Jau vasarą sakė užverbavęs Padovinio žemės ūkio bendrovę Marijampolės rajone, vadovaujamą Gintauto Gumausko, bet apgailestavo, kad, be Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininko ir žemės ūkio ministro, kiti tokioms išvykoms neišsiruošia. Gal nedrįsta? – svarstė. „O mes keliame paprastą klausimą: bendrovė dirba 2500 ha, laiko 1700 galvijų, sukūrusi 110 darbo vietų, per metus sumoka apie 2 mln. Lt įvairių mokesčių ir įmokų, per 10 mln. Lt investavusi į tvartų modernizavimą. Gal būtumėte konkrečiai patarę, kaip ją sutraukti į 500 hektarų?“- klausė J. Kraujelis. Ir nors KRK pirmininkas Saulius Bucevičius sutiko 53 bendrovių vadovams ir atstovams užleisti pačią garbingiausią Seime Konstitucijos salę, iš daugelio kviestų į akistatą atvyko visai mažai.
Bendrovėms iškilusios grėsmės
J. Kraujelis argumentuotai sakė, kad sukeltas nereikalingas šurmulys: bendrovės Lietuvoje nėra dominuojanti ūkininkavimo forma pagal žemės plotus, nes iš 382 tūkst. ha pernai bendrovių dirbtos žemės vos 80 tūkst. ha tėra nuosava. Visa kita – nuomojama. „Todėl visi apie bendroves skleidžiami negatyvai, kad jos sunaikino tradicinį kaimą – čia, Jonai, tavo žodžiai (linktelėjo asociacijos prezidentas į salėje sėdintį Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininką Joną Talmantą), kad Lietuva pavirto žemvaldžių sukurtais dvarais, kad bendrovės trukdo plėstis vidutiniams ūkiams, neatitinka tikrovės“, - aistrinosi buvęs žemės ūkio ministras.
„Na, gal ir pasitaikė vienas kitas deguto šaukštas, bet nerandame faktų, kad pajinės bendrovės žemę pardavinėtų – ar užsieniečiams, ar kitokiais būdais“, - atmetė dar vieną bendrovėms metamą kaltinimą LŽŪBA prezidentas. Anot jo, vargu ar atsitiktinumas, nes pirštu statistikos negražino, tačiau tiek vieno ūkininko, tiek bendrovės deklaruojami žemės dydžiai yra tie patys. Todėl ir dezinformacija „užgrobė“, „sukūrė dvarus“, anot J. Kraujelio, turėtų būti išsklaidyta, nes ja kai kas bando pridengti nelabai švarius darbus.
Rizika dirbti nuomojamą žemę
Pagrindinę žemės dalį, 80 proc., bendrovės nuomoja ir tai patvirtina oficialūs duomenys – kol kas tik penktadalis bendrovių dirbamos žemės valdoma nuosavybės teise. Jei tik privati nuosavybė, kaip teigia Lietuvos laisvosios rinkos institutas, užtikrina verslo laisvę, žmonių iniciatyvą, tai ko vertos kalbos, kad niekas bendrovėms neliepia nusikelti, neva tegul nuomojasi žemę? - klausė Seime J. Kraujelis. Dvidešimt bendrovių, neskaitant verslo grupėms priklausančių, jau „užlipusios“ ant 500 ha ploto ribos ir daugiau nė vieno hektaro įsigyti negali. Joms pagrindinė problema – gyvulininkystės išsaugojimas. „Kažkokia piktoji dvasia: Vyriausybė priima nacionalinę gyvulininkystės sektoriaus plėtros programą, bet kaip palikus bendrovėms 500 ha „sutraukti“ galvijus? Smilgių žemės ūkio bendrovės vadovas Romas Vilionis visada piktas, bet kaip jam nepykti, - klausė LŽŪBA prezidentas, juk galvijininkystė – pati rizikingiausia sritis. Iš paskos jai turi sekti rapsai ir kviečiai, kitaip vaikščiosi ant peilio ašmenų. Žmonės siūlo pirkti žemę. Saugikliai veikia natūralūs: viena, niekas dabar tos žemės per daug nepuola pardavinėti, todėl, kai girdi, kad 500 ha yra šventas dalykas, tai jis, norint pasiekti tikslą, išsaugoti gamybą naudojant nuomojamą žemę, yra nesuprantamas. Tai daryti nuomojant visada rizikingiau nei dirbant nuosavą žemę“, - tikino diskusijos dalyvius J. Kraujelis.
