Žvengiančių žirgų, liaudiškų dainų ir šurmuliuojančios mugės garsus Zarasų rajone buvo galima išgirsti nuo pat ankstaus ryto. Kaip ir buvo prognozuojama, šiemet ristūnų lenktynes ir nacionalinio kultūrinio paveldo mugę aplankė kelios dešimtys tūkstančių žmonių iš visos Lietuvos ir užsienio šalių. Tiesa, rekordiškai daug žmonių nebuvo sulaukta.
Jaudintasi, ar dėl šiltos žiemos pavyks išlieti ledą, tačiau staiga atšalus orams, jokių dvejonių dėl varžybų neliko. Lenktynių organizacinio komiteto narys,„Lietuvos žirgyno“ direktorius Edgaras Jeninas dar prieš varžybas pasakojo besitikintis, jog Dusetų hipodrome išlietas ledas padovanos naują lenktynių rekordą.
Jo norai buvo pranašiški. Ristūnų lenktynes vainikavo trys nauji trasos rekordai. Žiūrovai visų jų sulaukė paskutiniajame, „Didžiojo žiemos prizo“, kurį tradiciškai steigia šių lenktynių organizatorė – žemės ūkio ministerija – važiavime.
Didįjį prizą laimėjo uteniškis
Iki šios dienos gyvavusio rekordo autorius yra varėniškis, Dubyčių žemės ūkio bendrovės sportininkas Stanislovas Kėrys. Su žirgu Sakalu jis 2012 metais greičio kartelę pakėlė iki 2 min. 03,219 sek. Šiemet S. Kėrys Sakalą iškeitė į Amerikos ristūną, Švedijoje augintą Pronto Ribb. Su šiuo žirgu jis pasiekė 2 min. 01,961 sek. rezultatą, tačiau liko tik treti.
Greitesnis buvo trasos rekordą su tuo pačiu Sakalu pagerinęs Estijos sportininkas Jevgenijus Ivanovas (2 min.01.163 sek.), tačiau ir šis rezultatas užtikrino svečiui tik antrąją vietą.
Dienos karaliumi tapo uteniškis Egidijus Gudonis su Rodney Augustinu, S. Kėrio pasiekimą pagerinęs beveik 3 sek. Nugalėtojo laikas, o tuo pačiu ir naujasis trasos rekordas – 2 min. 00,775 sek. Tiek jis sugaišo 1609 metrų distancijoje.
Iš viso hipodrome varžėsi 58 ristūnai, kuriuos vadeliojo 30 raitelių iš 11 Lietuvos rajonų ir 3 užsienio šalių – Latvijos, Estijos ir Rusijos.
Užsiliepsnojo žolė
Vykstančias lenktynes apie 14 val. pertraukė nedidelis gaisras. Manoma, kad jį sukėlė šalia trasos šašlykus kepę lenktynių žiūrovai. Ugniagesiai buvo iškviesti užgesinti degančią žolę.
Vienas iš jų prasitarė, kad nors liepsna buvo nedidelė, ją užgesinti nebuvo lengva – tai padaryti trukdė didelis vėjas. Tačiau šis incidentas varžybų nesutrukdė ir minios smalsuolių nesutraukė. Per įvykį niekas nenukentėjo.
Siautėjo žvarbus vėjas
Sartų lenktynės Dusetose prasidėjo su griausmu. Tiesa, ne žirgų kanopų dundėjimo, o vėjo. Nors organizatoriai džiaugėsi palankiu oru – nebuvo nei didelio šalčio, nei gausaus sniego, netikėtai kilęs vėjas vartė prekybininkų prekes, šiukšliadėžes ir nešiojo žiūrovų kepures.
Žirgų lenktynes atidarė praėjusių metų Didžiojo žiemos prizo laimėtojas Stanislovas Kėrys, jis iškėlė Sartų lenktynių vėliavą. Lenktynėse taip pat apsilankė politikas Artūras Paulauskas, Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas bei Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė su vyru.
