Nesibaigus pasitarimui politikė pakilo ir su savo palydovais išėjo iš salės. Keli šimtai iš visų Lietuvos rajonų susirinkusių pieno ūkių savininkų, žemdirbių savivaldos organizacijų atstovų buvo šokiruoti. Tačiau stebėtojas iš šalies galėjo būti šokiruotas ir tuo, kad J. Vilionis, pasikvietęs viceministrę į LPGA renginį, pasodinęs ją laikė dvi valandas neinformuodamas, jog pirmieji savo rūpesčius išsakys žemdirbiai, o po to bus paprašyta Ž. Pinskuvienės atsakyti į jiems rūpimus klausimus, apibendrinti ir išdėstyti ministerijos poziciją.
Pieno gamintojų problemos - jų nuosavybė?
„Mes norėjome pristatyti ministerijos atstovams šalies pienininkystės ir agrarinio verslo problemas, o tik paskui pasiteirauti, kokias išeitis iš padėties mato valstybės įgalioti valdininkai,“ - lyg teisindamasis kalbėjo renginiui pirmininkavęs Jonas Vilionis.
Šalies pieno gamintojų atstovų susirinkime dalyvavo ne tik dvi dešimtys LPGA tarybos narių, bet ir daugiau nei šimtas pieno gamintojų iš visos Lietuvos.
Posėdžio darbotvarkėje buvo numatytos diskusijos dėl nacionalinės gyvulininkystės programos 2014–2020 metais, taip pat klausimas dėl 2014 m. ir 2015–2020 metų paramos: perskirstymo ir nacionalinių išmokų, susietosios paramos. Taip pat aptarta pieno gamintojų ir pieno perdirbėjų partnerystė, derybos dėl 2014 m. žaliavos supirkimo kainų.
Pasitarime dalyvavo ŽŪM viceministrė Ž. Pinskuvienė, Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Rimantas Krasuckis, jo pavaduotojas Karolis Anužis, Gyvulininkystės skyriaus vedėjo pavaduotoja Giedrė Tamkuvienė, pagrindinių šalies pieno perdirbimo įmonių atstovai.
Šešioliktosios Vyriausybės nacionalinę gyvulininkystės programą 2014–2020 metams pieno gamintojams pristatė ŽŪM atstovė G. Tamkuvienė. Pranešimui užteko dviejų minučių, todėl ir klausimų salėje nekilo.
Laukiamas krizių penkmetis
ŽŪR pirmininkas Andriejus Stančikas, kalbėdamas apie gyvulininkystės programą, pabrėžė, jog pieno sektorius – vienas pagrindinių Lietuvos ekonomikos ir produkcijos eksporto šaltinių. Briuselis pranašauja, jog 2015 m. panaikinus pieno gamybos kvotas viso žemyno agrariniam sektoriui ateis sunkūs metai. Pasak A. Stančiko, ES šalių mokslininkai ir ekonomistai prognozuoja 2016–2019 metus būsiant krizinius. Lietuvius žemdirbius išgelbės tai, jog jie pripratę gyventi ekonominių svyravimų ir sunkmečio sąlygomis. ŽŪR vadovas pateikė Airijos pavyzdį: 2015 m. panaikinus kvotas, planuojama 60 proc. padidinti pieno gamybos kiekius. Tai Europoje numuš pieno žaliavos kainas. A. Stančikas taip pat teigė, jog kita pienininkystės sektoriaus problema – ūkininkų amžius. Dauguma pieno gamintojų garbaus amžiaus, į pieno sektorių jaunoji karta nesiveržia. Kitas klausimas – smulkūs ūkiai. Jiems turėtų būti sudaromos sąlygos įsigyti žemės, stambėti. Pasak ŽŪR vadovo, Vyriausybėje ir Seime ne kartą buvo atsiklausta žemdirbių nuomonės, tačiau jos nepaisyta. Ko vertos tokios diskusijos?
„Jei politikai neatsisuks į žemdirbį, netoli laikas, kai turėsime papjauti paskutinę karvutę,“ - prognozavo ŽŪR pirmininkas A. Stančikas.
„Kai stojome į Europos Sąjungą, įsipareigojome laikytis tam tikrų taisyklių,“ - į ŽŪR vadovo pastabas reagavo ŽŪM atstovas R. Krasuckis. Jis pripažino, kad išmokas už kvotinį pieną gauna ir tie ūkininkai, kurie šiandien nelaiko karvių, bet tokie esantys ES reglamentai.
„Nacionalinėmis išmokomis esame verčiami mažinti pieno, mėsos gamybą, neauginti bulių,“ - pastebėjo Anykščių r. ūkininkė Gražina Banienė.
ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktoriaus pavaduotojas K. Anužis aiškino, jog ministerija nepritarė išmokų mažinimo tvarkai, tačiau šalies pieno gamintojai nebus palikti be paramos: 2013 m. gaus 65 Lt/t, 2014 m. – 52 Lt/t, 2015 m. – 47 Lt/t, vėliau – 32 Lt/t.
ŽŪM atstovas K. Anužis salėje sunerimusiems žemdirbiams aiškino, jog parama žemės ūkiui bus solidi ir visapusiška, tiesiog sunku suvokti jos daugiabriauniškumą. Pasak K. Anužio, Pasaulio prekybos organizacija atakuoja Europos Komisiją pakeisti Senojo žemyno agrarinio sektoriaus rėmimo strategiją, neskatinti gamybos.
„Mes išmokas taip pat gauname už praeitį, o ne už ateitį, gamybos plėtrą,“ - komentavo K. Anužis, mintyje turėdamas 2006–2007 pieno kvotos metus, pagal kuriuos šiandien pieno gamintojams mokamos išmokos už pieną, nors karvių ūkiuose jau nebėra.
„Sofos ūkininkams” - žalia gatvė
Diskusijų audrą sukėlė tiesioginių išmokų skaičiavimo ir perskirstymo metodika, pagal kurią daugiausia bus remiami nedidelius žemės plotus turintys savininkai.
„Jūs kiršinate žemės savininkus su žemę dirbančiais ūkininkais, skatinate „sofos ūkininkus“,“ - pranešėjui atvirai rėžė Alytaus r. ūkininkė Audronė Miškinienė. Jai pritarė Marijampolės sav. Smilgių žemės ūkio bendrovės vadovas Romas Vilionis, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Romas Majauskas ir kiti.
„Su „sofos ūkininkais“ nesusidorojame, nes to neleidžia Briuselis,“ - atsakė ŽŪM atstovas K. Anužis, - ne mes sugalvojome tokias paramos taisykles.
„Jeigu žemdirbiai pritars visuotiniam pajamų deklaravimui, „sofos ūkininkus“ valstybė sutvarkys,“ - pašmaikštavo ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius R. Krasuckis.
„Kažkas sugalvojo, jog šeimos ūkininkų šalyje yra šimtas tūkstančių,“ - kalbėjo ŽŪR pirmininkas A. Stančikas, pašaipiai primindamas susirinkusiesiems apgavysčių seką: melas, didelis melas ir statistika. Jis teigė, jog ūkininkai nuomoja žemę, pinigus atiduoda žemės savininkams, tokiu būdu remdami „sofininkus“. Išmokas privalėtų gauti tik aktyvus ūkininkas, kuris turi žemės, investuoja į gamybą, rūpinasi ateitimi.
„Šalyje nyksta ne tik smulkūs, bet ir 30–40 karvių laikantys pieno ūkiai, - pastebėjo Kupiškio r. ūkininkė Adelė Adamonienė, - estai, latviai modernizavo savo ūkius, tapo rimti konkurentai, o mūsų laukia liūdna ateitis. Stokojame valstybės dėmesio, jaunimas purtosi darbo kaime.“
„Ministerija šiandien atsidūrusi tarp kūjo ir priekalo, - padėtį bandė švelninti ŽŪR vadovas A. Stančikas, - iš vienos pusės spaudžia žemdirbiai, iš kitos – politikai.“
Pasitarime savo pastebėjimais ir racionaliais pasiūlymais dalijosi žinomi šalies pieno gamintojai, žemės ūkio bendrovių, kooperatyvų vadovai Tomas Raudonius, Viktoras Ročka, Andriejus Štombergas, Jonas Kuzminskas, Martynas Butkevičius, Alvydas Miliūnas ir kiti.
„Pasaulyje daugėja gyventojų, valgyti nori visi, todėl pieno gamyba turėtų didėti,“ - pastebėjo AB „Rokiškio sūris“ žaliavų direktorius Evaldas Dikmonas. Jam pritarė ir kolegos Algimantas Paspirgėlis (AB „Pieno žvaigždės“), Mindaugas Čėjauskas (AB „Žemaitijos pienas“). Pieno perdirbėjai teigė, jog pieno kainos priklauso nuo pasaulio rinkos tendencijų, lietuviškos produkcijos eksporto, ES derybų dėl laisvosios prekybos sutarties su JAV.
Su darbinės veiklos ir amžiaus jubiliejais buvo pasveikinti ŽŪK „Lietuviškas pienas“ direktorius Vytautas Lekešys ir ŽŪB „Smilgiai“ vadovas Romas Vilionis.
Susirinkimo pabaigoje buvo perskaityta ir visuotiniu balsavimu priimta 11 punktų rezoliucija, kurios svečiai iš Žemės ūkio ministerijos jau negirdėjo. Kas kaltas, kad sprendžiant pieno problemas šliūkštelima benzino?