Žada Maidaną
Šakių rajono Kubilių žemės ūkio bendrovė 2012 m. nupirko kaimyninės Plokščių bendrovės pajų, tad dabar 112 žmonių dirba 2800 ha žemės, laiko 1400 karvių ir per dieną parduoda 33 t pieno, per metus sumoka valstybei 3,5 mln. Lt mokesčių. Iš 1 ha žemės sumoka vidutiniškai 1260 Lt mokesčių. Kubilių ŽŪB vadovas Alvydas Miliūnas Seime tikino, kad jei visi panašiai mokėtų mokesčius, tai valstybės iždas praturtėtų apie 3,5 mlrd. Lt papildomų mokesčių – užtektų ir pensininkams, ir naujai priešlėktuvinei sistemai įsigyti. Bendrovės vadovas prisiekinėjo, kad nenupirko nė hektaro žemės, išskyrus tą, kurią nuomojo 10-15 metų. Jis apgailestavo, kad Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo kūrėjai nediskutuoja apie tokias bendroves kaip Kubilių, kurioms žemė reikalinga kaip kraujas – išgyvenimui. O ji visa dabar įkeista bankams. Todėl Kubilių žemės ūkio bendrovės vadovas ir ironizavo Seime, kad laikinąjį įstatymą sukūrė du kaimynai išgėrę po litrą samanės ir sugalvoję, kaip čia pasigerinti sąlygas. Tačiau labiausiai šis įstatymas, anot A. Miliūno, pažeis ne žemės ūkio bendrovių, o žemės savininkų interesus. „Kai jie pajus, kad nėra kam žemės parduoti ir tai galima padaryti tik labai pigiai, Maidanas tikrai kils. O bendrovės jau kryžkelėje – žemės pradedamos parceliuoti“, - ne kokias ateities perspektyvas piešė Kubilių ŽŪB vadovas.
Anot jo, su tokiais saugikliais paminamos 570 tūkst. žemės valdų savininkų teisės naudoti nuosavybę kaip jie nori. K. Juščius teigė, kad per 20 metų užsieniečiai Lietuvoje įsigijo vos vieną procentą žemės, tad kokia prasmė nuo jų gintis? Todėl jis ir apgailestavo, jog reikia eiti į Seimą, kad apgintum teisę žemę dirbti. „Žemė mums reikalinga ne parduoti – reikalinga darbui“, - antrino K. Juščiui Panevėžio rajono Daukniūnų žemės ūkio bendrovės vadovas Kęstutis Povilionis, įsitikinęs, kad su tokiais saugikliais bus sužlugdyti gyvulininkystės ūkiai.
Kad bendrovės gyvuos tol, kol valdžia nepasistengs jų sužlugdyti, tikino Panevėžio rajono žemės ūkio bendrovės „Jotainiai“ vyriausioji finansininkė Angelė Narbutienė. Šalia šios klestinčios bendrovės liūdnai atrodo neseniai amžinybėn išėjusio žemės ūkio ministro Medardo Grigaliūno tėviškė: šabakštynai ir vos vienas prakutęs ūkininkas.
Jei didelis - blogas
„Prieš trejus metus visi džiaugėsi, kad žemės ūkis – šalies varomoji jėga. Nuo danų atsilikome keturis kartus, bet perspektyvą matėme. Dabar matome, kad Danijoje ūkių per dešimtmetį sumažėjo dvigubai, mūsų jaunimas į kaimą neina, miestiečiai gąsdinami mistiniu baubu – žemės ūkio bendrovėmis, o tai tėra tik ūkininkavimo forma. Dabar žemės ūkyje vyrauja pasimetimas ir visiška priešprieša tarp stambiųjų ir smulkiųjų ūkių“, - guodėsi Seime UAB „Litagros grūdai“ vadovas Džiugas Grigaliūnas.
Kodėl Lietuvos kaimynai nėra sukūrę tokių perteklinių saugiklių žemei parduoti? - klausė seimūnų „Agrowill Group“ vadovas Marius Žutautas. „Iš mūsų nori padaryti sodininkų bendrijas po šešis arus“, - piktinosi jis. Jam nesuprantama, kodėl Vyriausybės programoje deklaruojamas tvarios ekonomikos skatinimas, tačiau tai daroma vieną sektorių, žemės ūkio bendroves, niekinant, o kitam sektoriui sudarant išskirtines sąlygas. „Žemės ūkio bendrovės dirba tris kartus efektyviau už šeimos ūkius. Kaip tuomet tikimasi surinkti mokesčius patraukiant į šalį tuos, kas juos moka? Deja, jei esi didelis, esi blogas – tokia šiemet įsigaliojusio įstatymo nuostata“, - sakė M. Žutautas.