Afrikinio kiaulių maro neišsigando
Įsidienojus į mugę suplūdo gausus būrys žmonių. Medaus turguje galima buvo įsigyti už 13-20 litų, riestainių – už 4-6 litus, žolelių arbata ir karštas alus su medumi kainavo tiek pat – 5 litus, rūkytas karšis – 18 litų, jūros lydeka – 19 litų, cepelinai – 4 litus, šašlykai – 12 litų.
Iš Rokiškio atvykusios riestainių pardavėjos pasakojo, kad Sartuose lankosi jau antrus metus ir džiaugėsi aktyviais pirkėjais.
„Šaltis žmonių tikrai neišgąsdino, nors nemanau, kad jų susirinks rekordiškai daug. Ši šventė visus apjungia. Man čia labai įdomu pasižmonėti ir tas darbas tampa pramoga“, - pasakojo riestainius pardavinėjanti Dovilė.
Žvėrienos prekeivis Skirmantas iš „Šerno pėdos“ pasakojo, kad joks afrikinis kiaulių maras jo negąsdina. Vyro teigimu, tai nepaveikė ir pirkėjų.
„Žmonių mugėje gal ir trūksta, bet vėjo tai tikrai ne, - šypsojosi prekeivis, - visi pas mus perka labai noriai. Žvėriena dar yra naujiena, nors ir brangi, bet populiari.“
Jis pasakojo, kad žvėrienos kumpeliai pardavinėjami po 140 litų už kilogramą, dešros – nuo 8 iki 16 litų. Populiariausia jo parduodama mėsa – stirniena ir elniena.
Daugiau žmonių mugėje nei prie trasos
Įsidienojus žmonės ne tik šildėsi mugėje siūlomais gėrimais ir maistu, bet ir šoko šalia scenos, kur grojo liaudiška muzika bei neslėpė džiaugsmo švente. Ne vienas iš „Sartai 2014“ žiūrovų ant kaklo buvo užsikabinęs virvelę su riestainiais.
Iš Kupiškio atvažiavęs buvęs vadeliotojas Antanas pasakojo, kad lenktynės, kurias matome dabar, gerokai skiriasi nuo vykusių prieš 30 metų, kuomet ir jis pats važiavo trasoje.
„Lenktynės labai skiriasi: žirgai pajėgesni, vadeliotojai irgi pasikeitė. Anksčiau viskas vyko ant ledo, o dabar specialiai paruoštos trasos, hipodromas“, - apie pastebimus pokyčius pasakojo vyras.
„Daugiau žmonių sutraukia mugė, maistas, o ne žirgai. Tas tikrai liūdna“, - apgailestavo vyriškis.
Jam antrino ir iš Joniškio pirmą kartą į varžybas atvykusi Aldona. Moteris mugėje pasigedo tautodailininkų darbų.
„Trūksta, trūksta ir kokių dirbinių įdomesnių, ir ar puodynių, ar ko nors iš šiaudų. O dabar maistas tik, kopūstai ir dešrelės. Va, vaikams paėmiau meduoliukų su žirgais ir tiek“, - kiek nusivylusi muge pasakojo moteris.
Įsteigtas rekordiškai didelis prizinis fondas
Lenktynių programoje buvo numatyti devyni važiavimai, iš kurių trys – tarptautiniai. Visi jie išsidalijo rekordiškai didelį – 72 tūkst. litų – prizinį fondą.
Prieš lenktynes vykusioje spaudos konferencijoje varžybų organizacinio komiteto pirmininko pavaduotoja, žemės ūkio viceministrė Živilė Pinskuvienė pasidžiaugė nepriekaištingai didžiausius darbus rengiant šią šventę atlikusiais varžybų šeimininkais – zarasiškiais ir dusetiškiais ir palinkėjo, kad per labai trumpą laiką nuveikti dideli parengiamieji darbai būtų vainikuoti puikiais startais.
