Organizatoriai tikisi, kad pavyks sukviesti ne tik sporto entuziastus, bet ir kultūrinių pramogų išsiilgusius žmones, kurie bus viliojami apsilankymu tarptautinėje mugėje, kermošiuje, kaimo kapelų skleidžiamais muzikos garsais bei kitomis žiemiškomis pramogomis.
Žadama, kad šiemet mugėje prekės bus išskirtinai lietuviškos. Buvo užkirstas kelias į kermošių patekti „gariūniškiems“ ir „kiniškiems“ gaminiams. Organizatoriai minėjo sulaukę skambučio ir patvirtinę net „naminukės“ gamintojo dalyvavimą mugėje.
Tikimasi, kad Dusetose apsilankys apie 40-50 tūkst. žmonių iš Lietuvos ir užsienio šalių.
Dėmesys – saugumui ir patogumui
Šiandieną surengtoje spaudos konferencijoje organizacinio komiteto nariai džiaugėsi spųstelėjusiu šaltuku ir patikino, kad jokių planų nukelti lenktynes nėra.
Jie pripažino, kad naujovių lenktynėse šiemet tikėtis nereiktų. Bus bandyta išlaikyti tai, kas geriausia ir atėję iš senovės, tačiau skirta daugiau dėmesio žmonių saugumui ir patogumui.
Pernai buvo pastebėta, kad žirgams finišavus prie jų iš karto puola sveikintojai. Šiemet bus sustiprinta žirgų ir raitelių apsauga.
„Kiekvieną atvykusį į tradicinį, mūsų kraštą garsinantį renginį pasitiksime kaip ilgai lauktą ir brangų svečią“, - užtikrino Dusetų seniūnas Saulius Kėblys, pakvietęs atvykusius į žiemos šventę aplankyti ir nuo ankstyvo ryto veiksian
ius kermošius, muges, kuriuose dalyvaus per 100 prekybininkų ir negrįžti iš jomarko be tradicinių lauktuvių – kvapnios dešros rinkės, kaimiškos duonos kepalo ar aukštaitiško sūrio, riestainių ir kitokių skanėstų.
„Pernai paminėjome 80-tį, kai nuo 1933 m. lenktynes pradėjo remti Žemės ūkio ministerija, o nuo 1955 m. jos tapo respublikinės. Generalinis šventės rėmėjas – Žemės ūkio ministerija – kasmet rūpinasi, kad lenktynės, pagal susiklosčiusią tradiciją organizuojamos pirmąjį vasario šeštadienį, vyktų sklandžiai ir paliktų kuo geriausius įspūdžius tiek patiems jų dalyviams sportininkams, tiek žiūrovams, kurių kasmet čia susirenka po keliasdešimt tūkstančių“, - kalbėjo žemės ūkio ministras, profesorius Vigilijus Jukna.
Rekordinis prizinis fondas
Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos viršininkas Arūnas Jurgaitis pasakojo, kad šiemet lenktynėse dalyvaus 65 ristūnai, kuriuos vadelios 30 raitelių iš 11 Lietuvos rajonų ir 3 užsienio šalių – Latvijos, Estijos ir Rusijos.
Užsiregistravęs vyriausias vadeliotojas – 82 metų Jonas Zakšauskas, o jauniausiuoju raiteliu tapo jo anūkas Paulius Zakšauskas, kuriam dabar yra 17 metų.
Lenktynių programoje – devyni važiavimai, iš kurių trys – tarptautiniai.
„Šiemet iki 72 tūkst. litų padidėjo varžybų prizinis fondas (pernai buvo 65, užpernai – 52 tūkst. Lt), kurį pasidalys šių lenktynių nugalėtojai ir prizininkai“, - sakė lenktynių organizacinio komiteto pirmininkas, žemės ūkio viceministras Rytis Šatkauskas, pridurdamas, kad „Sartai 2014“ jau ne tik lenktynės, bet ir visą Lietuvą vienijantis reiškinys.
Didžiausias Žemės ūkio ministerijos įsteigtas 12 tūkst. litų pagrindinis prizas atiteks „Didžiojo žiemos prizo“ nugalėtojui. Dėl jo rungsis 8 vadeliotojai.
Daugelio varžybų organizacinio komiteto narių ir žirgininkystės specialistų nuomone, dėl šio apdovanojimo audringa kova vyks tarp „Sartų lenktynių“ rekordininko Sakalo, kurį vadėlios varėniškis Stanislovas Kėrys, ir ristūnų iš Švedijos bei Prancūzijos.
Antrasis pagal dydį 10 tūkst. Lt prizas atiteks greičiausiai trasą įveikusiam ilgiausią visų lenktynių programoje – 3 200 m. distanciją žirgo vadeliotojui bei šios rungties prizininkams.
Varžysis skirtingose distancijose
Visi žirgai, su kuriais bus lenktyniaujama tradicinėse respublikinėse ristūnų žirgų lenktynėse „Sartai 2014“, skirstomi pagal pajėgumą ir amžiaus grupes į atskirus reitingus. Lenktynėse dalyvaus 2010-2011 m. gimimo ristūnai, suaugę „A“, „B“, „C“ ir „D“ reitingų ristūnai.
Suaugę „B“ reitingo ristūnai varžysis 2 400 m. distancijoje bei dviejuose tarptautiniuose važiavimuose, kurių distancijos 3 200 m. ir 2 400 m., o likusiuose važiavimuose bus lenktyniaujama tradicinėje vienos angliškos mylios (1609 metrų) distancijoje.
„Tokia įvairovė būtina todėl, kad vieni žirgai pasižymi didesne koncentracija ir yra maksimaliai greiti vienos mylios distancijoje, o kitiems būtina įgyti savotišką pagreitį ir visą savo tikrąją jėgą jie gali atskleisti tik ilgesnėje distancijoje“, - sakė renginio organizacinio komiteto pirmininko pavaduotojas, Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos viršininkas Arūnas Jurgaitis.
Daugiausia vadeliotojų bus iš kaimyninio Utenos rajono – 7. Jiems teks ir daugiausia darbo, nes šis septynetukas ledo trasoje pasikeisdami tramdys net 17 ristūnų.
Pravartu atvykti iš anksto
Organizatoriai kviečia geriausias vietas lenktynių stebėjimui užsiimti anksčiau. Mugę žadama atidaryti nuo 8 valandos ryto, tad atvykusieji anksčiau turės daugiau laiko bei galimybių ne tik lauktuvėms išsirinkti, bet ir patiems pamaloninti gomurį kulinarinio paveldo patiekalais bei gėrimais.
Žirgų lenktynės prie legendomis apipinto Sartų ežero, o anksčiau – ir ant jo ledo, vienos seniausių masinių renginių šalyje. Istoriniai šaltiniai byloja, jog pirmasis tokių lenktynių puslapis atsirado daugiau nei prieš du šimtmečius. Nuo to laiko žirgų lenktynių Dusetose metraštis kasmet pasipildo naujais, turiningais faktais, kuriuose garbingiausia vieta tenka ne tik čempionams bei rekordininkams, bet ir liaudiškų tradicijų bei nacionalinio paveldo puoselėtojams. Mat savotiškos jų varžytuvės irgi tapo neatskiriama šių lenktynių, o kartu ir visos žiemos šventės dalimi.
