veiklos tikslai gana skirtingi: mūsų – plėtoti verslą, kitų – tapti monopolistais.
Pasak pašnekovo, kurio pavardė redakcijai žinoma, LPKAPA smarkiai plečia pluoštinių kanapių plotus, mėgina monopolizuoti sertifikuotų sėklų rinką, kalba apie perdirbimo įmonės steigimą. Tikėtina, kad jie pasinaudos europine parama, bet abejotina, ar ištesės pažadus.
Į klausimus apie asociacijos įsikūrimo tikslus bei pirminio perdirbimo įmonės steigimą, asociacijos vadovas Skirmantas Nikštelė atsakyti neturėjo kada... Pasak jo, kalbėsiąs tik po kanapių sėjos (?). LKPAPA atstovas Arnoldas Platelis grasino redakcijai teismais, jeigu straipsnyje bus paskelbta jiems nepatinkanti informacija. Bet kaip žinoti, ar ta informacija patinka, ar ne, jei asociacijos atstovai atsitveria tylos siena?