Ji neapsiriko. Jau pirmasis lenktynių „Sartai 2014“ važiavimas, kuriame 8 žirgų važnyčiotojai varžėsi dėl Kūno kultūros ir sporto departamento prizo, padovanojo jiems atkaklią, įsimintiną kovą, kurią laimėjo pirmas 1609 metrų distancijos finišą su Ladybird Va Bene kirtęs Eimantas Klebauskas . Jis trasoje sugaišo 2 min. 07,442 sek.
Antras liko Aurimas Sakalovas, vadeliojęs Rightabeveyourhead (2 min. 07,615 sek.), o trečiąją vietą iškovojo latvis Nikolajus Galilejevas, su Carmen River trasą įveikęs per 2 min. 08.803 sek.
Antrojo tarptautinio važiavimo dalyviai, kovoję dėl „Arvi“ prizo, varžėsi ilgiausioje – 3200 metrų distancijoje, kurios finišą su bėru Švedijos eržilu Up To Belle pirmas kirto važnyčiotojas iš Estijos J. Ivanovas, pranokęs antroje vietoje likusį nuolatinį šių lenktynių dalyvį Žydrūną Vasilionką su Salsa de Garone ir trečią vietą užėmusią važnyčiotoją iš Latvijos Tatjaną Martinsonę.
Sugebėjimais stebino S. Kėrys
Dėl Lietuvos Respublikos vyriausybės steigiamo „Eikliojo žirgo prizo“ 1609 metrų distancijoje varžėsi septynių žirgų važnyčiotojai, o pergalę čia šventė buvęs trasos rekordininkas, Varėnos rajono Dubičių žemės ūkio bendrovės sportininkas S. Kėrys, ir šiame važiavime ištikimąjį, ne vieną pergalę važnyčiotojui padovanojusį Sakalą iškeitęs į Švedijoje gimusį ir augusį juodbėrį eržilą Ingo Sanna. Nugalėtojas trasoje sugaišo 2 min. 08,866 sek.
Antras šiame važiavime su Raise Hand finišavo Sergejus Matvejevas, o trečiąją vietą iškovojo Gedvilė Vinslauskaitė, vadeliojusi Rhapsody in Blue. Abi šios antroje – trečioje vietoje finišavusios kumelės priklauso žirgininkystės specialistui Arūnui Cicėnui.
„Vičiūnų grupės Agroholdingo prizą“ 2400 m distancijoje laimėjo estas J.Ivanovas. Jis su Sir Nile žirgu trasą įveikė per 3 min. 12,440 sek. Svečias pranoko antrą-trečią vietas užėmusius Lietuvos sportininkus Tomą Lukošiūną su Bucky Augustinu ir Ž. Vasilionką su Silice de Ka.
Savotiškai atsirevanšavo svečiams varžybų šeimininkai kovoję dėl Lietuvos Respublikos Seimo prizo, kur visą nugalėtojų garbės pakylą pirmąkart šiose lenktynėse užėmė vien Lietuvos sportininkai. Seimo prizą iškovojo pirmajame važiavime antras likęs A. Sakalovas su prancūzų veislės ristūne Truffe Au Chocolat. Aurimas distanciją įveikė per 2 min 07,170 sek. ir pranoko Algį Vilkinį su Ūlos Vingiu (2 min. 07,482 sek.) ir trečiąją prizininkę Moniką Vinskutę su Gotika (2min.07,872 sek.)
2400 m distancijoje sportininkai varžėsi ir dėl Biržų žemtiekimo prizo, o joje rungėsi vien Lietuvos sportininkai. Prizą iškovojo šįsyk su Gepardu važiavęs E. Gudonis, distanciją įveikęs per 3 min. 20,418 sek.
Jis pranoko antrąją vietą užėmusį Liutaurą Pamarnecką su Chiva (3 min. 21,894 sek.) ir trečioje vietoje likusį Ernestą Juškauską su Saliutu Ollo (3min. 22,214 sek.).
