„Drėgmės trūkumas buvo didžiulis, todėl pasirodęs lietus tikrai pagelbėjo. Viskas jau buvo prie kritinės ribos – kai kurie pasėliai pradėjo gelsti, džiūti. Dabar situacija pagerėjo, orų prognozės rodo, kad dar turėtų lyti keturias dienas, todėl viskas turėtų susitvarkyti. Lyja ne man vienam, todėl daugeliui ūkininkų nuotaika geresnė“, – portalui LRT.lt komentavo Kauno rajone ūkininkaujantis Vytautas Žilinskas. Šiame krašte lietaus laukta jau kelias savaites.
Anot ūkininko, auginančio žieminius, vasarinius kviečius bei rapsus, Vidurio Lietuvoje situacija šiuo metu yra patenkinama, tačiau, V. Žilinsko duomenimis, ji ne tokia gera važiuojant Panevėžio link. „Pasvalyje visiškai iššalo žiemkenčiai, o pas mane jų iššalo gal 5–10 proc.“ – skaičiuoja Kauno rajono ūkininkas.
Panevėžio rajone, Miežiškių kaime, ūkininkaujantis Alvydas Abukauskas tvarko 40 hektarų ūkį, kuriame daugiausiai augina daržoves. Jos yra ūkininko pragyvenimo šaltinis.
„Kalbėjom ir mes jau poterėlius, kad tik palytų. Po šios nakties situacija geresnė, galėtų dar pora dienų lyti. Viskam reikėjo lietaus, netgi žolei, kuri, kai nupjovėm, nebeaugo. Pasėjom vasarinius javus, pradėjo dygti, bet jei ne lietus, būtų pradėję vysti“, – apie situaciją ūkyje pasakoja aukštaitis.
Tuo metu Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas J. Talmantas teigia laukiantis gausesnio lietaus. „Vidurio Lietuvoje sudrėkino gal 3 cm žemės sluoksnį, laukiame, kad dar palytų. Šis lietus pagelbėjo vasariniams rapsams ir cukriniams runkeliams, bet dar drėgmės trūksta, galėtų pora parų gražiai, kaip vakar, lyti“, – gausesnio lietaus laukia J. Talmantas.
Pasak Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininko, grėsmė augalams dar neišnyko, o labiausiai, J. Talmanto žiniomis, lietaus reikia Vidurio Lietuvai. „Raseiniai, kiti rajonai gavo lietaus, o Vidurio Lietuva – nedaug, vakar lijo iki 23 val. Žiemą sniego taip pat nebuvo, į žemę drėgmė nėra prisigėrusi gilesniuose sluoksniuose, paviršiniuose apskritai sausa“, – tęsia Ūkininkų sąjungos pirmininkas.
Idealių orų sąlygų, kaip ir pelno, pasak J. Talmanto, šiemet tikėtis neverta.
„Sąlygos apskritai yra kritinės. Daugeliui nušalo ant kalniukų pasodinti cukriniai runkeliai, kai buvo iki 6 laipsnių šalčio. Tiems ūkininkams, kurie pasėjo vasarinį rapsą, praktiškai pusė jo nušalo. Daugelyje Lietuvos rajonų nušalo miežiai, todėl nuostoliai yra didžiuliai. Negana to, kad žiemą nuostolių patyrėme, tai jie nesibaigia, gamta toliau krečia išdaigas“, – piktinasi J. Talmantas.
Jis pripažįsta, kad tiek jis pats, tiek jo vaikai savo ūkiuose dėl šalnų atsėjo 500 iš 750 hektarų žieminių kviečių. „Sudėtingi metai. Manau, retas ūkis šiemet turės pelno“, – prognozuoja Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas.
Kauno rajone ūkininkaujantis V. Žilinskas labiausiai norėtų tradicinio lietuviško pavasario bei vasaros. „Kad palytų, saulė pašviestų, vėl palytų. Svarbiausia, kad neturėtume 3 savaites iš eilės sausros, o po to – lietaus“, – apie idealias sąlygas augalams auginti kalba ūkininkas.