Kaip įsikabinti jauniesiems?
Negali nesutikti su J. Kraujeliu, tikinančiu, kad be jaunimo žemės ūkyje nebus gyvasties. Vytautas Buivydas, kuris yra ir Lietuvos jaunųjų ūkininkų asociacijos vicepirmininkas, vadovauja „Agrowill Žadžiūnai“, jauniausiai žemės ūkio bendrovei šalyje. Jos 34 darbuotojų amžiaus vidurkis yra 33 metai, dalis pradėjo dirbti iškart po mokslų, neturėdami patirties, kiti – grįžę emigrantai, vienas jų – ir pats Vytautas. Prieš pusantrų metų jis atgaivino bendrovę, jau nevykdžiusią ūkinės veiklos, džiaugiasi galėdamas dirbti Lietuvoje, bet paskutinių mėnesių aktualijos dėl žemės įsigijimo apribojimų jam kelia daug nerimo ir nežinomybės. „Saugikliai turi būti, bet logiški, kad paskui nereikėtų kaltinti čia sėdinčios valdžios, kad dėl jų priimtų sprendimų sumažėjo surenkamų mokesčių, kaimas nyksta, jaunimas emigruoja, o prieš tai buvusios bendrovės, pramoniniai ūkiai susinaikino, nes patogiau būti ūkininku. Toks vaizdas, jog valdžios vyrai pasišovė sunaikinti bendroves, sakydami, jog turi tikslą remti jaunuosius ūkininkus ir šeimos ūkius, tačiau daugiausiai iš to turės naudos stambiausi Lietuvos ūkininkai, kurie žemes padalijo savo šeimos nariams ir giminaičiams ir kurie niekuo nesiskiria nuo bendrovių. Koks skirtumas – bendrovė valdo 2 000 ha, ar ūkininkas su šeima tokį pat plotą? Kodėl dėliojant saugiklius į tai neatsižvelgiama?“ – retoriškai klausė seimūnų V. Buivydas. Jis siūlė pažiūrėti į statistiką: šalyje bendrovės dirba dešimtadalį dirbamos žemės, bet pagamina 40 proc. produkcijos. Todėl jis ir tvirtina, kad įstatymo projektas naudingas tik stambiais save vadinantiems ūkininkais, žemvaldžiams ir jų šeimos nariams, norintiems plėsti savo valdas. Tačiau nei jaunieji, nei šeimos ūkiai naudos visiškai neturės, o sunaikinę ir pramoninius ūkius, žemės ūkio bendroves, negalėsime diegti naujausių žemės ūkio technologijų, sukuriančių didžiausią pridėtinę vertę ir Europoje tapsime nebe žemės ūkio produkcijos gamintojai, o vartotojai“, - mano Lietuvos jaunųjų ūkininkų asociacijos vicepirmininkas.
Siūlymai darbotvarkei ir istorijai
LŽŪBA prezidentas J. Kraujelis jau buvo siūlęs ir vėl siūlo, bet mažai tikėtina, kad kaip būdas negriauti susiformavusių bendrovių bus priimta naujais principais grįsta pažangių, konkurencingų ūkių formavimo politika tiems, kurie nori plėsti ar kurti naujus ūkius. Tegul, sakė, tai liks darbotvarkei ir istorijai. Kitas J. Kraujelio siūlymas Seimui yra priimti politinį sprendimą, kad ūkiai, kurie nuo 2006 m. ar 2000 m. iki dabar nuomos pagrindais dirba žemę, įgytų teisę ją įsigyti nuosavybėn netaikant 500 ha ploto apribojimų. Teisinės ar kitokios galimybės norint būtų, - tikino J. Kraujelis. Ir dar vienas, pagalbinis ar atsarginis, siūlymas yra pertvarkyti Valstybės žemės fondo funkcijas suteikiant jam finansinės institucijos statusą, kad jis galėtų skolintis lėšas net ir iš gyventojų, pirkti žemę ir ją nuomoti tiems, kurie pasiektoms gamybos apimtims išlaikyti daugiau nuosavybės nebeturi teisės įsigyti. J. Kraujelis sutiko, kad daug kas į tokį siūlymą žiūrės atmestinai, kaip sudėtingą ar rizikingą, bet tai padaryti irgi būtų įmanoma.