Buvo apdovanotas vyriausias varžybų dalyvis
„Zarasų krašto“ prizas iškeliavo į Varėną, o jį paveržė tas pats S. Kėrys, šįkart važnyčiojęs Amerikos ristūną Don Star ir distanciją baigęs per 2 min. 10,562 sek. Antras liko alytiškis E.Klebauskas, su Seira finišavęs per 2 min. 12,589 sek., o varžybų šeimininkų prestižą kiek pataisė kaimynas iš Utenos Mindaugas Seržantas su Leila Augustinu trasoje sugaišęs 2 min. 13,389 sek.
„Dusetų krašto“ prizu irgi džiaugėsi ne vietinis važnyčiotojas, o širvintiškė, pirmoji dailiosios lyties atstovė, užkopusi ant nugalėtojų pakylos aukščiausiojo laiptelio, Diana Kvakšytė.
Ji su Gajumi trasoje sugaišo 2 min. 07,231 sek. ir pranoko zarasiškį, jauniausiąjį lenktynių dalyvį, penkiolikmetį Paulių Zakšauską, pelniusį Anapilin išėjusio Prezidento, aistringo žirginio sporto ir šių lenktynių gerbėjo Algirdo Brazausko prizą, kuriuo kasmet pagerbiamas jauniausias lenktynių dalyvis.
Beje, vyriausiąjį varžybų dalyvį, 83 metų Pauliaus senelį Joną Zakšauską, savo prizu pagerbė jį įteikęs Seimo narys Artūras Paulauskas.
Trečias šiame važiavime finišavo varėniškis Eimantas Klebauskas, važnyčiojęs Amerikos ristūną Saxon Westwood.
Lietuvos Respublikos Seimo prizas 1609 m. Aurimas Sakalovas Truffe au Chocolat (2. 07,170 sek.)
„Biržų žemtiekimo“ prizas - 2400 m. Egidijus Gudonis
Gepardas (3. 20,418 sek.)
„Zarasų krašto“ prizas - 1609 m. Stanislovas Kėrys
Don Star (2.10,562 sek.)
„Dusetų krašto“ prizas - 1609 m. Diana Kvakšytė
Gajus (2.07,231 sek.)
„Didysis žiemos“ prizas - 1609 m. Egidijus Gudonis
Rodney Augustinu (2.00,775 sek.)
Vienas seniausių masinių renginių
Skaičiuojama, kad Sartų lenktynės vyksta nuo 1905 metų. Iš pradžių jos buvo rengiamos ant Sartų ežero, tačiau pastaraisiais metais susirūpinta žirgų ir žiūrovų saugumu – renginys perkeltas į hipodromą.
Žirgų lenktynės prie legendomis apipinto Sartų ežero, o anksčiau – ir ant jo ledo, vienos seniausių masinių renginių šalyje. Istoriniai šaltiniai byloja, jog pirmasis tokių lenktynių puslapis atsirado daugiau nei prieš du šimtmečius. Nuo to laiko žirgų lenktynių Dusetose metraštis kasmet pasipildo naujais, turiningais faktais, kuriuose garbingiausia vieta tenka ne tik čempionams bei rekordininkams, bet ir liaudiškų tradicijų bei nacionalinio paveldo puoselėtojams. Mat savotiškos jų varžytuvės irgi tapo neatskiriama šių lenktynių, o kartu ir visos žiemos šventės dalimi.
„Lietuvis ir žirgas – tai dvi neatskiriamos sąvokos ne tik rašytiniuose šaltiniuose, bet ir liaudies atmintyje. Tradicinė žirgų žiemos sporto šventė jau daugelį metų Dusetose suburia visus žirgų mylėtojus ne tik iš Lietuvos, bet ir kai kurių užsienio šalių“, - sakė Žemės ūkio ministras, profesorius Vigilijus Jukna.
